Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-303-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-21
Bylos Nr.: e2S-303-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-01037-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Lozoraitytė
Suinteresuotas asmuo: D. K., D. M. A.
Pareiškėjas: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-303-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01037-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys: D. K., D. M. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę D. K., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų D. K. ir D. M. A.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2019 m. lapkričio 11 d. gautas pranešimas telefonu iš (duomenys neskelbtini) socialinės pedagogės S. L., kad D. K. į mokyklą atėjo su kraujosruva veide, mergaitė paaiškino, kad ją mušė mama D. K. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate 2019 m. lapkričio 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametei D. K. 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjos specialistams nuvežus D. K. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių dėl mergaitės sveikatos patikrinimo, nustatyta diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Mergaitės tėvas D. M. A. trumpąja SMS žinute pranešė, jog jis šiuo metu neturi galimybės pasiimti vaiką ir jį auginti, prašė ieškoti kitų globėjų. D. K. ir jos sugyventinio D. G. šeimoje gyvena trys vaikai: D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Šioje šeimoje nuo 2018 m. spalio 5 d. buvo užfiksuoti trys vaiko teisių pažeidimai. 2019 m. lapkričio 11 d. vertintas grėsmės lygis D. K., užpildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 10GL-2002, nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš atstovų. Nustačius, jog D. K. ir D. G. šeimoje iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir konstatavus antrąjį grėsmės vaikui lygį, D. K. laikinai apgyvendinta VšĮ (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą ar bus nustatyta vaikui laikinoji globa. Tai visiškai atitinka geriausius vaiko interesus susidariusioje situacijoje. Mažamečio vaiko gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos bus užtikrintos, mergaitė nepatirs baimių ir galimo smurto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką D. K. iš jos tėvų D. K. ir D. M. A.

4. Teismas nustatė, kad D. K. turi tris vaikus: D. K., D. K. ir D. G., visi trys vaikai gyvena su motina (duomenys neskelbtini) mieste, kartu gyvena D. K. sugyventinis. D. K. mokosi (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 11 d. iš šios ugdymo įstaigos gautas pranešimas, kad nepilnametė į mokyklą atėjo su kraujosruva veide, paaiškino, kad ją mušė mama, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. D. K. savo kaltės nepripažįsta. Buvo įvertintas grėsmės lygis nepilnametei D. K., 2019 m. lapkričio 11 d. užpildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 10GL-2002, nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš jo įstatyminių atstovų. Tai jau ne pirmas atvejis, kai D. K. ir jos sugyventinio D. G. šeimoje fiksuojami nepilnamečių vaikų teisių pažeidimai. 2018 m. spalio 5 d. grėsmės lygio nustatymo metu buvo užfiksuota, kad D. K., sudrausmindama sūnų D. K., naudoja netinkamus būdus: suduoda per užpakalį, šaukia, dažnai vaiką išvaro iš namų. 2019 m. kovo 29 d. buvo užregistruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje D. K. ir D. G. šeimoje. Grėsmės lygis tuo metu vaikams nebuvo nustatytas. 2019 m. balandžio 4 d. šeimai buvo taikytas pakartotinis atvejo vadybos procesas, tačiau D. K. vengė tėvystės mokymų. 2019 m. liepos 17 d. D. K. atsisakė socialinių paslaugų šeimai, neįsileido socialinių darbuotojų. 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas pranešimas apie gatvėje be suaugusių priežiūros paliktą mažametę D. K., mergaitė buvo išsigandusi, sakė, kad negali įeiti į namus, nes mama yra išėjusi (teismo posėdžio metu D. K. paaiškino, kad buvo išėjusi pas D. G. į jo darbo vietą). Tą dieną abiem D. K. dukterims buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pradėtas naujas atvejo vadybos procesas, tačiau D. K. tik iš dalies bendradarbiauja su specialistais, 2019 m. lapkričio 5 d. į posėdį neatvyko. D. K. yra nurodžiusi, kad vaikų priežiūra jai yra našta, ji yra pavargusi nuo vaikų priežiūros.

