- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- I-538-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. K. skundu (b. l. 1–39) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 9 580,02 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 82 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad nuo 2014-05-07 iki 2014-05-12, nuo 2014-06-18 iki 2014-06-27, 2014-09-02 iki 2014-09-10, nuo 2014-09-25 iki 2014-10-02, nuo 2015-05-07 iki 2015-05-14 buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Nurodo, jog buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, kurios pagal savo esmę yra tualetai. Sanitariniai mazgai buvo įrengti ne atskiroje patalpoje, ne izoliuoti nuo likusio kameros ploto, o tiesiog toje pačioje patalpoje, kurioje įrengti miegojimui skirti gultai, stalas, todėl buvo priverstas naudotis tualetu visų akivaizdoje. Be to, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos.
Pareiškėjas tvirtina, jog netinkamai įrengti langai, nebūdavo galimybių juos pasiekti, kad išvėdintų patalpas. Vasarą būdavo tvanku, karšta, o šaltuoju metų laiku – šalta. Įrengti gultai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Vienam asmeniui turi būti suteikiama viena lova ir atskira miegamoji vieta, gultai buvo nesaugūs, savadarbiai. Buvo įrengta per mažai taburečių, spintelių. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas darbu ir pajamomis, negavo socialinių išmokų ar tikslinės paramos. Nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis: tualetiniu popieriumi, muilu bei patalyne, rankšluosčiais. Čiužiniai buvo netinkamos būklės. Kameros buvo neremontuotos ir nevalytos, sienos paveiktos pelėsio, veisėsi buitiniai parazitai.
Pasak pareiškėjo, atvykstančių į Lukiškių TI-K asmenų sveikata netikrinama, karantino patalpose nėra galimybės išsikviesti gydytoją, prašymų suteikti medicininę pagalbą Lukiškių TI-K neregistruoja. Neturėjo galimybės nustatyta tvarka pasinaudoti dušu. Buvo kankinamas alkiu, maitinimas neatitiko pareiškėjo fiziologinių poreikių. Buvo išvedamas pasivaikščioti tik vienai valandai, kartais buvo siūloma eiti pasivaikščioti anksti ryte, tamsiu paros metu. Neužtekdavo vietos pavalgyti prie stalo. Nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, o trumpalaikiai pasimatymai buvo apriboti, nes jų tekdavo laukti nepriimtinai ilgai. Nebuvo leidžiama bendrauti su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis. Pareiškėjas teigia, kad turtinė žala pasireiškė dėl jam neišduotų higienos, buities ir kitų materialinio aprūpinimo priemonių, kamerose trūkstamų baldų ir privalomos įrengti tvarkingos įrangos, teikto diskriminacinio maitinimo verčių skirtumu, nesuteikta socialine parama, darbinėmis pajamomis, kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių gultų įrengimo kaina, neteisėtai įrengtų perteklinių grotų įrengimo kaina, neteisėtai neišduotomis higienos ir kitomis priemonėmis, kitomis atsakovo ir jo atstovo neteisėtai panaudotomis lėšomis pareiškėjo teisių pažeidinėjimo tikslu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), atsiliepime (b. l. 129–141) nurodė, kad su skundu nesutinka.
Paaiškino, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2014-05-07 iki 2015-05-14. Įstaiga stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudaro galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Suteikiama galimybe ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę visą kūną prausti po šiltu vandeniu. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprūpinami higienos priemonėmis. Asbestas Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose nenaudojamas. Maitinimas atitinka teisės aktų nustatytas normas. Trumpalaikiai pasimatymai su giminaičiais ir kitais asmenimis suteikiami teisės aktų nustatyta tvarka, ilgalaikių pasimatymų patalpos Lukiškių TI-K neįrengtos. Vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas ant kamerų langų nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Užimtumo programos organizuojamos, norintys asmenys turi galimybę jose dalyvauti. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, yra visiškai išlaikomas valstybės. Dirbti mokamą darbą Lukiškių TI-K siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę ir esant laisvų darbo vietų. Teisės aktai numato galimybę, o ne prievolę skirti išmoką ar pašalpą nuteistiesiems. Pareiškėjo prašymų dėl išmokos (pašalpos) skyrimo ginčo laikotarpiu nebuvo gauta. Suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrinamos tokio pat lygio medicininės paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 9 580,20 Eur turtinei žalai ir 82 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atitinkamai, kai pareiškėjas nėra kalinamas, visas aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas, turi įrodyti ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, kadangi jam nėra apribota galimybė rinkti įrodymus. Pažymėtina, jog pareiškėjas skundo padavimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo laikomas laisvės atėmimo vietoje, todėl nebuvo apsunkinta galimybė rinkti ir pateikti įrodymus. Taigi jam kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas.
Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016-10-20 sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, jog sanitarinis mazgas su klozetu užima 0,56 kv. m (b. l. 133). Pripažintina, kad nacionalinėje teisėje Įsakymu nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K laikomam asmeniui, normatyvas, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis, nei minėtame Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime įvardintas 3 kv. m minimalus ploto normatyvas vertinant asmens laikymo sąlygų atitiktį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimų prasme. Todėl, vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, teismas vadovaujasi Įsakymu nustatytu 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui, reikalavimu.
Pareiškėjas neginčija Lukiškių TI–K pateiktų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus (b. l. 129–130). Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Teismui pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam tenkantis patalpų plotas ne visada siekė 3,6 kv. m, t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Minėtų duomenų analizė liudija, kad pareiškėjas teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis iš viso buvo laikomas 11 parų, kai vienam asmeniui tekdavo mažiau negu nustatyta Įsakymo 1.3.1 punkte.
Pareiškėjas teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai – nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, lentynėlės, veidrodžio. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Tačiau HN 76:2010 2 punktas nustatė, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro šalinimo sistemos įrengimas kamerų sanitariniuose mazguose yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normos reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Tačiau lentynėlės, veidrodžio įrengimas kamerų sanitariniuose mazguose nesusijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl teismas pripažįsta, kad lentynėlė bei veidrodis Lukiškių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose turėjo būti įrengti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų ventiliacija buvo netinkama, būdavo drėgna, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, netinkamas apšvietimas. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., o kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28°C, šaltuoju –18–22°C. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 76:2010 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.
Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) patikrinimo aktus (b. l. 145–170), tačiau iš šių patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai atlikti ne tose kamerose, kuriose tuo metu buvo laikomas. Kitų įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl netinkamų sąlygų, nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl kamerų būklės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad ant kamerų langų uždėtos grotos trukdė vėdinti patalpas, į jas nepatekdavo šviesa. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomas metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismas nenustatė pažeidimų, susijusių su kamerų vėdinimu ir dirbtiniu apšvietimu. Todėl pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog dėl esančių grotų buvo sunku vėdinti kamerą, pro jas nepatenka šviesa, nepagrindžia grotų įrengimo neteisėtumo ir nesudaro pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nėra apgyvendinimui skirtų pastatų ir gyvenamųjų patalpų. HN 76:2010 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Minėtos higienos normos 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų laikomas negyvenamosiose patalpose, t. y. ne Lukiškių TI-K kamerose. Pateiktuose į bylą VVSC atliktų patikrinimų aktuose taip pat nėra duomenų apie tai, kad suimtieji ar nuteistieji Lukiškių TI-K būtų laikomi negyvenamosiose patalpose, nenustatyta HN 76:2010 19 punkto pažeidimų. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K nėra apgyvendinimui skirtų pastatų ir gyvenamųjų patalpų, bei fakto, kad pareiškėjas būtų laikomas negyvenamosiose patalpose ir dėl to jam galėjo kilti neturtinė žala.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose įrengti gultai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui turi būti suteikiama viena lova ir atskira miegamoji vieta, o kamerose esantys gultai (lovos) buvo nesaugūs, savadarbiai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas numato, kad kamerose turi būti įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokio dizaino turi būti lovos, nedraudžia įrengti dviaukščių lovų ar gultų. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta atskira miegamoji vieta. Nors pareiškėjas teigia, kad kamerose įrengti gultai buvo nesaugūs, tokie teiginiai vertintini kritiškai, nes pagrįsti prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu dėl lovų (gultų) trūkumų jis būtų susižalojęs ar sužalojęs kitus asmenis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su skundu, jog naudojantis dviaukščiais ar nesaugiais gultais jam kilo nepatogumų. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad kamerose buvo įrengta per mažai taburečių, spintelių, neužtekdavo vietos pavalgyti prie stalo. Kaip minėta, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas numato, kad kameroje turi būti lova kiekvienam asmeniui, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Minėtų taisyklių 14.7 ir 14.8 punktai numato, kad kameroje taip pat turi būti įrengta viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų. Todėl teismas konstatuoja, kad stalai ir kėdės (arba taburetės), spintelės (lentynos) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo aprūpintas darbu ir pajamomis, negavo socialinių išmokų ar tikslinės paramos. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b. l. 143) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2014-01-09 buvo laikomas suimtas. Suimtųjų darbą reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam dirbti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems dirbti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Iš byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl įsidarbinimo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės neaprūpinant jo darbu ir pajamomis Lukiškių TI-K.
