Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-84-372/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-01
Bylos Nr.
2A-84-372/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
R. L.
Ieškovas
A. A.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėjas R. Žilevičius Civilinė byla Nr. 2A-84-372/2011
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Kristinai Bagdonienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. M. , atsakovui R. L. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui R. L. , institucijai, duodančiai išvadą, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. A. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydama:

1. Nustatyti tėvystę: pripažinti R. L. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), T. A. , (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tėvu, o T. A. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo R. L. vaiku.

2. Pripažinti R. L. , (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., F.A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., tėvu, o F. A. , (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo R. L. vaiku.

3. Priteisti iš atsakovo, R. L. , (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., išlaikymo įsiskolinimą sūnui, T. A. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 už 12 mėnesių, ir tai sudaro: - 12 mėn. x 150 Lt = 1800 Lt.

4. Priteisti iš atsakovo, R. L., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą dukrai, F. A., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-04-08 iki 2010-01-08 už 21 mėnesį, ir tai sudaro: - 21 mėn. x 150 Lt = 3150 Lt.

5. Priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo R. L. , (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), jo sūnui, T. A. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki sūnaus T. pilnametystės.

6. Priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo R. L. , (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dukrai, F. A. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-09 iki dukros F. pilnametystės (1-2 b.l.). Teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė išlaikymo dydį prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kas mėnesį po 200 Lt – T. nuo 2010-01-01, F. nuo 2010-01-09 iki vaikų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą – T. 1800 Lt už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, F. 3150 Lt už laikotarpį nuo 2008-04-08 iki 2010-01-08, skaičiuojant po 150 Lt išlaikymo per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2006 m. vasario mėn., tą pačią dieną išėjo gyventi pas atsakovą ir pradėjo kartu su juo gyventi kaip šeima, kartu tvarkė namų ūkį, žemę. 2006 m. pasijuto nėščia ir apie tai pasakė atsakovui, kuris iš pradžių nepripažino tėvystės, tačiau gimus sūnui T., jį ėmė pripažinti. 2007-04-17 ji pagimdė sūnų T. A. , gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas, o jo pavardė padaryta iš jos pavardės. Po vaiko gimimo jie ir toliau su atsakovu gyveno kartu kaip šeima, turėjo artimų santykių. 2007 m. rudenį ji su atsakovu susipyko ir rugsėjo 10 d. ji išėjo gyventi pas ūkininką V. V. . Gyvenant pas ūkininką, ji pasijuto nėščia, apie tai atsakovui nieko nesakė, pasakė tik draugei A. R. , kuri ir pranešė atsakovui. 2008-04-08 ieškovei gimė dukra F. A. , gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas, o jos pavardė padaryta iš jos pavardės. Atsakovas nuo to laiko, kai ji išėjo iš jo gyventi, niekaip nesirūpino sūnaus T. išlaikymu, o F. išlaikymu nesirūpino nuo pat gimimo, neteikė jokios materialinės paramos. Nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo kreipėsi tik dabar, nes jai reikalinga gauti socialines pašalpas bei kompensacijas. Ji šiuo metu gyvena pas minėtą ūkininką, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, ūkininkas duoda jai kuro, dalį maisto produktų. Ji gauna po 52 Lt išmokos kiekvienam vaikui bei 945 Lt socialinės pašalpos visiems vaikams. Pinigų neužtenka, nes vaikus reikia ir aprengti, pamaitinti, skirti pinigų vaistams, kai suserga, taip pat yra kitų vaikų poreikių kitiems.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino R. L. a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini)., T. A. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir F. A., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o T. A. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)ir F. A. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažino R. L. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vaikais.

Priteisė iš R. L. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1833,30 Lt išlaikymo įsiskolinimo T. A. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir 1833,30 Lt išlaikymo įsiskolinimo F. A. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-01-14 iki 2010-10-19.

Priteisė iš R. L. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1800 Lt išlaikymo įsiskolinimo T. A. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31.

Priteisė iš R. L. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3150 Lt išlaikymo įsiskolinimo F. A. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-04-08 iki 2010-01-08.

Priteisė iš R. L. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą T. A. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir F. A. , a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt nuo 2010-10-20 iki T. ir F. pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo administratoriumi paskyrė vaikų motiną A. A. (79-82 b. l.).

