Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrusios administracinę nuobaudą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu paskirtosios administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2007-09-26 Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau tekste – ir Institucija) nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 85 str. 4 d. administracine nuobauda – atėmimu teisės medžioti dvejiems su puse metų su medžioklinio šautuvo konfiskavimu už tai, kad 2007-09-22 Radviliškio r. „Šušvės“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose vyko medžioklė, sėlinant, tykant iš bokštelio, medžioklės vadovas V. P. turėjo medžioklės lapą Nr. 178075, licenciją tauriojo elnio patinui sumedžioti, medžioklės metu medžiotojas V. T. sumedžiojo tauriojo elnio patiną, 2007-09-23 apie 2 val. 15 min. atvykus pareigūnams į „Šušvės“ medžiotojų būrelio lupyklą, žvėris buvo dorojamas, licencija tauriojo elnio patinui sumedžioti buvo neužpildyta. V. T. pažeidė LR aplinkos apsaugos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymo Nr. 511 redakcija) „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 24, 25 punktus. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad pažeidimą padarė būdamas baustas 2006-11-23.

Medžioklės taisyklių 26.1 p. yra reglamentuotos medžioklės vadovo pareigos – nurodyta, kad medžioklės vadovas privalo turėti visą medžioklės dokumentaciją, kad medžioklės vadovo pareiga yra užpildyti medžioklės dokumentus pagal Medžioklės taisyklių 23 p. bei 24 p. reikalavimus. Ne jis buvo medžioklės vadovas, todėl ne jo pareiga buvo rūpintis medžioklės dokumentacija bei jos užpildymu. Medžioklėje dalyvavo keletas medžiotojų, todėl negalima teigti, kad Medžioklės taisyklių 25 p. reikalavimus pažeidė tik jis vienas. Medžioklės taisyklių 25 p. nurodyta, kad „už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas“. Vadovaujantis šia nuostata negalima teigti, jog buvo padarytas pažeidimas, nes licencija iš viso nebuvo užpildyta. Teisingas licencijos užpildymas ir licencijos užpildymas laiku yra visiškai skirtingos tarpusavyje nesusijusios sąvokos. Jei Medžioklės taisyklių 25 p. nebūtų nuorodos į 24 p., kuriame sakoma, jog „licencija turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant žvėrienos apdorojimą“, tuomet licencijos įrašus būtų galima taisyti keletą kartų. Jis medžioja jau seniai, todėl iš patirties žino, jog asmuo, nušovęs gyvūną, t.y. jis, turi pasirašyti teisingai užpildytą licenciją. Pasirašydamas užpildytą licenciją, jis parašu patvirtina, jog duomenys licencijoje yra teisingi. Pasirašęs licenciją atsako už trofėjų, už šio žvėries sumedžiojimą laiku, už jo paruošimo kokybę.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jo netenkinti, nes 2007-09-22 apie 20 val. neetatinis ŠRAAD darbuotojas R. G. gavo telefoninį pranešimą, kad yra nušautas taurusis elnias, kad planuojama nepildyti licencijos. Apie šį skambutį R. G. pranešė jam. Buvo nuspręsta nuvykti į įvykio vietą ir patikrinti gautą informaciją. Į medžioklės plotus su kolegomis nuvyko kelios minutės po 21 val. Tarnybinį automobilį pastatė toliau nuo medžiotojų namelio, o patys nuėjo arčiau jo. R. G. nuėjo prie namelio ir stebėjo įvykius. Prieš 24 val. iš pirminės žvėrių apdorojimo aikštelės išvažiavo automobilis su priekaba, po jos – antras automobilis. Į namelį automobiliai grįžo apie 1 val., automobilio priekaboje parsivežė žvėrį, kurį nuvilko į lupyklos patalpą. Praėjus apie valandai, galėjo būti apie 2 val., per raciją gavo pranešimą, kad iš lupyklos kiemo link Grinkiškio išvažiuoja vienas automobilis. Kai jie įėjo į lupyklą, nuo žvėries parvežimo į žvėrių apdorojimo aikštelę momento jau buvo praėję apie 1,5 valandos. Medžioklės vadovas V. P. pateikė medžioklės lapą, tačiau paprašius pateikti licenciją, V. P. šio dokumento iškart nerado. Vėliau V. T. pasakė, kad licencija turėtų būti įdėta į automobilio daiktinę. Licencija buvo visiškai neužpildyta. Tuomet jis V. P. ir V. T. pasiūlė eiti į namuką, kad būtų patogiau surašyti ATP protokolus, kadangi akivaizdžiai buvo padarytas pažeidimas – žvėris buvo išvežtas iš medžioklės plotų, neužpildžius medžioklės lapo, nebuvo užpildyta licencija. Pagal Medžioklės taisyklių 25 p. „už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas“. Licencijoje pasirašo asmuo, sumedžiojęs gyvūną. Neužpildžius ir nepasirašius licencijos, negalima pradėti žvėries apdorojimo. Medžioklės LR nuostatuose medžioklės plotais vadinami žemės, miško, vandens telkinių plotai, kuriuose gyvena ar gali gyventi ir veistis medžiojamieji gyvūnai ir kuriuose juos galima medžioti, išskyrus tuos plotus, kuriuose medžioti draudžiama, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal patvirtintą medžioklės ploto vienetą Viktorinės kaimas yra priskirtas šiam medžiotojų būreliui. Tuo metu, kai buvo padarytas šiandien analizuojamas pažeidimas, Medžioklės taisyklėse sąvokos „sumedžioto gyvūno apdorojimas“ nebuvo. Tuo metu buvo sąvoka „žvėriena“, tačiau jis, surašydamas ATP dokumentus, vartojo sąvoką „sumedžioto gyvūno apdorojimas“. Pagrindinis ginčas šioje byloje vyksta dėl sąvokos „žvėriena“ reikšmės. Medžiotojo bilietas iš V. T. buvo paimtas tą dieną, kai jis surašė ATP protokolą, o grąžintas buvo 2009-01-20.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies, priimtas nutarimas iš esmės paliktinas nepakeistas, konstatavus, jog teisės pažeidimas buvo padarytas, tačiau atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes keistina nutarimu paskirta administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamas pakartotinai po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau tekste – LVAT) savo 2010-03-10 nutartimi panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-12-29 nutarimą, kuriuo V. T. paskirta administracinė nuobauda buvo panaikinta ir administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta, ir bylą grąžino naujam nagrinėjimui.