Nuteistiesiems bei suimtiesiems gali būti mokama pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2003-04-14 nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Minėto Aprašo 7 punktas numato pašalpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sąlygas. Aprašo 7.1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė bei pateikė patvirtinančius įrodymus apie tai, kad pareiškėjas prašymų dėl išmokos (pašalpos) skyrimo Lukiškių TI-K administracijai neteikė (b. l. 138). Pažymėtina, kad suimtųjų ir nuteistųjų teisė į teisės aktuose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų teisės aktuose numatytų kriterijų atitikimo ir sąlygų, nustatytų Aprašo 7 punkte, buvimo. Nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų pašalpų dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias pašalpas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo veiksmai – piniginės išmokos (pašalpos) neišmokėjimas nesant pareiškėjo prašymo, nepažeidžia minėtų teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis: tualetiniu popieriumi, muilu. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo normos), nustato, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Atsakovo atstovas patvirtino, jog minėtos higienos priemonės buvo išduodamos, pareiškėjas dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis būdamas Lukiškių TI-K nesiskundė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai buvo netinkamos būklės. Aprūpinimo normos numato, kad laikomiems tardymo izoliatoriuose vyrams yra išduodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankšluosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m. Lukiškių TI-K patvirtino, kad patalynė, kitas inventorius suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami, jie nustatyta tvarka dezinfekuojami, be to, patalynė vieną kartą per savaitę skalbiama nemokamai. Pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu į įstaigos administraciją su skundais dėl netinkamo aprūpinimo minkštuoju inventoriumi ir netinkamos jo būklės nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.
Pareiškėjas nurodė, kad kameros buvo neremontuotos ir nevalytos, sienos paveiktos pelėsio. Pagal HN 76:2010 56 punktą gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių; pagal 58 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, o pagal 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius resursus, be to, kameros aprūpinamos valymo priemonėmis: išduodami šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, valikliai. Byloje nenustatyta, jog būtų pažeisti minėti reikalavimai.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose veisėsi buitiniai parazitai. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas su skundais ir prašymais į įstaigos administraciją dėl tokio pobūdžio pažeidimų nesikreipė, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.
Pareiškėjas teigė, kad atvykstančių į Lukiškių TI-K asmenų sveikata netikrinama, karantino patalpose nėra galimybės išsikviesti gydytoją, prašymų suteikti medicininę pagalbą neregistruoja. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 138), kad įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundais ar prašymais kreipęsis dėl galimai netinkamų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neužregistruojant jo prašymų suteikti medicininę pagalbą. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad neturėjo galimybės nustatyta tvarka pasinaudoti dušu. HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše, įrengtos specialios patalpos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Pareiškėjas jo laikymo įstaigoje metu su skundais ar prašymais šiuo klausimu nesikreipė. Todėl teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kankinamas alkiu, maitinimas neatitiko pareiškėjo fiziologinių poreikių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parą turi tekti 2 298 kcal. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės įrodymais nepagrindė, dėl šių pažeidimų su skundais ar prašymais nei laikant Lukiškių TI-K, nei vėliau nesikreipė, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad buvo išvedamas pasivaikščioti tik vienai valandai, kartais buvo siūloma eiti pasivaikščioti anksti ryte, tamsiu paros metu. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo buvimo laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Pažymėtina, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-08-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2015. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai jis buvo vedamas pasivaikščioti tamsiu paros metu, dėl šių aplinkybių nei laikymo Lukiškių TI-K metu, nei vėliau nesiskundė, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, o trumpalaikių pasimatymų gavimas buvo apribotas, nes jų tekdavo laukti nepriimtinai ilgai. Suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) XI skyriuje. Minėti teisės aktai numato, kad suimtiesiems asmenims gali būti suteikti leidimai tik trumpalaikiams pasimatymams, o administracijos teisė suteikti trumpalaikius pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiška, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t. y. leidimas pasimatymui išduodamas tik esant rašytiniam šių asmenų sutikimui. Ilgalaikių pasimatymų suimtiesiems suteikimo klausimu aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013-07-09 sprendimas byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), kuriame EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime – po 2 valandų trukmės pasimatymą, nuteistajam – po valandos, be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą, skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas) bei priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. EŽTT šiuo aspektu, be kita ko, paminėjo, kad tokiais atvejais svarbu analizuoti individualias situacijos aplinkybes, konkretų poreikį ir pagrįstumą nagrinėjamu atveju drausti suimtajam pasimatyti su šeima atitinkamą laiko tarpą. Pastebėtina, kad EŽTT šioje byloje Lukiškių TI-K paaiškinimą, jog įstaiga neturėjo tinkamų sąlygų užtikrinti ilgalaikius pasimatymus su šeima, laikė Konvencijos prasme nepriimtinu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, taip pat remiasi minėtu EŽTT sprendimu suformuota praktika (pvz., LVAT 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Tačiau pažymėtina, kad tiek EŽTT išnagrinėtoje byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), tiek LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 pareiškėjai kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, bet administracijos sprendimais tai nebuvo leista. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad neturėjo ilgalaikių pasimatymų, tačiau konkrečiai nenurodė, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, kada pasimatymai jam nebuvo suteikti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K, rašęs dėl to skundus ar pan. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.
Vidaus tvarkos taisyklių 62 punktas numato, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakovas vadovaujasi Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr. 1-89 patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tiriantis baudžiamąją bylą pareigūnas ar nagrinėjantis baudžiamąją bylą teisėjas suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikia teisę į pasimatymą, o Lukiškių TI-K privalo užtikrinti šią teisę, neribojant pasimatymų skaičiaus; asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kai prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pasimatymų atmestini.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam buvo apribotos bendravimo galimybės (įskaitant skambinimą telefonu), nebuvo leidžiama bendrauti su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis. Suimtųjų teisę bendrauti telefonu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis: tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu; duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei; jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti (1 dalis); suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių; telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis (2 dalis); šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (3 dalis). Suimtųjų teisę gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis: suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi (1 dalis); pašto ar perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo apribotos bendravimo galimybės skambinant telefonu, nebuvo leidžiama bendrauti su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, tačiau konkrečiai nenurodė, kada ir kokiais atsakovo pareigūnų veiksmais tokios galimybės jam buvo apribotos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neleidimo paskambinti, bendravimo galimybių apribojimo būtų kreipęsis į administraciją, rašęs dėl to skundus ar pan. Todėl skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko itin mažas gyvenamas plotas. Pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo netinkamos ir jam sukėlė neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Kita vertus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo atsakovo elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, stengėsi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 82 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 250 Eur sumos priteisimas.
Pareiškėjas prašo priteisti jam 9 580,02 Eur turtinės žalos atlyginimą; teigia, kad turtinė žala pasireiškė jam neišduotų higienos, buities ir kitų materialinio aprūpinimo priemonių verte, kamerose trūkstamų baldų ir privalomos įrengti tvarkingos įrangos verte, jam teikto diskriminacinio maitinimo verčių skirtumu, nesuteikta socialine parama, darbinėmis pajamomis, kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių gultų įrengimo kaina, neteisėtai įrengtų perteklinių grotų įrengimo kaina, neteisėtai neišduotomis higienos ir kitomis priemonėmis, kitomis atsakovo ir jo atstovo neteisėtai panaudotomis lėšomis pareiškėjo teisių pažeidinėjimo tikslu. Pažymėtina, kad teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų visais aspektais, kuriuos skunde nurodo kaip jo teisių pažeidimus ir iš kurių kildina turtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog neturtinę žalą faktiškai patyrė.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek pareiškėjas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pareiškėjas jokių duomenų, kad kreipėsi į administraciją su prašymais išduoti skunde nurodytas higienos priemones, inventorių, o įstaigos administracija atsisakė jas išduoti, nepateikė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė realių turtinių praradimų ir nuostolių.
Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtinės žalos (netiesioginių nuostolių) atsiradimą sieja su nesuteikta socialine parama, darbinėmis pajamomis. Tačiau teismas nenustatė jokių atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nesuteikiant jam darbo ir socialinės pašalpos, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas pats net nesikreipė dėl darbo ar socialinės pašalpos suteikimo. Todėl tokio pobūdžio turtinė žala (netiesioginiai nuostoliai) jam negalėjo atsirasti.
Pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti prašomos turtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė savo turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių), taip pat negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio. Pažymėtina, kad turtinei žalai atlyginti taikomos visos valstybės civilinei atsakomybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos. Taigi, šiuo atveju, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, turtinės žalos atlyginimas negalimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas.
Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Tačiau CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, nagrinėjamu atveju yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tuo tarpu procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia imperatyviai ir vienareikšmiškai nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkamai iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2016-06-02 (pagal spaudą ant voko, b. l. 53), todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 250 Eur dydžio žalą nuo 2016-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 141) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 1,74 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2016-06-30) 44 straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).
Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą pateikė 29 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 1,74 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Likusią skundo dalį atmesti.
Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.