- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-181-557/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00269-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK, Institucija) 2022-04-01 nutarimu (ROIK 22163394186) V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 524 straipsnį pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta ANK 591 str. 1 p. numatytu pagrindu nenustačius jos veiksmuose tiesioginės tyčios, t. y. nesant duomenų apie tai, jog V. J. nacistinę svastiką naudojo propaguodama nacistines idėjas, okupacinį režimą, skatindama nacistinę ir panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, kartu ir su 2022-04-01 oficialiu įspėjimu dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio, V. J. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama juos panaikinti kaip perteklinius teisėtvarkos veiksmus, skunde nurodydama, kad nei nutarimas, nei įspėjimas jai neturėjo būti surašyti, nes ji jokio plakato su nacistine svastika nedemonstravo, visi plakatai buvo V. P., o ji buvo tik piketo dalyvė, todėl policija neturėjo jokio pagrindo domėtis jos asmeniu ir rinkti įrodymus.
3. Skundžiama 2022-06-02 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas V. J. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK nutarimą (ROIK 22163394186) paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-02 nutartį, kuria paliktas nepakeistas Institucijos nutarimas (ROIK 22163394186), kadangi skundu, kurį surašė policijai, ji prašė, kad „nutarimą nutrauktų (nepradėtų)“, t. y. galutinis prašymas buvo toks, kad anuliuotų (panaikintų) nutarimą ir įspėjimą kaip perteklinį teisėtvarkos veiksmą.
4.1 Nurodo, kad tiek Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK, tiek Klaipėdos apylinkės teismas pasisakė, kad ji, V. J., nacistinę svastiką naudojo ne nusikalstamai ideologijai propaguoti, tačiau nesuprato, kuo ji nepatenkinta, nes administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 524 straipsnį, nutraukta, todėl jokių teisinių pasekmių jos asmeniui nėra sukelta, todėl skundui nėra pagrindo.
4.2 V. J. nurodo, kad 2022-03-23 piketavo Klaipėdoje prie Rusijos konsulato. Plakatų tikslas buvo informuoti Rusijos konsulatą apie pasaulį sukrėtusį įvykį – karą, kuris tapatus nacių Vokietijos organizuotam karui, kai 1939 m. jie užpuolė Lenkiją. Prie Rusijos konsulato atvyko dabarties įvykių informavimo tikslais, todėl nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Tai konstatuoja ir įstatymas. Pagal ANK 524 straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus tikslais.
4.3 Atvykusi policija nutarė, kad vietoje nesiaiškins, ar yra padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 524 straipsnį, policijos pareigūnai tik paėmė plakatus su svastika, lygybės ženklu ir raide Z ir išrašė kvietimus į policiją. V. J. nuomone, policijos pareigūnų elgesys yra neteisėtas, nes įstatymas, kuris leidžia naudoti svastikos ženklą, yra svarbesnis už praeivio skambutį. Tačiau Klaipėdos miesto policijos komisariate telefoninis skambutis (galbūt net klaidinantis), o ne įstatymas tampa svarbiausia priežastimi pradėti tyrimą. V. J. teigimu, tiek ji, tiek V. P. tapo melagingo skambučio aukomis, buvo kviečiami į policiją, jiems buvo pateikti policijos įspėjimai, padaryti įrašai Administracinių nusižengimų registre, o plakatai grąžinti (policijos nuomone, juos atiduoda ne tik savininkui). V. J. nuomone, Klaipėdos policija formuoja keistą praktiką: daiktą savavališkai priskiria ne savininkui, o kitam asmeniui, paaiškindami, jog: „tapai savininku, nes tą daiktą laikei rankose“. Tai yra policijos savivaliavimas.
4.4 Pasirodo, jokio atsiprašymo atvykus į policiją nesulauksi, atvirkščiai – buvo surašytas nutarimas, įteiktas oficialus įspėjimas, padaryti įrašai administracinių nusižengimų registre. Įdomiausia, kad padarius nuotrauką, kurioje matosi, kad ji, V. J., kilnoja plakatus, vienas jos kolegos V. P. plakatas pagal pakvitavimą pasirašytinai buvo grąžintas jai. V. J. nesuprantama, kokiu tikslu ji tapo svetimo daikto (plakato) savininke. Galbūt net nepadarius administracinio nusižengimo pareigūnai galėtų pradėti tyrimą. Kadangi byloje yra pateiktas pakvitavimas, kurio pagrindu jai yra grąžinamas ne jai priklausantis plakatas, V. J. prašo perrašyti pakvitavimą ir daiktą (plakatą) grąžinti savininkui V. P., o ne jai.
4.5 Pasirodo, teismui negalima skųsti policijos oficialaus įspėjimo, nes jis surašytas pagal Policijos įstatymo nuostatas, kurios nenumato tokio dokumento apskundimo galimybių.
4.6 Teismas nepasisakė dėl išbraukimo iš administracinių nusižengimų registro, matyt, teismas tokio jos, V. J., prašymo irgi neturi galimybės nagrinėti.