5. Teismas sprendė, kad D. K. taikomi vaikų auklėjimo būdai – šaukimas, statymas į kampą, išvijimas į laiptinę (kaip ir D. K. 2019 m. lapkričio 10 d.) – negali būti pateisinami. Teismas pažymėjo, kad vaiko išstūmimas į laiptinę iš esmės yra vaiko išvarymas iš namų ir vertino jį kaip smurtą prieš vaiką, toks auklėjimo būdas, teismo vertinimu, vaiko nieko neišmoko ir nesuteikia vaikui nei saugumo, nei stabilumo. Teismas pažymėjo, kad, D. K. teigimu, ji su mama sutaria gerai, mama dažniausiai su ja elgiasi gerai, tačiau mergaitė taip pat išreiškė nerimą ir baimę, ar ji neliks apkaltinta mamos dėl paaiškėjusių aplinkybių, kad mama šauks, nes dėl jos kilo problemų. Teismas nurodė, kad D. K. nebendrauja su savo tėvu D. M. A., elektroniniame laiške teismui D. M. A. kėlė klausimą, kodėl jam, kaip tėvui, nepriteisia vaiko, jeigu motina neprižiūri vaiko, tačiau pareiškėjai siųstose žinutėse nurodė, kad šiuo metu negali paimti dukters.

6. Teismas konstatavo, kad tėvų elgesys kelia realų pavojų vaikui D. K. Tėvas iš esmės nusišalinęs nuo dukters D. K. priežiūros ir auklėjimo, nebendrauja su dukra. Motina naudoja netinkamas auklėjimo priemones vaiko atžvilgiu, dėl ko vaikas yra nesaugus, neprižiūrimas, jaučia nerimą ir įtampą, tai nėra vienas atsitiktinis įvykis, o visus metus besitęsiantis procesas, vienas po kito kylantys incidentai, kol galiausiai buvo prieita prie fizinio smurto, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra fiksuotas smurtas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, konstatuotas antras grėsmės lygis vaikui, vaiko nuomonė išklausyta, byla išnagrinėta suinteresuotiesiems asmenims pranešus. Teismas pagrįstais pripažino pareiškėjos sprendimus paimti vaiką iš jo tėvų ir sprendė esant pagrindą išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko D. K. paėmimui iš jo tėvų D. K. ir D. M. A.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atsisakyti išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš šeimos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Neištirtos visos aplinkybės, neįvertinta bylos medžiaga, vadovautasi tik nepilnamečio vaiko parodymais. Teiginiais, kad ją sumušė motina, D. K. norėjo tik pakenkti ir atkeršyti motinai. Neįvertinta, kad D. K. parodymai, jog kraujosruva veide atsirado dėl to, kad ją sumušė, prieštarauja kitų asmenų parodymams. Pareiškėjos vyriausiosios specialistės A. B. 2019 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10TSD-3741 nurodoma, kad sūnus patvirtino, jog motina dukros nemušė. 2019 m. lapkričio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 10 TSD-3712 akte yra D. K. parodymai, kad ji 2019 m. lapkričio 10 d. susimušė su broliu. Atsižvelgiant į D. K. parodymus, galima teigti, kad mergaitės sužalojimai atsirado dėl konflikto su broliu. Motina D. K. pareiškėjai taip pat paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 10 d. netrenkė delnu per veidą dukrai D. K., prieš vaiką nenaudojo fizinio smurto.

1.2. Nesivadovauta teismų praktika, kadangi, paimant vaiką D. K. iš jos tėvų pagal įstatymą, teismas turėjo vertinti tik 2019 m. lapkričio 10 d. įvykio aplinkybes, o ne ankstesnių metų įvykius.

1.3. Vaikui, kuriam yra 7–15 metų, iš aukštos rizikos veiksnių turi būti nustatyti ne mažiau nei penki rizikos veiksniai, o šiuo atveju grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa vaikui nustatyti galimai tik du aukštos rizikos veiksniai, todėl nėra pagrindo paimti vaiką iš šeimos. Be to, grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos užpildymas yra netinkamas. Pareiškėja prie antro aukšto rizikos veiksnio priskyrė 2.10 anketos punktą, nors prie šio punkto yra pažymėta tik motina. Kadangi prie aukštos rizikos veiksnių yra priskiriami veiksniai tik tuo atveju, jei abiem vaiko atstovams nustatomas tas pats rizikos veiksnys, šiuo atveju toks rizikos veiksnys negali būti laikomas aukštas. Taip pat yra ir su kitais punktais 2.11, 3.2. Prie kitų punktų, pvz., 2.9, yra priskirti ir tėvas, ir motina.

