Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Pašilio ir Lino Šiukštos rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. A. P. nuteistas už tai, kad kartu su L. G., 1998 m. balandžio 21 d., apie 9 val., iš anksto susitarę ir veikdami grupe, išlaužę durų užraktą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai slapta pagrobė V. V. priklausantį seifą 50 Lt vertės, medžioklinį šautuvą „IŽ- 12“ Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Lt vertės, 15 šovinių po 2 Lt vertės, videokamerą „Canon“ su dėklu 2 400 Lt vertės, du vyriškus auksinius žiedus 300 Lt vertės ir 50 Lt vertės, fotoaparatą „Zorkij“ 15 Lt vertės, videomagnetofoną „Sharp“ 1 000 Lt vertės ir distancinio valdymo pultą 250 Lt vertės, televizoriaus „Sharp“ distancinio valdymo pultą 250 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą „Bosch“ 1 500 Lt vertės, lygintuvą „Philips“ 250 Lt vertės, žvakidę 120 Lt vertės, moterišką odinę striukę 200 Lt vertės, žiūronus 180 Lt vertės, 6 videokasetes po 20 Lt, krepšį 150 Lt vertės, medžiagą 50 Lt vertės, aukštojo mokslo diplomą, pirmojo mechaniko diplomą, tarptautinę jūreivio knygutę, TSRS jūreivio pasą, karinį bilietą, akcininko pažymėjimą, aukštojo mokslo ir fakulteto ženkliukus, neturinčius materialinės vertės; iš viso pagrobė 7 815 Lt vertės V. V. turtą.

3. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su L. G. ir D. V. 1998 m. balandžio 27 d., apie 8 val., pakartotinai, iš anksto susitarę ir veikdami grupe, atsekę B. K. nuo jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iki jam priklausančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), šiam atrakinus duris ir įėjus į garažą, kaukėti įsibrovę į minėtą garažą, užpuolė B. K. bei panaudojo prieš jį fizinį smurtą: L. G., pridėjęs B. K. prie smilkinio daiktą, panašų į pistoletą, reikalavo pinigų, po to kumščiu 3 kartus sudavė jam į veidą bei dar du kartus smogė, tačiau B. K. pavyko smūgių išvengti. Apieškojęs kelnių kišenes L. G. ištraukė ir pagrobė automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto raktus, neturinčius materialinės vertės. Po to D. V. lipnia juosta užklijavo B. K. burną bei surišo rankas, tuo atimdami galimybę priešintis, privedė prie garaže buvusio automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės ir kartu su L. G. įstūmė jį į bagažinę ir ją uždarė. L. G. iš automobilio ištraukė magnetofoną „Sony“ 550 Lt vertės ir visi trys išėjo iš garažo, jį užrakindami, bendrais veiksmais užvaldę 550 Lt vertės B. K. turtą. Visą tą laiką A. P. stovėjo garažo viduje prie durų ir saugojo. Plėšimo metu B. K. buvo padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio kairėje, poodinės kraujosruvos nosies galo dešinėje, abiejų lūpų patinimas su kraujosruvomis lūpų gleivinėje, gleivinės įtrūkimas, kas atitinka lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo.

4. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su L. G. ir D. V., 1998 m. balandžio 27 d., apie 9 val., iš anksto susitarę ir veikdami grupe, pasinaudodami plėšimo metu iš B. K. pagrobtais raktais, L. G. atrakinus duris, pakartotinai įsibrovė į (duomenys neskelbtini), esantį butą: L. G., pavartodamas fizinį smurtą, sugriebė bute buvusią K. R., delnu uždengė jai burną, paguldė ant grindų veidu žemyn, prie galvos pridėjo daiktą, panašų į pistoletą, ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą, reikalavo pinigų ir aukso. Po to K. R. nuėjo į svetainę, iš spintelės išėmė 16 000 Lt litų, išsisegė vieną auskarą 80 Lt vertės ir atidavė L. G.. Po to L. G., atimdamas galimybę priešintis, K. R. lipnia juosta surišo rankas bei užklijavo burną. Trise apieškoję butą, pagrobė 500 Vokietijos markių 1 100 Lt vertės, 130 JAV dolerių 520 Lt vertės, 1 500 litų, auksinius dirbinius: grandinėlę 200 Lt vertės, pasagos formos pakabuką 200 Lt vertės, zodiako ženklo „Jautis“ pakabuką 100 Lt vertės, du žiedus po 50 Lt vertės, du kelioninius krepšius, neturinčius materialinės vertės, odinį paltą 1 800 Lt vertės, smėlio spalvos odinį puspaltį 1 300 Lt vertės, žalios spalvos odinį puspaltį 1 300 Lt vertės, rausvai rudą odinį puspaltį su lapės apykakle 1 400 Lt vertės, dvi juodas odines striukes po 1 000 Lt, žalios spalvos odinę striukę 1 000 Lt vertės, rudos spalvos odinę striukę 1 000 Lt vertės, juodos spalvos odinę striukę 1 000 Lt vertės, rudos spalvos verstos odos striukę 1 300 Lt vertės, žalios spalvos verstos odos striukę 1 300 Lt vertės, vieną šviesiai rudos spalvos verstos odos striukę 950 Lt vertės, pilkos spalvos verstos odos striukę 750 Lt vertės, melsvai pilkos spalvos odinę striukę 1 350 Lt vertės, vyrišką odinę rudos spalvos striukę 850 Lt vertės; iš viso užvaldė K. R. priklausančio turto stambiu mastu už 37 100 Lt sumą.

5. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad 1998 m. vasario 27 d. apie 20 val., jis (A. P.), iš anksto susitaręs su J. P., turėdami vieningą tyčią nužudyti J. Č. ir užvaldyti asmeninį jos turtą bei tam tikslui iš anksto pasiruošę peilį ir lipnią izoliaciją, atėjo įjos butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. Č. atidarius buto duris, J. P. tyčia kumščiu smogė jai į veidą, nuo ko ji nugriuvo. J. Č. atsistojus ir nubėgus į virtuvę, A. P. ir J. P., reikalaudami atiduoti pinigus, mažamečio anūko P. G. akivaizdoje jėga nutempė juos pažinusią J. Č. į svetainę ir pargriovė ant grindų. J. P. ėmė smaugti bute rasta smaugvirve, o tuo pačiu metu A. P. lipnia juosta bandė užlipdyti burną, kad J. Č. nešauktų. Nepavykus to padaryti aktyviai besipriešinančiai J. Č., A. P. atsineštu virtuviniu peiliu tyčia ne mažiau kaip 10 kartų smogė jai į kaklą, sukeldamas didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias. Supratęs, kad J. Č. turimu peiliu nužudyti nesugebės, J. P. vėl smaugvirve didele jėga suveržė jos kaklą, sulaužydamas gerklės skydinę kremzlę bei padarydamas kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose vagos zonoje, o tuo pačiu metu A. P. iš virtuvės atsineštu didesniu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 34 kartus smogė į kairę krūtinės pusę, kaklą, galvą, padarydamas daugybę durtinių - pjautinių žaizdų, pažeisdamas širdį ir plaučius, sukeldamas J. Č. didelį fizinį skausmą ir taip tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai bendrai veikdami nužudė J. Č.. Be to, turėdami bendrą tikslą paslėpti padarytą sunkų nusikaltimą – tyčinį J. Č. nužudymą, A. P. ir J. P., bendrai veikdami tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje nužudė antrą asmenį: J. P. įkalbėjo A. P. nužudyti mažametį P. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei tam tikslui jį atvedė ir paguldė miegamajame. Priėjęs A. P. kaire ranka uždengė burną, kad P. G. nešauktų ir ne mažiau kaip 10 kartų peiliu tyčia smogė į kaklą, krūtinės ląstą, padarydamas durtines - pjautines žaizdas bei sukeldamas didelį fizinį skausmą. Peiliui išsprūdus, J. P. pastebėjo, kad P. G. dar gyvas ir paragino A. P. greičiau žudyti. A. P. iš anksto pasiruoštu ir į butą atsineštu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 13 kartų tyčia smogė P. G. į kaklą, krūtinę, iš viso suduodamas peiliu ne mažiau kaip 23 smūgius, padarė durtines - pjautines žaizdas su širdies kairiojo plaučio bei stambiųjų kaklo kraujagyslių pažeidimu, t. y. slėpdami padarytą kitą sunkų nusikaltimą, bendrai veikdami, itin žiauriai nužudė antrą asmenį – mažametį P. G..

