Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-17 · Byla Nr. N-575-1849-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-17
Bylos Nr.
N-575-1849-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Pažeidėjas
L. G.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1849/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas L. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad, kaip nustatyta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiaga, jo ūkyje, esančiame Beržės kaime, Patentinio seniūnijoje, Šilalės rajone, nuo 2008 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2008 m. gruodžio 15 d. ūkio darbininko pareigose nuo 8 val. iki 17 val. nelegaliai dirbo S. S., darbdavys, ūkininkas L. G., darbininkui S. S. darbo laikotarpiui suteikė gyvenamą plotą, maistą bei per mėnesį mokėjo 600 Lt darbo užmokestį, tačiau rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. Šiais savo veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 16 straipsnio, 98 straipsnio ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

II.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą L. G. skyrė 6 500 Lt baudą. Teismas nustatė, kad nors L. G. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, byloje surinkta rašytine medžiaga, liudytojų parodymais. Teismas S. S. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertino kritiškai kaip neatitinkančius byloje nustatytų aplinkybių, o vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėjo, kad jie nuoseklūs, detalūs ir jais netikėti nėra pagrindo. Įvertino liudytojos L. D. parodymus, kad S. S. apklausa vyko aiškinantis nelaimingo atsitikimo aplinkybes L. G. ūkyje, o iki tol duomenų apie nelegalaus darbo faktą nebuvo. Pažymėjo, kad S. S. savo parodymų teisingumą patvirtino parašu. Teismas L. G. parodymus atmetė, pažymėdamas, jog jie paneigti kitų ūkyje dirbusių asmenų – liudytojų L. B., V. S., B. K. – parodymais. Vadovaudamasis liudytojos M. T. parodymais, teismas nustatė, kad po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo S. S. galėjo būti daroma įtaka dėl parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje, siekiant paneigti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių nagrinėjamoje byloje nenustatė.

III.

Apeliaciniame skunde L. G. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu, todėl pilnai, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, dėl ko priėmė neteisingą nutarimą. Teismas neatsižvelgė, kad faktas dėl nelegalaus S. S. darbo jo registruotame ūkininko ūkyje realiai nebuvo nustatytas – administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, remiantis tik ikiteisminio tyrimo medžiaga. Institucijos atstovas negalėjo pateikti jokių nelegalų darbą patvirtinančių objektyvių įrodymų, nes, atvykęs į ūkį, S. S. jame nerado. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas S. S. patvirtino, kad jis ūkyje nedirbo ir samdomu darbuotoju nebuvo, taip pat tai, kad jis nemoka nei skaityti, nei rašyti, todėl kokį dokumentą pasirašė, apklausus jį ikiteisminio tyrimo tyrėjai, nežinojo. Šį faktą, anot apelianto, įrodo S. S. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis netgi nesugeba teisingai parašyti savo vardo ir pavardės. Pažymi, kad gydytojų komisijos sprendimu S. S. yra nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, kas patvirtina, jog jis ir dėl savo sveikatos būklės negalėjo dirbti ūkyje. Anot jo, vien tai, kad jis atvykdavo pas ūkyje dirbančius savo draugus, negali būti vertintina kaip nelegalus darbas, to nenustačius kitais įrodymais. Pažymi, kad teismas taip pat neteisingai vertino ir kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtino, kad S. S. jo ūkyje nedirbo.

Institucija, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y.: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių: darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti tai savo procesiniame sprendime. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu, kada aplinkybės, kurios nustatytos bylos duomenimis, atitinka pakankamumo ir patikimumo kriterijus (ATPK 256 str., 257 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundoargumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismas, spręsdamas dėl L. G. kaltės, išklausė jo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė tiek suformuluotą kaltinimą, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją bandžiusius patvirtinti liudytojus, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – S. S. parodymai, 2009 m. sausio 19 d. duoti ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant kaip liudytoją (b. l. 13-14). Remiantis jais nustatyta, kad S. S. pas L. G. ūkyje pradėjo dirbti nuo 2008 m. balandžio mėn. pabaigos, dirbo iki 2008 m. gruodžio 15 d., buvo nustatytas darbo laikas – septynios dienos per savaitę, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., susitarta dėl darbo užmokesčio – mokama į rankas 600 Lt per mėnesį. Be to, L. G. S. S. apgyvendino savo sodyboje, duodavo maisto. L. G. vadovavo darbo procesui – nurodydavo, kokius konkrečius ūkio darbus S. S. privalo atlikti. Rašytinė darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais kritiškai vertinti S. S. teiktus parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu jis pakeitė savo poziciją ir pradėjo viską neigti (b. l. 28). Pažymėtina, kad pirminiai S. S. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir objektyvūs, nes buvo teikti įvykių metu ir nebuvo įtakoti laiko ar kitų faktorių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojos M. T. parodymais, nustatė, kad po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo S. S. galėjo būti daroma įtaka dėl parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje, siekiant paneigti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išsakytus motyvus, sutinka, kad ši išvada pagrįsta. Pažymėtina, kad S. S. negalėjo racionaliai paaiškinti, kodėl keičia pirminius savo paaiškinimus. Jo versija, kad apklausos metu buvo neblaivus, buvo paneigta apklausą vykdžiusios pareigūnės L. D., patvirtinusios, kad S. S. buvo blaivus, mintis dėstė aiškiai ir rišliai, parodymais (b. l. 40, 42-43), kuriais netikėti teisėjų kolegija nemato pagrindo, o tai, kad jis nemoka skaityti ir rašyti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. S. S. savo ranka įrašė, kad jis liudytojo apklausos protokolą perskaitė, parašu patvirtino, kad parodymai surašyti teisingai (b. l. 14). Nors minėtame įraše yra klaidų, tačiau iš sakinio sandaros matyti, kad S. S. bent jau minimalius rašymo ir skaitymo įgūdžius turi. Parodymai apklausos protokole surašyti buitinės kalbos lygmenyje, todėl abejoti jo gebėjimais perskaityti ir suvokti protokole užfiksuotą turinį nėra pagrindo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent pirminiai S. S. parodymai atitinka tikrovę, jų pagrindu neginčijimai įrodytas S. S. nelegalaus darbo faktas.

Paties L. G. pateikta versija, kad S. S. pas jį nedirbo, o ateidavo į ūkį pas draugus, kuriuos prigirdydavo, yra mažai tikėtina, nes prieštarauja kitų jo darbuotojų – L. B., V. S., B. K. – parodymams (b. l. 63-64), kad girtavimas L. G. fermoje buvo netoleruojamas. Be to, nei pats L. G., nei S. S., nei kiti apklausti asmenys negalėjo nurodyti konkrečių asmenų pavardžių, pas kuriuos S. S. lankydavosi ūkyje, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių pateiktos versijos patikimumu bei suponuoja galimybę tokius L. G. atsikirtimus vertinti kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant administracinės atsakomybės išvengimo.

Apeliantas L. G. taip pat teigia, kad S. S. ūkyje pas jį negalėjo dirbti dėl objektyvių priežasčių – jam nustatytas 35 procentų darbingumas, šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė S. S. neįgaliojo pažymėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis faktas niekaip neįrodo, kad S. S. dėl nustatyto darbingumo lygio fiziškai negalėjo atlikti jam pavestų ūkio darbų ir kad jis jų realiai nedirbo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 17.2 punktu, jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumas, jis laikomas iš dalies darbingu, t. y. toks asmuo gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į jam taikomus apribojimus.

Apelianto nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino parodymus tų liudytojų, kurie vienareikšmiškai patvirtino, jog S. S. jo ūkyje nedirbo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nelegalus darbo faktas nebuvo konstatuotas įstatymo nustatyta tvarka, nes tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti pradėta tiek pačiam kompetentingam pareigūnui tiesiogiai konstatavus pažeidimo faktą, tiek gavus tokios informacijos iš kitų asmenų. Nors byloje Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotas pareigūnas pats padaryto administracinio teisės pažeidimo nenustatė, tačiau galimas nelegalaus darbo faktas buvo užfiksuotas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 93-1-00308-08 (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta pagrįstai.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u taria:

L. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius