Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, išteisintajam J. P., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam V. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuroro A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. išteisintas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Skundžiamu nuosprendžiu atmesti nukentėjusiojo V. S. ir civilinio ieškovo UAB „Seesam Lietuva“ civiliniai ieškiniai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2008-01-18 16.30 val. iki 2008-01-19 00.30 val., pagrobė didelės - 40 594,80 Lt- vertės UAB „Sampo banko lizingas“ priklausantį 2006 metų laidos automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie klubo „Los Patrankos“, esančio Savanorių pr. ties namu Nr. 120, Kaune bei automobilyje buvusius V. S. priklausančius daiktus – 400 litų vertės akinius nuo saulės bei 200 litų vertės odines pirštines.

Kaltinimas J. P. buvo grindžiamas šiais duomenimis: 2008-01-20 radus pagrobtąjį automobilį ties Raseinių g. namu Nr. 28, Kaune, užfiksuota, kad įsilaužimo į automobilį žymių nerasta, užvedimo spynelė nesugadinta, nuo vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynių paimti kvapo pėdsakai, kurie sulyginti su J. P. ir jo draugo E. S. kvapų lyginamaisiais pavyzdžiais ir yra šiems kvapams identiški; nukentėjusiojo V. S. parodymais, iš kurių seka, kad 2008-01-18 vakare iki sekančios dienos 0.30 val. jis, būdamas klube „Los Patrankos“ automobilį paliko klubo prieigose, užvedimo raktelį laikė striukės kišenėje rūbinėje, išeidamas pasigedo raktelio, o paskui ir automobilio. Iš pokalbio su rūbininku jis nustatė, kad jo striukė per klaidą buvo paduota asmeniui, kuris buvo atvykęs su E. S.; liudytojo A. S. parodymais, iš kurių seka, kad 2008-01-18, dirbdamas klubo rūbinėje, jis per klaidą buvo padavęs vienam asmeniui kito asmens striukę, kurią šis grąžino, klubo apsaugos darbuotojas jam sakė, kad asmuo, kuriam buvo nuneštas sumaišytas rūbas, apgadino reklamą, todėl paliko savo vairuotojo pažymėjimą E. S. vardu; liudytojo E. S. parodymais, iš kurių seka, kad 2008-01-18 jis kartu su J. P. buvo klube „Los Patrankos“, buvo girtas, todėl apgadino reklamą, apsaugos darbuotojui paliko vairuotojo pažymėjimą, iš klubo išėjo kartu su J. P., po to išsiskyrė. Jis taksi automobiliu nuvažiavo pas tetą V. M.. Išeinant iš klubo, J. P. atnešė jam svetimą striukę, kurią per klaidą buvo padavęs rūbininkas, pastebėjus klaidą, J. P. atnešė jo striukę.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog J. P. padarė jam inkriminuojamą veiką. Teismas padarė išvadą, jog J. P. pateiktas kaltinimas grindžiamas tik ta aplinkybe, kad J. P., rūbininkui suklydus, iš rūbinės buvo paėmęs nukentėjusiojo V. S. paltą, kuriame neva buvę automobilio rakteliai, o šią aplinkybę patvirtina tik pats nukentėjusysis, ir tuo, kad pagrobtame automobilyje rastas J. P. kvapas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šių duomenų J. P. kaltei pagrįsti nepakanka. Kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad J. P., išlydėjęs E. S., į klubą vėl grįžo ir lošė toliau, teismas padarė išvadą, jog neįtikėtina, kad išteisintasis į klubą būtų grįžęs po to, kai pagrobė automobilį ir kai klube jau buvo kalbama apie automobilio dingimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat abejotinu įrodymu laikė duomenis dėl J. P. kvapo buvimo pagrobtajame automobilyje, nuosprendyje nurodydamas, kad nebuvo išsiaiškinta, ar nukentėjusysis nebuvo įsėdęs į automobilį, vilkėdamas tą pačią striukę, kuri turėjo kontaktą ir su J. P., ir su E. S..