1.4. Nepagrįstai spręsta, kad tėvų elgesys kelia realų pavojų vaikui D. K. Šiuo metu D. K. tėvas gyvena atskirai nuo šeimos. Vaiko motina šiuo metu gyvena kartu su sugyventiniu D. G., kuris myli vaikus, stengiasi juos prižiūrėti ir jais rūpintis. Motina taip pat stengiasi tinkamai auklėti vaikus ir jais rūpintis. Tiek motina D. K., tiek jos sugyventinis D. G. nekelia pavojaus vaikų sveikatai, gyvybei ir saugumui.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę D. K. iš tėvų D. K. ir D. M. A., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

11. VTAPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

12. CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 3 dalį bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 5 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

13. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas, Aprašas neteko galios 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 nuo 2020 m. sausio 1 d.) 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (Aprašo 4 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo pateikė pareiškėjos vyriausiosios specialistės A. B. 2019 m. lapkričio 12 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10TSD-3741, D. K. 2019 m. lapkričio 11 d. paaiškinimą Nr. 10TSD-3713, 2019 m. lapkričio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 10TSD-3712, 2019 m. lapkričio 12 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktą Nr. 10VLA-92, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. lapkričio 11 d. gydytojo įrašą, D. M. A. SMS žinutę, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

15. Pareiškėja taip pat pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, iš kurios matyti, kad grėsmės D. K. lygio vertinimo metu buvo nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 11 d. gautas pranešimas telefonu iš (duomenys neskelbtini) socialinės pedagogės S. L., kad į mokyklą atėjo D. K., kuriai veido srityje matosi kraujosruvos; mergaitė specialistei nurodė, kad ją mušė mama; 2019 m. lapkričio 11 d. D. K. pareiškėjos specialistams patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 10 d. tarp jos ir brolio D. kilo konfliktas, jie susimušė; mama dėl to labai supyko ir sudavė delnu jai į veido sritį; mergaitė nurodė, kad mama sudavė vieną kartą, pasak mergaitės, mama ją mušė pirmą kartą; mergaitė mano, kad mama jai sudavė netyčia, nes D. ją labai sunervino; pasak mergaitės, dažniausiai ją muša mamos sugyventinis D. G. dėl mergaitės dažnų konfliktų su broliu D.; mergaitė jautė nerimą, keletą kartų teiravosi, ar ji neliks apkaltinta dėl to, kad viską pasakoja; pasak mergaitės, jei namuose kažkas atsitinka dėl vaikų kaltės, mama labai šaukia, kaltina juos, kad tai atsitiko dėl jų; ne kartą mama drausmindama vaikus yra išvariusi juos į laiptinę, tai patvirtino ir D. K.; berniukas teigė, kad mama 2019 m. lapkričio 10 d. pastatė D. į kampą, tačiau ji atsisakė ten stovėti, todėl sesę išvarė į laiptinę; 2019 m. lapkričio 11 d. D. K. apžiūrėta (duomenys neskelbtini) ligoninės vaikų ligų gydytos S. K.; gydytoja nustatė, kad kairėje pusėje ant kaktos, smilkinio ir prie ausies pastebimos smulkios hemoragijos, prie ausies didesnė mėlynė, pastebėtas patinimas, paraudimas, vieta šiek tiek skausminga, ypač prie ausies, mergaitei ant kojų taip pat pastebėtos blykštančios mėlynės, ypač kelių srityje; D. K. neigė, kad būtų naudojusi fizinį smurtą prieš dukrą; 2019 m. lapkričio 11 d. bendraujant su D., mergaitė nurodė, kad tarp mamos ir D. dažnai kyla konfliktai, mama šaukia ant D., išvaro jį į koridorių; pasak mergaitės, mama taip pat dažnai konfliktuoja su sugyventiniu; konfliktai įvyksta dėl vaikų elgesio; 2019 m. rugpjūčio 13 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (vaiko nepriežiūra); pareiškėjos duomenimis, 2018 m. balandžio 1 d. tarp D. K. ir D. K. kilo žodinis konfliktas; D. K. apie smurto atvejį artimoje aplinkoje informavo (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, mama kreipėsi į policiją dėl pagalbos, nes berniukas daužė buto duris, grasino mamai, keikė ją necenzūriniais žodžiais; 2019 m. lapkričio 11 d. mergaitė neprieštaravo, kad būtų apgyvendinta kitoje aplinkoje; D. K. tvirtino, kad ji labai dažnai pykstasi su broliu, su juo mušasi; mamos sugyventinis, gindamas D., ją muša, todėl mergaitė išsako norą, kad D. negyventų jų šeimoje; pasak mergaitės, po įvykio 2019 m. rugpjūčio 13 d., kai ji buvo likusi gatvėje ir apie tai buvo informuota vaiko teisių apsaugos tarnyba, mama labai pyko, šaukė ant jos, priekaištavo; 2018 m. spalio 5 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko D. K. teisių pažeidimai, grėsmės vaikui lygis nenustatytas; 2019 m. balandžio 1 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko D. K. teisių pažeidimai, grėsmės vaikui lygis nenustatytas; 2019 m. rugpjūčio 13 d. nustatytas galimas smurtas pieš vaiką D. K. ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis; 2019 m. lapkričio 8 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko D. K. teisių pažeidimai, nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis.