ATPK 26 str. „Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas“ numato, kad „1. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 87⁷ straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152⁸, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁵ straipsnio antrojoje dalyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. 2. Šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų konfiskavimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. 3. Konfiskavimo taikymo tvarką nustato šis kodeksas, o nekonfiskuotinų daiktų sąrašą – kiti Lietuvos Respublikos įstatymai“. Atsižvelgdamas į šio straipsnio pirmos dalies dispoziciją, reglamentuojančią daikto konfiskavimo sąlygas, teismas konstatuoja, jog konfiskavimas yra galimas tik tokio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga akivaizdžiai yra įrodyta, jog pažeidimas padarytas ne medžiokliniu šautuvu, nes žvėris buvo sumedžiotas teisėtai, teisėtos medžioklės metu, turint sumedžiojimui reikalingą licenciją, tik po žvėries sumedžiojimo buvo padaryti kiti Medžioklės LR teritorijoje taisyklių pažeidimai, kurie nėra susiję su ginklo panaudojimu, kadangi sumedžioto gyvūno apdorojimas buvo pradėtas neužpildžius licencijos, t.y. buvo padarytas medžioklės dokumentų pildymo pažeidimas. Kaip matyti iš ATPK 85 str. 4 d. dispozicijos, ši straipsnio dalis reglamentuoja atsakomybę už visą eilę savarankiškų pažeidimų – medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, dalis jų laikytina grubiais pažeidimais, kurie tiesiogiai gali būti padaryti tik naudojant šaunamąjį ginklą ar kitus neleistinus įrankius, t.y. medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas atskirai nereglamentavo, jog už padarytą teisės pažeidimą – licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija – šaunamojo ginklo konfiskavimas nėra taikomas, tačiau sisteminis ir loginis ATPK 26 str. ir 85 str. 4 d. normų aiškinimas leidžia padaryti išvadą, jog ATPK 26 str. esant įtvirtintai nuostatai, kad konfiskuojamas gali būti tik daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, esant pažeidimui – licencijos neužpildymui sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija – nesuteikia teisės konfiskuoti medžioklinį šautuvą, nors tokia konfiskacija ir yra numatyta straipsnio sankcijoje, nes jis nėra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, medžioklinio šautuvo konfiskavimas yra tiesiogiai numatytas ATPK 85 str. 4 d. sankcijoje, tačiau atsižvelgiant į ATPK 26 str. 1 d. nuostatas jo taikyti negalima, tai tokio konfiskavimo netaikymas yra galimas tik ATPK 30¹ str. pagrindu, nes vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sankcija – šaunamojo ginklo konfiskavimas – neatitinka ATPK 26 str. 1 d. daikto, kuriam gali būti taikomas konfiskavimas, sąvokos.

