- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- 2YT-12776-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05784-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto bankas, VĮ Turto bankas
dalyvaujant pareiškėjos D. V. atstovui adv. V. Skaburskui, neatvykus suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas (toliau – ir TB).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis K. V. būdamas gyvas (mirė (duomenys neskelbtini) po žmonos G. V. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė buvusios sutuoktinės palikimą, tai yra jai priklausiusias dalis turto: 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių Radviliškio raj. Atskirai nurodė, kad priėmė ir kitus velionei priklaususius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys nėra pareiškę savo valios į senelio velionės žmonos palikimą.
Pareiškėja teigė, kad senelis po velionės žmonos mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo prašyme nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalis, mokėjo mokesčius, naudojosi jomis, bei atliko kitus aktyvius veiksmus susijusius su velionės vardu nuosavybės teisių atkūrimu. Pareiškėja nurodė, kad senelis su buvusia žmona dalį nekilnojamųjų daiktų įsigijo, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, po jų santuokos 1961-08-12 sudarymo (akto įrašo Nr. 132), kurie VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruoti lygiomis dalimis jų abiejų vardu. Taip pat senelis užbaigė teisines procedūras, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu senelės vardu į nekilnojamuosius daiktus. Tuo pačiu pripažino, kad minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti senelės vardu, tačiau mirus senelio velionei žmonai, jis taip pat kaip įpėdinis įgijo teisę paveldėti pastarosios palikimą. Nors senelis po žmonos mirties per įstatymo nustatytą terminą laiku nesikreipė į vietos notarą, tačiau pareiškėja laiko, jog senelis faktiniu valdymu yra priėmęs velionės žmonos palikimą. Atskirai pareiškėja nurodė, kad šiuo metu ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į velionio senelio palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog jis faktiniu valdymu yra priėmęs velionės žmonos palikimą. Pareiškėja teigė, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jai reikalingas, norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionio senelio palikimą.
Pareiškėja savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo TB atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo, ištyrus pareiškėjos pateiktus įrodymus, sprendimą priimti savo nuožiūra nedalyvaujant įmonės atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš į bylą pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėja yra velionio G. V. dukra (19 b. l.). Pareiškėjos tėvas G. V. yra K. V. ir G. V. sūnus (20 b. l.). K. V. ir G. V. iki pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai (36 b. l.). K. V. pergyvenęs velionę sutuoktinę mirė (duomenys neskelbtini) (18 b. l.). Iš teismui pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos seneliai gyvendami santuokoje nuo 1992-06-25 iki 2003-07-28, bendrosios jungtinės nuosavybės ir asmeninės nuosavybės teise įsigijo pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Viešame registre šie daiktai yra įregistruoti arba lygiomis dalimis po 1/2 dalį šių daiktų arba kaip senelės asmeninė nuosavybė (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3. 87 str. 1 d., CK 3. 117 str. 1 d.). Mirus pareiškėjos senelei, pastarosios sutuoktinis irgi įgijo teisė paveldėti velionės žmonos palikimą (3-8 b. l.). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėjos senelis po velionės žmonos mirties faktiniu valdymu priėmė pastarosios palikimą (kaip atskiras daiktų dalis, įskaitant ir jos asmeninės nuosavybės teise esančius nekilnojamuosius daiktus), pradėdamas juos valdyti, naudoti, prižiūrėti ir jais rūpintis kaip savo turtu (9-11 b. l.). Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjos senelis ir po žmonos mirties liko toliau gyventi jam ir buvusiai sutuoktinei priklausančiame bute (3 b. l.). Kadangi galimi įpėdiniai į senelio ir jo žmonos palikimą pateikė vietos notarei pareiškimus, jog atsisako savo teisių į atsiradusį palikėjo palikimą arba jį perleidžia pareiškėjai, todėl laikytina, kad į atsiradusį velionių G. V. ir K. V. palikimą jie nepretenduoja (12-17 b. l.).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjos senelis K. V. kaip vienas iš įstatyminių įpėdinių priėmė sutuoktinės G. V. vardu atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, o kiti galimi įpėdiniai (pvz. suinteresuoti asmenys materialine prasme) tuo metu savo valios dėl to nepareiškė arba jo atsisakė. Pažymėtina, kad paveldėjimo byla į velionės G. V. palikimą nebuvo ir nėra užvesta, testamentas nesudarytas (12 b. l.).
Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjos senelis K. V. po žmonos G. V. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas teisėtu atsiradusio palikimo įpėdiniu (CK 5.13 str.), priėmė buvusios sutuoktinės palikimą, tai yra 1/2 dalį jos valdytų asmeninės nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, pradėdamas juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pretenzijų jai neturi ir suinteresuotas asmuo (24-25 b. l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) senelis K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionės žmonos G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jos asmeninės nuosavybės teise valdytus nekilnojamuosius daiktus, esančius šiais adresais: 1. (duomenys neskelbtini), Radviliškio raj., 2. (duomenys neskelbtini) Radviliškio raj., 3. (duomenys neskelbtini) Radviliškio raj., 4. (duomenys neskelbtini) Radviliškio raj., 5. (duomenys neskelbtini) Radviliškio raj., pradėdamas juos faktiškai valdyti.
2. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionio senelio K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį visą palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.