16. 2019 m. lapkričio 11 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje taip pat nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. lankymosi šeimoje metu D. K. buvo nusiteikusi priešiškai pareiškėjos specialistų atžvilgiu; moteris prieštaravo dėl lankymosi jos namuose, tvirtino, kad pareiškėja neturi teisės bendrauti su jos vaikais, vėliau moteris sutiko leisti pabendrauti su sūnumi tuo atveju, jei į kambarį bus užeinama nusimovus batus; moteris atsisakė duoti mergaitės dokumentus ir drabužius; 2019 m. lapkričio 11 d. Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūnai patikrino D. K. blaivumą, moteris buvo blaivi; duomenų apie tėvų piktnaudžiavimą alkoholiu nėra gauta; nėra fiksuota vaiko atstovų girtumo atvejų; D. K. ir D. K. nurodė, kad patėvis vartoja alkoholį, pradeda išgėrinėti, tada susipyksta su mama, namuose kyla konfliktai; 2019 m. rugpjūčio 13 d. fiksuota vaiko D. K. nepriežiūra; apie 22.00 val. mergaitė rasta (duomenys neskelbtini) PK pareigūnų verkianti gatvėje; 2019 m. balandžio 1 d. tarp D. K. ir D. K. kilo konfliktas, berniukas daužė buto duris, nes mama vaiko neįleido į butą; 2019 m. liepos 17 d. užbaigtas atvejo vadybos procesas, nes D. K. atsisakė socialinių paslaugų šeimai; moteris atsisakė į namus įsileisti socialius darbuotojus, atsisakė sudaryto pagalbos šeimai plano, tvirtindama, kad jų šeima yra pajėgi spręsti kylančias problemas savarankiškai; nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. šeimai pradėtas naujas atvejo vadybos procesas, nustačius pakartotinus vaiko teisių pažeidimus šeimoje; 2019 m. lapkričio 5 d. vyko D. K. šeimos atvejo vadybos posėdis, moteris neatvyko į posėdį, nenurodė neatvykimą pateisinančių priežasčių; D. K. tik iš dalies bendradarbiauja su specialistais; mama galimai netinkamai vykdo atstovų pareigas, nepriima siūlomos pagalbos, vadovaujasi asmeniniais įsitikinimais dėl vaikų auklėjimo, išsako poreikį gauti tik materialinę pagalbą; 2019 m. lapkričio 11 d. telefonu susisiekta su D. K. tėvu D. M. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini); vyras turėjo ketinimų atvykti, kad jo priežiūrai būtų perduota dukra D. K.; po kurio laiko vyras atsiuntė pranešimą trumpąją žinute, kurioje nurodė, kad neturi galimybių trečiam vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų; vyras nurodė, kad nori tinkamai pasiruošti vaiko auginimui, todėl sutinka dėl mergaitės laikino gyvenimo globėjų šeimoje.

17. 2019 m. lapkričio 11 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenimis, D. teigė, kad ji su mama sutaria gerai, dažniausiai mama su ja elgiasi gerai, tačiau bendraujant su D., mergaitė kalbėdama apie mamą jautė nerimą, kelis kartus teiravosi, ar ji neliks apkaltinta mamos dėl paaiškėjusios situacijos; mergaitė išreiškia nerimą ir baimę, kad mama šauks, nes dėl jos kilo problemų, tėvas D. M. A. su dukra nebendrauja keleri metai; mergaitė teigė, kad ji nepažįsta savo tėčio; D. K., paaiškinime kelis kartus nurodo, kad jos vaikai yra blogi; D. K. sunkiai geba suvaldyti vaikų elgesį; tarp mamos ir vaikų kyla konfliktai, kurie išsivysto į smurto atvejus, vaikų išvarymą į laiptinę; moteriai galimai trūksta motinystės įgūdžių, leidžiančių tinkamai auklėti vaikus, kontroliuoti vaikų elgesį, nustatyti vaikams elgesio ribas; mama vaikų elgesio problemas imasi spręsti netinkamais būdais; D. K. ne kartą yra išsakiusi socialiniams darbuotojams, kad jai vaikų priežiūra yra našta, ji yra pavargusi nuo vaikų priežiūros ir jai reikia poilsio bei materialinės pagalbos; D. K. galimai naudoja netinkamas vaikų auklėjimo priemones; D. K. nurodė, kada mama ją drausmina šaukdama, statydama i kampą arba išvydama į laiptinę; pasak mergaitės, mama taip pat elgiasi su broliu; D. K. patvirtino, kad tiek jis, tiek sesė D. po konflikto 2019 m. lapkričio 10 d. buvo išvaryti į laiptinę.