ATPK 85 str. 4 d. numato ne tik konfiskavimą, bet ir teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad, kaip jau buvo minėta aukščiau, LVAT savo nutartyje yra konstatavęs, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 4 d., sudėtis, mano, jog yra pagrindas V. T. atžvilgiu taikyti straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – teisės medžioti atėmimą. Taikydamas šią nuobaudos rūšį bei parinkdamas jos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek Institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino faktą, kad medžiotojo bilietas iš V. T. buvo paimtas administracinio teisės pažeidimo protokolo jam surašymo dieną, t.y. 2007-09-23, ir grąžintas tik 2009-01-20 (b.l.130). Abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 2007-09-23 iki 2009-01-20, V. T. laikinas medžiotojo bilietas ar leidimas medžioti nebuvo išduotas, todėl jis faktiškai minėtu laikotarpiu buvo netekęs teisės medžioti, ir teismas konstatuoja, jog jo atžvilgiu šiuo laikotarpiu jau realiai buvo vykdomas Institucijos neįsiteisėjęs nutarimas atimti jam teisę medžioti, kaip nurodyta nutarime, dviem su puse metų.

ATPK 295 str. numato, kad „Skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus skirti šio kodekso 23 ir 29 straipsniuose numatytas nuobaudas, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje“. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog 2008-10-24 teismui priėmus V. T. skundą nagrinėjimui net ir formaliai nebeliko pagrindo iš jo paimti medžiotojo bilietą arba vietoje jo išduoti laikiną dokumentą, leidžiantį medžioti, todėl akivaizdu, jog visas laikotarpis, kai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens buvo paimtas medžiotojo bilietas ir taip ribojama jo teisė medžioti, turi būti įskaitytas į skiriamo teisės medžioti atėmimo laikotarpį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiesiogiai tokio įskaitymo ATPK nenumato, tačiau sprendžiant šį klausimą yra pagrindas atsižvelgti į atitinkamas Baudžiamojo kodekso nuostatas, numatančias tokį reikalavimą. Teismo nuomone, atliktos nuobaudos laiko neįskaitymas į skiriamos nuobaudos laiką tiesiogiai pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens konstitucines teises.

