Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1260-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
1S-1260-593/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
V. B.
Nr. 1S-1260-593/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo V. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-04-22 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-05-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 3 d., 180 str. 3 d., galutinė skirta bausmė laisvės atėmimas 4 metams. Bausmės pradžia – 2012-04-02, bausmės pabaiga – 2016-04-02.

Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. B. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

V. B. skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Skunde nurodo, jog Komisija nutarime taikyti lygtinį paleidimą padarė klaidą, nurodydama, jog nuteistasis atliko 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o tai reiškia, kad daugiau nei ¾ bausmės, todėl mano, kad minėti klaidingi duomenys turėjo įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Prašo objektyvaus požiūrio į bausmių humanizavimo principą, kadangi užkertant kelią pasinaudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, kuris sudaro pakankamą motyvą pasitaisyti ir sušvelnina bausmės atlikimo sąlygas norinčiam pradėti naują gyvenimą asmeniui, nuteistasis neretai pasijunta baudžiamas antrą kartą. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo nepagrįstą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo lėmė esminė ir deklaratyvi prokurorės nuomonė, kurią skatina asmeninis požiūris ir profesinė tendencija.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė bendrininkų grupėje. Anksčiau jis teistas du kartus ir abu kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis taip pat nesielgė nepriekaištingai, nes jis Kauno tardymo izoliatoriuje 2 kartus atsisakė vykdyti administracijos pareigūnų nurodymus, 2013-09-13 skirta nuobauda – papeikimas, paskutinį kartą pažeidimą padarė 2013-11-07, tačiau nuobauda nebuvo skirta, buvo apsiribota auklėjamo pobūdžio pokalbiu. Nors drausminė nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo turi laikytis nustatytos tvarkos viso bausmės atlikimo metu. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis savo elgesį sugeba analizuoti ir vertinti kritiškai, tačiau kartais dar pastebimas pasekmių minimalizavimas. Pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje, tai: ankstesni nusikaltimai; finansiniai sunkumai (pasak nuteistojo piniginių lėšų turėjo, tačiau norėjosi daugiau ir tai turėjo įtakos nusikaltimų darymui); pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai (nusikaltimą suplanavo kitas asmuo, tačiau jis buvo nusikaltimo vykdytojas); mąstymas ir elgesys (linkęs elgtis impulsyviai, nors ir atpažįsta problemas, tačiau jas minimalizuodavo ir ne visada pasirinkdavo tinkamas strategijas joms įveikti; ne visas savo veiksmų pasekmes apgalvoja). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skundo argumentai, kad netaikant lygtinio paleidimo jis jaučiasi kaip baudžiamas antrą kartą, o apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi prokuroro pozicija netaikyti lygtinio paleidimo, teisiškai nėra reikšmingi, nes nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir netaikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Įvertinus visumą aplinkybių, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai nepadarė išvados, jog V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. V. B. skunde nurodyti argumentai, kuriais teigiamai charakterizuojamas nuteistasis, yra nepakankami išvadai, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Daiva Jankauskienė