18. Nustatyti rizikos veiksniai priskirtini vaiko funkcionavimo rizikos veiksniams, rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko atstovais, vaiko atstovų bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais, socialine aplinka. Pagal Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pateiktus kriterijus jie pareiškėjos darbuotojams sudarė pagrindą nustatyti antrąjį grėsmės vaikams lygį ir laikinai paimti vaiką iš jo tėvų. 2019 m. lapkričio 11 d. vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos aktuose Nr. 10NA-454 ir Nr. 10NA-455 nurodyta ši vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos sąlyga – grėsmės vaikui lygio vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko ir Tarnybos specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžiuose išklausęs pareiškėjos atstovę, suinteresuotą asmenį D. K., jos atstovą, sprendė, kad tėvų elgesys kelia realų pavojų vaikui D. K., nes tėvas iš esmės nusišalinęs nuo dukters D. K. priežiūros ir auklėjimo, nebendrauja su dukra, motina naudoja netinkamas auklėjimo priemones vaiko atžvilgiu, dėl ko vaikas yra nesaugus, neprižiūrimas, jaučia nerimą ir įtampą, tai nėra vienas atsitiktinis įvykis, o visus metus besitęsiantis procesas, kol galiausiai buvo prieita prie fizinio smurto, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl tenkino pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką D. K. iš jos tėvų D. K. ir D. M. A. išdavimo.