Teismas atkreipdamas dėmesį į LVAT nutartyje nurodytą aplinkybę, jog bylos naujo nagrinėjimo metu būtina patikrinti, ar asmeniui inkriminuotu pažeidimu iš tiesų buvo padaryta žala laukinei gyvūnijai, konstatuoja, jog iš teismui pateiktos Institucijos medžiagos (b.l.12-19) matyti, kad V. T. sumedžiotas tauriojo elnio patinas po ATP protokolo surašymo buvo paimtas Institucijos pareigūnų (b.l.14), 2007-09-25 buvo surašytas žvėrienos nuvertinimo aktas Nr. 13, kuriame yra konstatuota, jog iš žvėrienos sklinda specifinis gendančios mėsos kvapas bei pateikta išvada, jog minėta žvėriena žmonių maistui netinkama, ją siūloma utilizuoti išvežant į medžiotojų būrelio žvėrių apdorojimo aikštelės atliekų duobę, apipilant negesintomis kalkėmis. 2007-09-25 surašytame turto sunaikinimo akte (b.l.17) konstatuota, jog tauriojo elnio patino žvėriena sunaikinta Radviliškio rajone „Gomertos“ m/b medžioklės plotuose esančioje pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje sumetant į atliekų duobę ir užpilant negesintomis kalkėmis. 2007-09-26 atliktas žalos, padarytos laukinei gyvūnijai, apskaičiavimas ir konstatuota, jog neteisėtai sumedžiojant 1 tauriojo elnio patiną padaryta 1895,25 Lt žala (b.l.18), o 2007-09-26 priimtu nutarimu šią apskaičiuotą žalą pasiūlyta solidariai atlyginti V. T. ir V. P. (b.l.19). Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus matyti, kad sumedžioto elnio žvėriena V. T. neatiteko, o buvo sunaikinta. Sprendžiant žalos padarymo aplinkybes, teismo nuomone, būtina įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nušautas tauriojo elnio patinas. Nei viena iš bylos šalių neneigia, jog šis žvėris buvo sumedžiotas 2007-09-22 teisėtai vykusios Radviliškio rajono „Šušvės“ medžiotojų būrelio plotuose medžioklės sėlinant, tykojant iš bokštelio metu. Iš to išeina, kad žvėris buvo sumedžiotas teisėtai, tik po to buvo padaryti pažeidimai tinkamai ir laiku neužpildant su medžiokle susijusių dokumentų – licenzijos tauriojo elnio patinui sumedžioti. Žala, padaryta laukinei gyvūnijai, apskaičiuota remiantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1034 „Dėl žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodikos 3 p., numatančiu, kad „žalos dydis, kai juridiniai ar fiziniai asmenys neteisėtais veiksmais sunaikina laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus ar jų buveines arba paima šiuos gyvūnus iš jų buveinių pažeisdami nustatytąją tvarką, arba nesiima reikiamų veiksmų, kad būtų išsaugoti laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai ar jų buveinės, apskaičiuojamas taikant bazinius tarifus“. Atsižvelgdamas į pacituotą norminio akto nuostatą teismas konstatuoja, jog pagrindas apskaičiuoti žalą atsiranda tik tokiu atveju, kai asmenys neteisėtais veiksmais sunaikina laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus ar jų buveines, o nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog tauriojo elnio patinas buvo nušautas teisėtos medžioklės metu, t.y. leidžiamu būdu ir leidžiamu laiku, turint tam licenciją, todėl pagrindo nustatyti neteisėtą veiksmą ir tuo pagrindu konstatuoti žalą, padarytą laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai, teismo nuomone, nebuvo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija, paimdama sumedžiotą žvėrį, jį laikydama iki žvėriena suges ir po to sunaikindama, iš esmės ATPK numatyta tvarka neišsprendė šios žvėrienos ir trofėjų (ragų) konfiskavimo klausimo, nes, kaip galima spręsti iš šalių pasisakymų, medžioklės lape buvo atžymėta, jog šį žvėrį nušovė būtent V. T., o Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 3 str. 2 d. yra numatyta, kad „laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai, kurie laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, išskyrus medžioklės trofėjus, kurie nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusiam asmeniui“. Kadangi Institucijos priimtame nutarime nėra privalomo nurodymo atlyginti Institucijos tariamai nustatytą žalą, o tai tik rekomenduojama padaryti, taip pat toks žalos atlyginimo principas neatitinka ATPK 37 str. numatyto įpareigojimo atlyginti padarytą nuostolį, nes pagal apskaičiavimus padaryta žala viršija ATPK numatytą 500 Lt ribą.

Teismas parinkdamas teisės medžioti atėmimo laikotarpį atsižvelgia į tai, kad pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą – 2006-11-23 buvo baustas pagal ATPK 85 str. 1 d. (b.l.125), ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagal ATPK 30² str. numatytas administracinės nuobaudos dydžio parinkimo taisykles yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti didesnę nei minimalią administracinę nuobaudą. Atsižvelgdamas į šiuos motyvus teismas mano, jog įvertinus bylos aplinkybes, tinkama pagal griežtumą administracinė nuobauda būtų teisės medžioti atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat padarė pažeidimą – sumedžiotą žvėrį išvežė iš medžioklės plotų neužpildžius licenzijos, tačiau teismas šį argumentą atmeta, nes minėtas pažeidimas yra nefiksuotas 2007-09-23 surašytame ATP protokole bei skundžiamame nutarime, todėl išplėstiniai kaltinimai negali būti nagrinėjami ir pripažinti pagrįstais, jeigu jie nėra tinkamai procesiškai įforminti.

Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p.,124 str. l. d. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. T. skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2007-09-26 nutarimą, kuriuo V. T. pagal ATPK 85 str. 4 d. nubaustas teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams su šautuvo konfiskavimu, sumažinant skiriamą teisės medžioti atėmimo laikotarpį iki vienerių metų ir įskaityti į teisės medžioti atėmimo laikotarpį laiką nuo 2007-09-23 iki 2009-01-20, kai iš jo buvo paimtas medžiotojo bilietas, taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir netaikyti jo atžvilgiu medžioklinio šautuvo CZ 555 lux kl.30-66 Nr. A112407 su optiniu taikikliu konfiskavimo ir nurodytus daiktus nutarčiai įsiteisėjus grąžinti V. T..

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.