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo nėra išsamios ir kategoriškos, todėl apylinkės teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Apylinkės teismas visiškai nevertino to, kad kvapai, paimti nuo automobilio vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės, priklauso atitinkamai J. P. ir E. S., nors tai privalėjo atlikti pagal minėto straipsnio nuostatas. Visos J. P. išteisinančios išvados grindžiamos šalutinėmis aplinkybėmis - prielaidomis, t.y. kad J. P. vėliau dar grįžo į klubą ir niekas nebandė jo sulaikyti. Tačiau dėl kilusio sąmyšio J. P. galėjo būti neatpažintas, nes galėjo pakeisti aprangą, galėjo būti ne iš karto nustatyta, jog V. S. paltas buvo paduotas būtent sugrįžusiajam į klubą J. P.. Nežinoma ir tai, ar liudytojai A. S. arba R. G. matė, jog J. P. grįžo į klubo kazino. Be to, J. P., pagrobęs automobilį, galėjo juo nuvykti namo, pasiimti pinigų ir vėl grįžti į tą patį klubą žaisti kazino, kadangi sunku spręsti apie neblaivaus asmens motyvus, o automobilis buvo rastas netoli J. P. namų (duomenys neskelbtini). Todėl J. P. galėjo po trumpo laiko tarpo grįžti į kazino, taip siekiant nesukelti įtarimų dėl automobilio vagystės.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo motyvas, jog rastasis automobilis galėjo būti apžiūrėtas prieš tai jame pabuvojus V. S. su paltu, kuris buvo per klaidą paduotas J. P., o paltas tokiu būdu galėjo turėti sąlytį su automobilio sėdyne, yra prielaida, nes Baudžiamojo proceso kodekso 108 straipsnio 2 dalies nustatytų taisyklių pažeidimų tesimas nenustatė. Taip pat nenustatyta, kad V. S. pažįsta J. P. ir E. S. bei kad pastarieji galėjo būti V. S. automobilyje.

Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo motyvas, jog J. P. buvo pranešta apie įtarimą dėl automobilio pagrobimo remiantis tokia pačia prielaida, kaip ir E. S., kurio atžvilgiu padaryta išvada, kad E. S., sėsdamas į automobilį, galėjo ir nežinoti, jog važiuoja pagrobtu automobiliu, yra neteisinga, nes J. P. ir E. S. pagal aplinkybes buvo skirtingose situacijose. Kadangi į klubą „Los Patrankos“ J. P. ir E. S. atvyko atskirai, jie susitiko klubo viduje ir E. S. nežinojo, kokiu būdu J. P. atvyko į klubą, ir dėl to neatmetama galimybė, jog E. S., būdamas neblaivus, išvykdamas su J. P. galėjo nežinoti, kad važiuoja pagrobtu automobiliu, ar dėl savo neblaivumo galėjo ir neprisiminti to nusikaltimo aplinkybių. E. S. nebuvo paėmęs V. S. striukės. Todėl esant duomenų, pagrindžiančių įtariamojo E. S. kaip bendrininko kaltę, trūkumui, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktą.

Tuo tarpu J. P. kaltė grindžiama nuosekliais bylos duomenis, kurie pripažintini įrodymais. J. P. neneigia turėjęs per klaidą jam paduoto kito asmens palto, kurio kišenėje, kaip paaiškėjo, buvo automobilio raktas (tai patvirtina ir liudytojas E. S., nukentėjusysis V. S., teisme perskaityti A. S. ir R. G. parodymai). Pagrobtas automobilis rastas be įsilaužimo žymių, t.y. jis pagrobtas pasinaudojant rakteliu. E. S. ir J. P. parodė, kad išėję iš klubo išsiskirstė taksi automobiliais, tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiškai, nes abu buvo neblaivūs, E. S. buvo girtesnis, dėl to gali tiksliai neprisiminti išvykimo iš klubo aplinkybių. E. S. kaip buvęs įtariamasis šioje byloje ir J. P. draugas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Specialisto išvada patvirtina, kad kvapai, paimti nuo kitą dieną po pagrobimo rasto automobilio vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės, priklauso atitinkamai J. P. ir E. S.. Ši specialisto išvada pagal teismų praktiką gali būti pripažįstama įrodymu. Tokių bylos aplinkybių netinkamas vertinimas, iš esmės įtakojo padarytas teismo išvadas, kas sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliaciniame skunde prokuroras pateikė ir argumentus dėl J. P. skirtinos bausmės .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti. Nukentėjusysis dėl išteisintojo kaltės nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas J. P. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, neįvertino ištirtųjų įrodymų viseto, jų tarpusavio ryšio ir sąsajų, ir to pasekoje padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl išteisintojo atžvilgiu reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti jį kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. P. padarė didelės vertės svetimo – UAB „Sampo banko lizingas“ turto ir nukentėjusiojo V. S. turto vagystę. Būtent, laikotarpyje nuo 2008m. sausio 18 d. 20 val. iki sekančios dienos 0 val. 30 min., J. P. iš aikštelės prie klubo „Los patrankos“, esančio Savanorių pr., ties namu Nr.120, slapta pagrobė ten stovėjusį, UAB „Sampo banko lizingas“ priklausantį 2006 m. laidos, 40594,80 Lt vertės, automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusius nukentėjusiajam V. S. priklausančiu daiktus – akinius nuo saulės 400 Lt vertės ir odines pirštines 400 Lt vertės.