8. Kauno apygardos teisme 2022 m. gegužės 23 d. gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo A. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Įstatyme įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

14. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis A. P. yra atlikęs beveik 24 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Būtina įvertinti ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kurie, kaip pagrįstai konstatuojama žemesniojo teismo nutartyje, šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas.

15. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nuo 2013 metų gautos paskutinės drausminės nuobaudos, daugiau fiksuotų rėžimo pažeidimų neturi, bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas, atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nedirbo, atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją išreiškė norą dirbti, ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas (asmens bylos t. 2, d. 2, l. 143, 144, t. 3, d. 2, l. 28, 57, 58, 76, 109), o nuo 2020 m. sausio 6 d. įdarbintas VĮ ,,A.” (asmens bylos, t. 3, d. 2, l. 119) ir iki šiol dirba bei turi aukštą motyvaciją dirbti ir laisvėje, gauta MB ,,B.” pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo pasibaigus bausmės atlikimo terminui. Nuteistasis A. P. turi priteistą 15 357,39 Eur dydžio civilinį ieškinį žalai atlyginti, kuris, nuteistojo teigimu, yra padengtas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra gauta, antstolių žinioje taip pat nėra informacijos apie vykdomąsias bylas dėl išieškojimo. Taip pat A. P. bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, o 2021 metais dailidės specialybę bei yra motyvuotas atkurti prarastus ryšius su artimaisiais. Tai rodo A. P. elgesio pokyčius teigiama linkme.

16. Kita vertus, greta šių aplinkybių yra vertintinos ir kitos, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančios, aplinkybės. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką bei smurto rizikos įvertinimu (HCR-20). 2022 m. balandžio 26 d. vertinto nuteistojo A. P. pakartotinio smurtinio elgesio rizika remiantis HCR-20 metodika yra žema (7 balai) (asmens bylos t. 3, d. 2, l. 190-191). A. P. 2022 m. gegužės 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-2368 nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat fiksuojama nuteistojo daroma pažanga (asmens bylos t. 3, d. 2, l. 192-202). Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m. atlikto pirmo vertinimo yra ženkliai sumažėjusi (2016 m. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 64 balai), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktualūs nustatyti dinaminiai veiksniai (stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, intymių santykių nestabilumas, su darbu susijusios problemos), kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti nuteistųjų elgesį keičiančiose programose.

17. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. P. anksčiau buvo teistas, suteikiant jam galimybę bausmę atlikti lygtinio paleidimo sąlygomis, kurios buvo pažeistos. Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę jis atlieka už keturių nusikaltimų padarymą, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, t. y. tyčinį dviejų žmonių (tame tarpe mažamečio) nužudymą, įvykdytą dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo A. P. pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos.

18. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius, jau ilgą laiką nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje, už ką ne kartą buvo skatinamas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi, ko šiuo metu negalima teigti. Nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.

19. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, vis dėlto neleidžia jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pastebėtina, kad pakankamai ilgą laiko tarpą nuteistasis nesugebėjo nepriekaištingai laikytis įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, darė pažeidimus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pataisos namuose buvo vertinama 2019 m., 2020 m. ir 2022 m., tačiau visų vertinimų metu jam buvo nustatyta vidutinė rizika, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant minėtą riziką nėra akivaizdi. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis beveik dvidešimt metų nesidomėjo nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimu, tik atsiradus galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, tik 2019 m. A. P. kreipėsi dėl informacijos apie jo vardu išduotus vykdomuosius raštus (asmens bylos, t. 3, d. 2, l. 83).

20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog skunde nurodyti teisėti lūkesčiai nereiškia, kad nuteistajam nepalankus sprendimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas tik todėl, kad jų nepateisino. Taip pat pažymėtina, kad teismas sprendžia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą pagal individualias kiekvienos bylos aplinkybes. Sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokiu būdu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, skundžiamos nutarties teisėtumo nepaneigia.

21. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį A. P. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. (A. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.