Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-07-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1057-265/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-14
Bylos Nr.
e2A-1057-265/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12308-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas
UAB „Ekologinė linija“
Atsakovas
Š. N.

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-1057-265/2016

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-12308-2015-3)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Ekologinė linija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ekologinė linija“ ieškinį atsakovui Š. N. dėl skolos pritesimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 220,78 Eur skolos, 57,95 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-07-03 pradinė kreditorė BUAB „Vilpostus“ ir naujoji kreditorė UAB „Ekologinė linija“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perleido reikalavimo teisę į atsakovo Š. N. vardu susidariusį įsiskolinimą bei visus kitus iš šio reikalavimo kylančius papildomus reikalavimus naujajai kreditorei. Ieškovė nurodė, jog pradinė kreditorė BUAB „Vilpostus“ teikė atsakovui pašto paslaugas, už suteiktas paslaugas išrašė 2012-10-10 PVM sąskaitą – faktūrą VPR Nr. 10780, kurios suma 220,78 Eur. Atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodė, jog BUAB "Vilpostus" savo įsipareigojimus pristatyti siuntas įvykdė, atsakovui perdavė PVM sąskaitas - faktūras už suteiktas paslaugas. Atsakovas nei dėl suteiktų paslaugų kokybės, nei dėl pateiktos PVM sąskaitos - faktūros jokių pretenzijų nepareiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-15 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai dėl pašto paslaugų teikimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas Š. N. užsakė paslaugas, dėl kurių suteikimo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje PVM sąskaitoje - faktūroje nėra nei PVM sąskaitą–faktūrą išdavusio asmens BUAB „Vilpostus“, nei gavusio asmens parašų.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovas neatvyko į teismo posėdį, o ieškovė ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kadangi BUAB „Vilpostus“ buhalteriniai duomenys, tame tarpe ir atsakovo įsiskolinimas, buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir pagrįsti apskaitos dokumentais. Teigia, kad ieškovės nurodyti duomenys dėl atsakovo įsiskolinimo yra teisingi.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei skolą iš atsakovo, apeliantė iš esmės įrodinėja argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė LR CPK 230 str., 246 str. 2 d., 285 str. nuostatas bei neteisingai įvertino pateiktus įrodymus.

Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame kodekse numatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui nutarus priimti sprendimą už akių turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2016-01-13 nutartyje nurodė, jog iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų neaiškios ieškinyje nurodytos aplinkybės, todėl sprendė, jog teisingam bylos išnagrinėjimui reikalinga išsiaiškinti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, kadangi, net ir atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas negali daryti išvados, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus būtų pagrindas priimti sprendimą ieškinį tenkinti arba atmesti, todėl paskyrė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles 2016-03-02 teismo posėdyje.

Kolegija pažymi, kad LR CPK 246 str. 2 d. numatyta, jog teismo posėdis atidedamas, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo šaukimas į 2016-03-02 teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas tinkamai – 2016 m. sausio 19 d. viešo paskelbimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės apeliantės argumentai dėl LR CPK 230 str. ir 246 str. 2 d., 285 str. nuostatų pažeidimo atmestini.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovo 220,78 Eur skolą už ieškovės suteiktas pašto paslaugas, pirmosios instancijos teismui pateikė tokius rašytinius įrodymus – buhalterinius dokumentus, 2012-10-10 PVM sąskaitą - faktūrą VPR Nr. 10780, 2015-08-10 pranešimą su siuntimą patvirtinančiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paslaugų gavėjo pasirašyta PVM sąskaita - faktūra patvirtina sutartinių paslaugų teikimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. Paslaugų teikimas pagal sąskaitą–faktūrą sukelia teisines pasekmes – paslaugų teikėjo pareigą suteikti paslaugas jų gavėjui, atitinkamai paslaugų gavėjo pareigą už suteiktas paslaugas sumokėti. Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad kilus ginčui būtent paslaugų teikėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pašto paslaugų teikimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 str.). Tik įrodžius sandorio sudarymo faktą gali būti vertinama, ar paslaugų gavėjas turi priešpriešinę prievolę paslaugų teikėjui – sumokėti už gautas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vertinant ieškovės pateiktus įrodymus nėra pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paslaugų teikimo santykiai dėl pašto paslaugų teikimo. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas Š. N. užsakė paslaugas, dėl kurių suteikimo išrašyta PVM sąskaita - faktūra. Ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje - faktūroje nėra nei PVM sąskaitą–faktūrą išdavusio asmens BUAB „Vilpostus“, nei gavusio asmens parašų, taip pat nepateikta jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sąskaitą gavo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės pateikti buhalteriniai dokumentai, kurie tvarkomi paties pradinio kreditoriaus, nesant jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas užsakė paslaugas, jas gavo, taip pat gavo PVM sąskaitą-faktūrą, nėra pakankamas pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, sprendimą grindė byloje surinktų įrodymų visetu, todėl pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Raimonda AndrulienėIrma Čuchraj.