4.7 Tai nėra ypatinga byla, tačiau kai policija tyrimą pradeda, nesant jokio administracinio nusižengimo, tokie policijos sprendimai neturi turėti jokių pasekmių. Išsiaiškinę, kad nėra jokio administracinio nusižengimo, neatsiprašę, policijos pareigūnai priėmė nutarimą įteikti įspėjimą, įrašė į administracinių nusižengimų registrą, kur registruojami priimti sprendimai ir, remdamiesi tik padarytomis nuotraukomis nusprendė, kad ji, V. J., yra plakatų savininkė. Tokie policijos nutarimai, o vėliau dėl jų priimta teismo nutartis formuoja nepasitikėjimą policija ir teismu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 567 straipsnio 1–2 dalis, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pareigūnas privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
8. Skundžiamame Institucijos 2022-04-01 nutarime nurodoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji patrulė G. R. tarnybiniu pranešimu informavo apie tai, jog 2022-03-23 dirbant AP „L 1924“ kartu su Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės 1-os kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu S. G. apie 15 val. 30 min. gavo pranešimą, kad asmuo, važiuodamas Minijos gatve, matė, kaip sustojime prie rusų ambasados stovi 4 asmenys su plakatais, kuriuose svastikos ženklai. Atvykus šiuo adresu V. P. (P.) ir V. J. stovėjo su plakatais, kuriuose buvo nupiešti galimai svastikos ženklai. Plakatai išimti. Apžiūrėjus išimtus plakatus matosi, jog nupiešta nacistinė svastika. 2022-03-23 buvo bendrauta su V. J., kuri nurodė, jog protesto metu prie Rusijos Federacijos ambasados bei prie Klaipėdos apskrities policijos komisariato naudojo plakatus, kuriose nupiešta nacistinė svastika, tai yra protestas prieš Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, bei plakate sulygino nacistinę svastiką bei Rusijos Federacijos karinę techniką, pažymėtą raide “Z“, kad ši raidė, naudojama Rusijos Federacijos, yra prilyginama nacistinei simbolikai. V. J. taip pat paaiškino, kad nepropaguoja nacistines idėjas, okupacinį režimą, neskatina panašių simbolikų naudojimo, šį plakatą demonstravo visuomenės informavimo tikslais apie dabarties įvykius Ukrainoje. Kadangi V. J. veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia, t. y. nėra gauta duomenų apie tai, kad V. J. nacistinę svastiką naudojo propaguodama nacistines idėjas, okupacinį režimą, skatindama nacistinę bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta V. J. pagal ANK 524 straipsnį, nutraukta (b. l. 6–7).
9. ANK 524 straipsnis numato atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą. Iš ANK 524 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma, be kita ko, ir už nacistinės svastikos naudojimą susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitokį viešą demonstravimą.
10. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta policijos pareigūnams gavus pranešimą apie galimai daromą administracinį nusižengimą – asmuo pranešė, kad prie Rusijos ambasados stovi keturi asmenys su plakatais, kuriuose pavaizduotas svastikos ženklas.
11. Policija privalo registruoti ir nagrinėti pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad gavę pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą, policija šį pranešimą privalėjo registruoti. Be to, pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, privalo ne tik registruoti pranešimus apie galimai daromus teisės pažeidimus, bet ir reaguoti į juos ir imtis visų teisės aktais nustatytų priemonių šių pažeidimų aplinkybėms išsiaiškinti, ypač jeigu pažeidimas turi administracinio nusižengimo požymių (ANK 567 straipsnio 1–2 dalys, 590 straipsnis).
12. Kaip matyti iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų IMG_20220323_155538-1, V. J. stovi šalia ant grindinio išdėliotų plakatų, tarp kurių matyti ir du plakatai su juose pavaizduotomis nacistinėmis svastikomis. Fotonuotraukose IMG_20220323_153757-1 ir IMG_20220323_153853-2 užfiksuota, kad pareiškėja ima ir nešioja, dėlioja plakatus. Tai užfiksuota ir vaizdo įrašuose 2022_0323_153602_012 ir 2022_0323_153557_001.
13. Taigi iš užfiksuotų aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams buvo pagrindas įtarti, jog yra daromas administracinis nusižengimas, bei kad V. J. veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, juo labiau, kad pati pareiškėja neneigia dalyvavusi pikete ir žinojusi, jog jame yra demonstruojami plakatai su nacistine svastika. O tai reiškia, kad policijos pareigūnams, ypač gavus pranešimą, kilo pareiga atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir jie privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės ir nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn (ANK 567 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo registruoti administracinių nusižengimų registre duomenų apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį bei domėtis apeliantės asmeniu ir rinkti įrodymų, nes tokia pareiga policijos pareigūnams kilo pagal įstatymus.
14. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, atlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimą, teisena, pradėta V. J. pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nenustačius jos veiksmuose tiesioginės tyčios, t. y., kad nebuvo gauta duomenų apie tai, jog V. J. nacistinę svastiką naudojo propaguodama nacistines idėjas, okupacinį režimą, skatindama nacistinę bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi. Tai reiškia, kad jokių neigiamų teisinių pasekmių dėl pradėtos administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėja negali patirti.
15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog policija, pradėdama administracinio nusižengimo teiseną ir vėliau ją nutraukdama apeliantę reabilituojančiais pagrindais, elgėsi teisėtai. Todėl naikinti ar keisti skundžiamus Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka ir su apylinkės teismo argumentais, jog pagal Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktą apeliantei pareikštas oficialus įspėjimas nėra ANK reglamentavimo dalykas ir negali būti skundžiamas ANK nustatyta tvarka, todėl dėl V. J. apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su šio įspėjimo pareiškimu, plačiau nepasisako.
17. Kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, įvykio vietoje iš V. J. paimtas plakatas pagal pakvitavimą jai buvo ir grąžintas (b. l. 9), apeliantė grąžintą jai plakatą priėmė, pasirašė pakvitavime ir jokių pastabų dėl to neturėjo. Taigi apeliantė šiuo iš jos paimtu ir vėliau jai grąžintu plakatu toliau gali disponuoti savo nuožiūra, tame tarpe ir grąžinti plakatą apeliaciniame skunde jos kolega įvardijamam V. P., jeigu mano, kad policijos paimtas plakatas, kuriuo ji disponavo įvykio metu, priklauso minėtam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.