Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S. (S. S.), jo atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2016 m. gruodžio 22 d., apie 12.25 val., Tūkstantmečio g., Vilniuje, vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus - 2.53 ‰ (įvertinus paklaidą) - girtumo laipsnis. Taip S. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnės Žanos Malinauskienės 2016 m. gruodžio 22 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog sustabdžius automobilio VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją S. S. ir bendraujant su juo nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, patikrinus 2016-12-22, 12:25 val., S. S. blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 2,57 ‰ girtumo laipsnis. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą S. S. paaiškinimų nepateikė, tačiau atvykęs į teismo posėdį savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pripažino visiškai, paaiškino, kad Savanorių pr. jam nuleido padangą, bet jis neturėjo plaktuko, kad galėtų atkalti, po to bandydamas sulaužė pirštą ir nuėjo važiuoti autobusu. Kadangi jam skaudėjo, tai kavinėje išgėrė kelis stikliukus. Tik išgėręs visgi nutarė važiuoti į servisą ir sutvarkyti automobilį, važiavo su nuleistu ratu, tai buvo jo didžiausia klaida, labai dėl to gailisi. Jis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju, o kadangi padarė pažeidimą, tai pats jiems pasakė ir išėjo iš darbo. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0464956 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 2.53 ‰ neblaivumas. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3¹ straipsnyje nurodyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK), skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi nuo 2017-01-01 asmenims, kurie vairuoja transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra nustatyta nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2.53 promilės (įvertinus paklaidą) girtumas, taip pat į tai, kad šią veiką jis padarė iki 2017-01-01, jam taikytina administracinė atsakomybė, tai yra jam skirtina ATPK nustatyta nuobauda ATPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenis, iš kurių matyti, kad S. S. 2016-10-28 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2016-08-02 vairavo automobilį ir viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 118 km/h greičiu, skirtą baudą S. S. sumokėjo 2016-11-10, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, taigi šiuo atveju sunkinančių S. S. atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (S. S. vairavo automobilį esant sunkiam neblaivumo laipsniui, artimesniam žemesniajai sunkiojo girtumo ribai, mieste, dieną, šviesiu paros metu), taip pat ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. S. – anksčiau dar kelis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, turi kelias galiojančias nuobaudas. S. S., prašydamas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, pateikė teismui duomenis apie tai, kad iki pažeidimo padarymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, kad yra tarnavęs Gedimino štabo batalione, gavęs padėkas už nepriekaištingą tarnybą, taip pat pateikė savo dukros A. Š., kuri gyvena Vilniaus rajone, paaiškinimą, jog ji darbo dienomis gali dirbti tik tada, kai jos tėvas S. S. gali prižiūrėti jaunesniąją jos dukrą, o vyresniąją nuvežti ir parvežti iš mokyklos, jeigu jos tėvas jiems nepadėtų, jai būtų labai sunku išgyventi, taip pat savo sesers J. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), paaiškinimą, kad yra našlė, pensininkė, gyvena viena, dažnai serga, todėl brolis jai labai padeda ir jeigu jos brolis prarastų vairuotojo pažymėjimą, jai būtų labai sunku pačiai tvarkytis, taip pat savo brolio T. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), paaiškinimą, kad yra pensininkas, neįgalus, gyvena vienas, todėl pas jį dažnai atvažiuoja ir padeda brolis S. S. ir jeigu brolis netektų vairuotojo pažymėjimo, jam būtų didelė problema. Taip pat S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog po pažeidimo padarymo savo noru išėjo iš darbo ir tokiu būdu jau save nubaudė. Tačiau šios aplinkybės šiuo atveju nėra laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu, tai, kad S. S. yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, kad galėtų patenkinti visus savo bei savo šeimos narių poreikius, kad netekęs teisės vairuoti jis bei jo šeimos nariai patirs daugybę nepatogumų, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad S. S. teigiamai charakterizuojamas jo buvusiose darbovietėse, kad padaręs pažeidimą savo noru išėjo iš darbo, rodo, jog jis yra geras darbuotojas, elgiasi kaip pakankamai pavyzdingas pilietis, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti nuobaudą. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad S. S. anksčiau ne vieną kartą yra trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors ir nesusijusius su vairavimu esant neblaiviam. Taip pat, jog jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už itin grubų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, S. S. nustatytas sunkus girtumo laipsnis rodo, kad jis, būdamas neblaivus bei vairuodamas automobilį, elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Be to, kaip jau minėta, nuo 2017-01-01 įstatymų leidėjas sugriežtino atsakomybę vairuotojams, kurie vairuoja transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kadangi nuo 2017-01-01 tokiems vairuotojams nustatyta nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau S. S. skirtina minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Atsižvelgus į S. S. prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui, jo turtinę padėtį (šiuo metu neturi darbo), skirtinos baudos dydį bei vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, S. S. prašymas tenkintinas iš dalies ir jam skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3¹ straipsniu, teismas

nutaria:

S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 579 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išdėstyti S. S. paskirtos 579 € (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudos mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos mokėti po 48,25 € (keturiasdešimt aštuonis eurus dvidešimt penkis euro centus), pirmą įmoką įmokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064174606 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, jis vairuotojo pažymėjimą privalo nedelsiant atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.