20. Suinteresuotas asmuo D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad neištirtos visos aplinkybės, neįvertinta bylos medžiaga, vadovautasi tik nepilnamečio vaiko parodymais, nesivadovauta teismų praktika, netinkamai vertinta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, nepagrįstai spręsta, kad tėvų elgesys kelia realų pavojų vaikui D. K. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir leido paimti nepilnametį vaiką D. K. iš jos tėvų D. K. ir D. M. A. Šio pareiškėjos prašymo pagrindas buvo galimas fizinis smurtas D. K. atžvilgiu, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta kraujosruva veide, mergaitė paaiškino, kad ją mušė mama D. K. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, taip pat pažymėjo, kad motina naudoja netinkamas auklėjimo priemones vaiko atžvilgiu, tai nėra vienas atsitiktinis įvykis, o visus metus besitęsiantis procesas, vienas po kito kylantys incidentai, kol galiausiai buvo prieita prie fizinio smurto, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą yra neatidėliotino, skubaus pobūdžio priemonė, todėl, spręsdamas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, teismas turėtų vertinti konkrečiu metu vaikui kylančias grėsmes ir nevertinti buvusių aplinkybių, kurios šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo vienas iš pagrindinių motyvų spręsti esant pagrįstą pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką D. K. iš jos tėvų D. K. ir D. M. A. išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju pareiškėja prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo grindė tuo, kad galbūt buvo panaudotas fizinis smurtas D. K. atžvilgiu, todėl ši aplinkybė ir turėjo būti vertinama sprendžiant pareiškėjos prašymą. Aplinkybę, kad pareiškėjos prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo pagrindas – galbūt panaudotas fizinis smurtas D. K. atžvilgiu, patvirtina pareiškėjos atstovės 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje pateiktas atsakymas į teisėjos klausimą, kodėl iš šeimos paimama tik D. K., kaip gali būti aplinka, kurioje gyvena trys D. K. vaikai, būti vieniems vaikams pavojinga, o kitiems – ne. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kitiems D. K. vaikams nėra nustatytas antras grėsmės lygis, nes nėra konkrečių duomenų apie smurtą kitų vaikų atžvilgiu. Šis pareiškėjos atstovės paaiškinimas pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, neturėjo vertinti pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie žinomus ankstesnius D. K. šeimoje buvusius vaikų nepriežiūros, netinkamo auklėjimo atvejus 2018 m. spalio 5 d., 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir jomis grįsti pagrindo leisti paimti vaiką iš šeimos buvimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su suinteresuoto asmens D. K. atskirojo skundo argumentu, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie yra prieštaringi. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo akte D. K. nurodė, jog mama jai trenkė delnu per veidą, pareiškėjos vyriausiosios specialistės A. B. 2019 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, pasak D. K., mama D. K. nemušė, D. K. 2019 m. lapkričio 11 d. paaiškinime taip pat teigė nemušusi dukters D. K. Nors iš 2019 m. lapkričio 11 d. gydytojo įrašo matyti, kad mergaitei buvo diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad mergaitės motina jai trenkė tyčia, siekdama sukelti skausmą savo mažametei dukrai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. K. naudojami vaikų auklėjimo metodai yra netinkami (vaikų išvarymas už durų, statymas į kampą, šaukimas ir pan.), jai trūksta žinių apie vaikų auklėjimą, ji nededa pakankamai pastangų tokioms žinioms įgyti, vengia tėvystės mokymų, kaip nurodė pareiškėjos atstovė 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje, D. K. ne kartą atsisakė jai siūlomos socialinių darbuotojų pagalbos ir teikiamų paslaugų. Šios aplinkybės ir pareiškėjos minimi D. K. šeimoje buvę vaikų nepriežiūros, netinkamo auklėjimo atvejai 2018 m. spalio 5 d., 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. rodo, kad D. K. trūksta tėvystės įgūdžių, ji privalo juos ugdyti ir stiprinti. Visgi nors D. K. teigė, kad mama jai trenkė per veidą, mergaitė akcentavo, jog ji tai padarė netyčia, mama fizinį smurtą prieš ją naudojo pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad joks fizinis smurtas vaikų atžvilgiu nėra toleruotinas, jeigu D. K. bus pripažinta kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametei D. K., jai bus skirta atitinkama bausmė, tačiau nors ir netoleruotinas, bet toks vienkartinis D. K. elgesys (jeigu jis buvo) negali būti pagrindu iš jos paimti nepilnametę dukrą D. K. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad D. K. kelia realų pavojų vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei vaikų gyvenamojoje vietoje, tuo labiau, kad pati pareiškėja dėl kitų dviejų D. K. vaikų – D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), nesikreipė į teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, tuo pripažindama, kad D. K. geba pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Be to, 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje D. K. nurodė priimanti jai siūlomą pagalbą, bendraujanti su psichologais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė atsiliepimo į D. K. atskirąjį skundą, nepaneigė jame išdėstytų argumentų, taip pat teismo posėdyje nurodytų aplinkybių apie D. K. pastangas gerinti savo tėvystės įgūdžius, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad D. K. gali užtikrinti dukros D. K. fizinį ir emocinį saugumą savo gyvenamojoje aplinkoje, ją paimti iš motinos D. K. (tėvas D. M. A. yra nusišalinęs nuo dukters auginimo) nėra teisinio pagrindo.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu apie netinkamą grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos užpildymą, nepakankamą aukštos rizikos veiksnių skaičiaus nustatymą. Pareiškėjos atstovė 2019 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje nurodė, kad yra nustatyti šeši aukštos rizikos veiksniai ir dešimt kitų rizikos veiksnių. Nors dauguma rizikos veiksnių pripažįstami aukštos rizikos veiksniais tik tuo atveju, jei abiem vaiko atstovams (arba turimam vieninteliam iš atstovų) nustatomas tas pats rizikos veiksnys, pažymėtina, kad, kaip minėta, mergaitės tėvas D. M. A. yra nusišalinęs nuo dukters priežiūros ir auklėjimo, D. K. jo net nepažįsta, todėl šiuo atveju iš esmės buvo vertinti rizikos veiksniai tik mergaitės motinai, kadangi ji vienintelė rūpinasi dukra. Nesant galimybės vertinti mergaitės tėvo elgesį pagal grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nustatytus kriterijus, jam nedalyvaujant mergaitės gyvenime, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atstovai pagrįstai vertino iš esmės tik mergaitės motinos, kaip vienintelės jos atstovės, elgesį.

24. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tėvai kelia realų pavojų mažametės D. K. fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti D. K. iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir netenkintinas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę D. K. iš jos tėvų D. K. ir D. M. A. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Netenkinti pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę D. K. iš jos tėvų D. K. ir D. M. A.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė