- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- ATP-895-211/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03451-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- J. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., J. L. paskirta galutinė nuobauda – 2200 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, nustatė :
Aprašomoji dalis
J. L. teismo nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. už tai, kad jis 2014-03-20 apie 18.45 val., Miškinių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,46 promilių neblaivumas, nepateikė pareigūnams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šiais savo veiksmais J. L. pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo nesutinkantis su teismo priimtu nutarimu, kadangi, pasak apelianto, jis priimtas neįsigilinus į bylos esmę, kadangi teismas iš esmės vadovavosi vien liudytojo V. K. parodymais. Apelianto teigimu, minėtas liudytojas galėjo norėti kuo labiau jam pakenkti, kadangi bylos nagrinėjimo metu parodė, kad yra labai piktas ant automobilio „Audi“ vairuotojo, nes galėjo nukentėti jo automobilis. Apeliantas teigia, kad pagrįstų abejonių liudytojo V. K. parodymų tikslumu kelia ir tai, kad pastarasis nurodė, kad buvo atidaryti du automobilio „Audi A6“ langai, o negalėjo teisme pasakyti, ar buvo atidaryti ir galiniai langai, kadangi liudytojas turėjo matyti visus automobilio „Audi A6“ langus. Taip pat apelianto teigimu, faktas, kad neva jis važiavo su atidarytais langais kovo mėnesį, kai vidutinė oro temperatūra buvo 4,0 – 5,2oC, neatrodo įtikinantis ir kelia pagrįstų abejonių dėl visų V. K. duotų parodymų teisingumo.
Apeliantas pažymi ir tai, kad V. K. teisme yra parodęs, kad automobilis „Audi A6“ tariamai važiavo 140-150 km/h greičiu, o jis savo ruožtu visą laiką sekė iš paskos ir stebėjo automobilį „Audi“. Tačiau iš teismui pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tame kelio ruože yra nemažiau kaip du vienas po kito sekančių apie 90° statumo posūkiai, kurių objektyviai neįmanoma įveikti važiuojant tokiu greičiu, juolab važiuoti kitam automobiliui iš paskos ir jį pastoviai stebėti. Apelianto teigimu, V. K. bent keletą minučių nematė automobilio „Audi“, todėl per tą laiką V. L. laisvai galėjo išlipti iš automobilio ir praeiti pro vartus V. K. nematant, kadangi gatvė yra siaura, o automobilis sustojo prie pat vartų, o apeliantas savo ruožtu, per tą laiką galėjo išlipti pro automobilio galines dureles, vėlgi V. K. to nepastebėjus. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad fakto, jog automobilį vairavo būtent jis ir automobiliui sustojus, iš vairuotojo vietos išlipo būtent jis, objektyviai negali patvirtinti nei pats V. K. , nei atvykę policijos pareigūnai, kadangi pastarieji įvykio nematė, o rėmėsi V. K. parodymais. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas nutarimą, visiškai nepagrįstai atmetė liudytojų V. L. ir V. M. parodymus kaip nepatikimus, kadangi šie, skirtingai nuo V. K. duotų parodymų, buvo nuoseklūs ir logiški, o smulkūs netikslumai lengvai paaiškinami susijaudinimo dėl to, kad pirmą kartą davė parodymus teisme. Nurodo, kad šie abu liudytojai davė nuoseklius parodymus, kad apeliantas automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės, be to, priešingai nei konstatavo teismas, nei V. L., nei V. M. nėra suinteresuoti bylos baigtimi.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas negalėjo vadovautis vien prielaidomis, nuspręsdamas šių liudytojų parodymus vertinti kritiškai, juolab neturėjo jokio teisinio pagrindo šių asmenų atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl žinomai melagingų parodymų davimo, kadangi tam turi būti patikimi įrodymai dėl asmens administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad J. L. nubaustas už tai, kad 2014-03-20 apie 18.45 val., Miškinių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,46 promilių neblaivumas, nepateikė pareigūnams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog ne jis vairavo automobilį, o tėvas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas 2014-03-20 apie 18.45 val., Miškinių g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktuose nustatytus reikalavimus vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,46 promilių neblaivumas, nepateikė pareigūnams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, o jo keliama versija, kad tai ne jis įvykio metu vairavo automobilį, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.
Teisme apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jam važiuojant iš Salininkų, ties Metalo gt., užsidegus šviesoforui, automobilis „Audi A6“ pavojingai važiuodamas staigiai metėsi ant šaligatvio, jis pasitraukė. Įtarus, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo, jis apie tai informavo bendrąjį pagalbos centrą. Paskambinus tel. 112, iš centro jam buvo pranešta sekti automobilį iki policijos atvykimo. Liudytojas taip pat kategoriškai patvirtino, jog automobilį „Audi A6“ vairavo būtent J. L., vairavimo faktą jis matė ir stebėjo nepertraukiamai, patvirtindamas, jog šiuo automobiliu važiavo vienas asmuo, o vairuotoją jis gerai matė, o be to, J. L. išlipęs iš automobilio ėjo link V. K. mojuodamas rankomis (b. l. 32-33).
Analogiškas aplinkybes V. K. nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 8).
Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. Č. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, kuriame buvo pranešta, kad automobiliu važiuoja įtariama neblaivus asmuo. Įvažiavę į Miškinių gatvę, pamatė stovintį automobilį „Audi A6“, prie kurio stovėjo vyriškis, akivaizdžiai matėsi, jog J. L. neblaivus. Pradžioje J. L. prisipažino, jog vairavo automobilį, vėliau pažeidimą pradėjo neigti, sakydamas, jog automobilį vairavo tėvas. Prie automobilio „Audi A6“ kitų asmenų nebuvo, klausė J. L., kur tėvas, tačiau su J. L. sunkiai sekėsi susišnekėti. Jis nepateikė draudimo dokumento (b. l. 32).
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno J. Č. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. parodymus, matyti, kad jis savo poziciją ne kartą keitė, į įvykio vietą atvykus pareigūnams pripažino vairavęs automobilį pats, tik vėliau pradėjo neigti tą, savo paaiškinime, esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole jau nurodė, kad automobilį vairavo tėvas, o jis sėdėjo šone (b. l. 3), o apklaustas pirmosios instancijos teisme, teigė, jog jį vežė tėvas, o apeliantas sėdėjo gale (b. l. 31-32). Nors apelianto teiginį, kad automobilį vairavo ne jis, o tėvas patvirtino teisme apklausti liudytojai V. L. ir V. M. (b. l. 32-33), tačiau pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad tokia apelianto pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, o minėtų liudytojų parodymai melagingi, kadangi juos paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Teisme taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą netikėti byloje surinkta medžiaga ir apklausto liudytojo V. K. bei liudytoju apklausto policijos pareigūno J. Č. parodymais.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. L. administraciniai teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nubaustasis, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pagrįstai apylinkės teismas iškėlė ir administracinio teisės pažeidimo bylas V. L. ir V. M. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.