Teismas rėmėsi DNR ekspertizės išvada, kad atsakovas R. L. yra vaiko T. A. tėvu su 99,99999 proc. tikimybe ir F.A. tėvu su 99,9998 proc. tikimybe ir atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtina iki vaikų gimimo draugavę bei intymiai bendravę vienas su kitu, atitinkant bendravimo ir vaikų gimimo laikui, sprendė pakankamu pagrindu pripažinti atsakovą minėtų vaikų tėvu, o vaikus atsakovo vaikais. Teismas pažymėjo, kad priteistas išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, todėl atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir į tai, kad atsakovas išlaiko ir savo nepilnametį vaiką, prašomą priteisti išlaikymą 200 Lt per mėnesį – nelaikė per dideliu, todėl jo mažinti teismas nematė pagrindo. Išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu, šalių turtinė ir šeimyninė padėtis iš esmės buvo analogiška dabartinei, todėl prašomą mėnesinę išlaikymo sumą nelaikė per didele, todėl priteisė abiem vaikams. Teismas pažymėjo, kad tiek išlaikymo įsiskolinimas, tiek išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas mažesnis, negu paprastai priteisiamas pagal nusistovėjusią teismų praktiką, todėl jo mažinti, ar visai nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo F. A. bei jai išlaikymo priteisimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (84-86 b. l.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė CK 3.148 straipsnį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas nurodo, kad nuo 2007 metų liepos mėnesio su ieškove nebendravo, neturėjo jokių intymių santykių, todėl negali būti F.A. tėvu. Apeliantas mano, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog atsakovas yra F.A. tėvas su 99,9998 procentų tikimybe, yra padaryta klaidų, nes tikrai negali būti F. tėvu. Teismo prašė skirti pakartotinę ekspertizę dėl F. tėvystės nustatymo, tačiau tam negavo pinigų. Be to, buvo išaiškinta, kad pakartotinė ekspertizė turi būti atliekama toje pačioje ekspertinėje įstaigoje, kaip ir pirmoji, nors genetinę DNR ekspertizė atliekama ir nepriklausomame A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biure. Laiko, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės - bendras vaiko motinos ir sprendinio vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių F.A. tėvystę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo R. L. apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (90-91b.l.). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai, o gautos išvados rodo, kad yra 99,9998 procento tikimybė, kad apeliantas yra F.A. tėvas. Laiko, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimas yra skundžiamas tik dalyje dėl tėvystės nustatymo F. A. bei jai išlaikymo priteisimo.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodomą argumentą, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog atsakovas yra F.A. tėvas su 99,9998 procentų tikimybe yra padaryta klaidų, nes apeliantas tikrai negali būti F. tėvu, kolegija laiko nepagrįstu ir atmestinu.

LR CK 3.148 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai moksliniai įrodymai (DNR ekspertizių išvados) ir kiti įrodymai, surinkti ir pateikti LR CPK nustatyta tvarka. LR CPK 389 straipsnyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus, siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Byloje ieškovės prašymu ir atsakovo sutikimu pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, pavedant ją atlikti Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams (24 b.l.). Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad atsakovas R. L. yra vaiko F.A. tėvas su 99,9998 proc. tikimybe (30-31 b. l.). 2010 m. rugsėjo 3 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas R. L. norėjo savo lėšomis padaryti pakartotinę ekspertizę dėl F. tėvystės nustatymo (58 b. l.), tačiau ekspertizės neatliko, nes neturėjo pinigų (77 b. l.). Toks atsakovo atsisakymo argumentas, apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo dar kartą spręsti pakartotinės ekspertizės skyrimo. Apelianto motyvas, kad atliktos ekspertizės akte yra klaidų, konkrečiai neįvardinant jų, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Be to, pažymėtina, kad ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo, teismų praktikoje nėra laikomas patikimu įrodymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje teismo skirta DNR ekspertizė, kurios išvadoje nurodoma, kad R. L. yra vaiko F.A. tėvas su 99,9998 proc. tikimybe, yra pakankamas pagrindas tėvystei nustatyti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas R. L. nepateikė teismui įrodymų, kurie absoliučiai paneigtų atsakovo galimybę būti F. tėvu. Įvertinus byloje esančius mokslinius įrodymus ir kitus LR CPK nustatyta tvarka gautus įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu. Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 17 d. ratifikuotos 1975 m. Europos konvencijos “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso” 3 straipsnyje numatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Tokia pat nuostata iš esmės yra įtvirtinta ir LR CK 3.148 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus. Byloje nesant pakankamų ir pagrįstų įrodymų paneigiančių apelianto prieštaravimus dėl tėvystės patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovas R. L. yra F.A. tėvas, o F. A. yra atsakovo dukra. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (LR CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių nuostatų laikėsi, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliantas R. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tą faktą, kad atsakovas yra ieškovės dukters tėvas. Laiko, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės - bendras vaiko motinos ir sprendinio vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Byloje esantis ekspertizės aktas su išvada, kad atsakovas R. L. yra vaiko F. A. tėvas su 99,9998 proc. tikimybe ir nesant įrodymų, kad šalys atsisako ekspertizės, apelianto nurodytos LR CK 3.148 str. 1 d. įrodymo priemonės negali būti pagrindu tėvystei paneigti. Nurodomam argumentui pagrįsti, kad nuo 2007 metų liepos mėnesio su ieškove nebendravo, neturėjo jokių intymių santykių, todėl negali būti F. A. tėvu, apeliantas įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalys patvirtino iki vaikų gimimo draugavę bei intymiai bendravę, todėl jų bendravimo ir vaikų gimimo laikas patvirtina nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog civilinis procesas Lietuvos Respublikoje yra paremtas šalių rungimosi ir dispozityvumo principais. LR CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas R. L. , neigdamas tėvystę, nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizė aktu nustatytą tėvystės faktą. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis ekspertizės aktas su išvada, kad atsakovas R. L. yra vaiko F. A. tėvas su 99,9998 proc. tikimybe, vertintinas pakankamu tėvystės įrodymu (LR CK 3.148 str. 1 d.).

Kadangi apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo argumentų dėl F. A. priteisto išlaikymo, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad panaikinti skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo F. A. bei jai išlaikymo priteisimo apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (LR CPK 263 str.).

Kadangi ieškovei ir atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos (LR CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė