- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 1S-926-238/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- Aleksandro Rajinčiaus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo Aleksandro Rajinčiaus skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl Aleksandro Rajinčiaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu Aleksandras Rajinčius nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė, kuri BK 64 straispnio 1, 3 dalies pagrindu subendrinta su kitu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Anksčiau teistas 7 kartus. Bausmę atlieka nuo 2009-06-25, bausmės pabaiga 2013-03-25.
Šalies argumentai
Alytaus pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo A. Rajinčiaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-04-18 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis A. Rajinčius yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas 9 kartus, 2 kartus skatintas, dirbo. Nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau jų pasikartojimas nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, linkusį pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles. Teismas įvertino tai, jog A. Rajinčius anksčiau 7 kartus teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo padaręs naują nusikalstamą veiką, jam jau buvo taikyta amnestija ir lygtinis paleidimas. Teismas sprendė, jog šios priemonės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Įvertinęs psichologo išvadą, teismas pažymėjo, jog nuteistasis apibūdinamas kaip nerimastingas, bendrauja formaliai, atvirauti nelinkęs, jam trūksta pasitikėjimo savimi, elgesį analizuoja ir vertina gana paviršutiniškai, vertybių skalėje pastebimos ir asocialaus bei hedonistinio pobūdžio vertybės. Pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo elgesį ateityje, tai ankstesnis smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio situacinio pobūdžio impulsyvi reakcija ir galimas nesusivaldymas. Nurodytos aplinkybės teismui nedavė pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą, būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai. Nors nuteistasis įsipareigojęs pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys, tačiau dėl minėtų aplinkybių visumos teismas sprendė, kad A. Rajinčius nepasitaisė ir toliau turi būti laikomas izoliuotas nuo visuomenės.
Nuteistasis A. Rajinčius skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai. Neatsižvelgta, jog nuteistasis įsipareigojo doru ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Vertindamas skundo autoriaus asmenybės bruožus ir elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, psichologų išvadas, priėmė klaidingą sprendimą, nes nutartyje nurodė vien tik neigiamus apelianto asmenybės bruožus. Visiškai neatsižvelgta į pataisos namų administracijos parengtą charakteristiką, į socialinius ryšius su šeima, į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu visus kartus buvo nubaustas už atsisakymą gyventi būryje su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis. Tačiau ši problema išsisprendė, nes nuo 2011-07-08 apeliantas pradėjo dirbti UAB „Skirnuva“ pagalbiniu darbininku, jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos į darbo vietą. Nepakankamai atsižvelgta ir į tai, jog už stropų elgesį ir nepriekaištingą darbą apeliantas buvo du kartus paskatintas, kad laisvėje gyvenančiai silpnos sveikatos motinai yra būtina pagalba bei kad laisvėje apeliantas siektų susirasti darbo pas ūkininką.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Rajinčiaus skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis A. Rajinčius yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas 2/3 dalis paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Alytaus rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis net 9 kartus buvo baustas drausmine tvarka, 2 kartus skatintas, dirbo, įvertino kitus nuteistojo asmenybės bruožus. Teismas įvertino pakartotinio nusikaltimo riziką, o ji yra vidutinė. Teismas taip pat įvertino neatliktos bausmės dalį, aplinkybę, jog nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Tos aplinkybės, jog nuteistasis įsipareigojo doru ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, stropiai ir noriai dirbo, nebegalioja jam paskirtos drausminės nuobaudos, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas pakankamai teigiamai, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog A. Rajinčius anksčiau buvo 7 kartus teistas, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje buvo net 9 kartus baustas drausmine tvarka, psichologų tarnybos nuomone, pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, tačiau vertybių skalėje pastebimos asocialaus ir hedonistinio pobūdžio vertybės. Medžiagoje taip pat yra duomenys, kad A. Rajinčiui ankščiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau minėtu laikotarpiu jis padarė nusikalstamą veiką (išžaginimą). Be to, A. Rajinčiui už anksčiau padarytus nusikaltimus taip pat buvo pritaikyta amnestija ir lygtinis paleidimas iš patisos įstaigos, todėl pagrįstai apylinkės teismas nurodė, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad būdamas laisvėje ateityje A. Rajinčius gali vėl nusikalsti.
Taip pat pagrįsta teismo išvada, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai, pagrįsta ir motyvuota.
BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis, ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti jos individualizavimo ir teisingumo principai, nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. Rajinčiui dar nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnio ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.
Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nutartis paliekama galioti, skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo Aleksandro Rajinčiaus skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.