I. J. P. savo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, paaiškino, kad 2008 m. sausio 18 d. išeinant iš klubo „Los patrankos“ rūbininkas jam per klaidą padavė ne jo draugui E. S. priklausančią striukę, tai pastebėjus jis šią striukę grąžino į rūbinę ir paėmė draugo striukę, po ko jis su draugu iš klubo išėjo. Taksi automobiliu parvažiavęs į namus jis pasiėmė pinigų ir vėl sugrįžo į tą patį klubą žaisti kazino. Ten bebūnant jis girdėjo žmones kalbant, kad dingo automobilis, tačiau jis pats jokio automobilio nepavogė, juo nevažiavo, per klaidą paimtos svetimos striukės jis nekraustė.

Tad nors J. P. kaltu padarius inkriminuojamą vagystę neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo V. S. parodymų seka, kad 2008 m. sausio 18 d. apie 16 val. automobiliu „VW Golf“, priklausančiu UAB „Amžiaus pasaka“ jis buvo atvykęs į klubą „Los patrankos“, automobilį buvo palikęs prie klubo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Savo paltą, kuriame laikė ir automobilio raktelius, jis paliko rūbinėje. Neužilgo atėjęs į klubą pažįstamas Grušauskas jam pranešė, kad kažkas atidarinėja jo automobilį, o apie 0 val. 30 min., kai jis iš rūbinės pasiėmė savo paltą, jame pasigedo automobilio rakto, išėjus į kiemą ten pasigedo ir palikto automobilio bei jame buvusių asmeninių daiktų – pirštinių ir nuo saulės akinių viso 800 lt vertės. Po to iš rūbinėje dirbusio A. S. jis sužinojo, kad pastarasis per klaidą jo paltą buvo perdavęs kitam asmeniui, bet šis jį vėliau grąžino.

Iš liudytojo E. S. parodymų seka, kad 2008 m. sausio 18 d. jis kartu su J. P. lankėsi klube „Los patrankos“ ir vienu metu jis buvo padavęs J. P. rūbinės žetoną, kad šis iš ten paimtų jo striukę. Kai J. P. iš rūbinės atnešė paltą, jis pastebėjo, kad tai ne jam priklausantis rūbas ir apie tai pasakė draugui, o šis su paltu nuėjo atgal į rūbinę ir atnešė jam priklausančią striukę. Per šį laiką jis svetimo palto į rankas nebuvo paėmęs. Namo tą vakarą jis sugrįžo taksi automobiliu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad minimą dieną, kai buvo pavogtas V. S. automobilis, jis dirbo kazino ir matė kaip J. P. ant laiptų, kai šis turėjo iš rūbinės paimtą striukę ir kalbėjo, jog padavė ne tą striukę, taip pat jis matė kaip J. P. kraustė šios striukės kišenes. Tad šis liudytojas ne tik patvirtina išteisintojo nurodytas aplinkybes, kad pastarasis buvo paėmęs nukentėjusiajam priklausantį paltą, bet taip pat ir paneigia pastarojo aiškinimą, jog minėto rūbo jis nekraustė ir tuo pačiu jame buvusio automobilio rakto paimti negalėjo.

Iš liudytojo A. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t-1 b.l. 133), kurie buvo perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, seka kad 2008 m. sausio 18 d. po 20 val. dirbant klube „Los patrankos“ rūbinėje prie jo priėjo vienas iš klubo lankytojų ir padavė du žetonus, pagal kuriuos jis padavė lankytojui vieną striukę ir paltą. Minėtas asmuo striukę apsivilko, o paltą nunešė į kazino savo draugui, bet neužilgo sugrįžęs pasakė, kad tai ne jo draugo rūbas. Tuomet jis suprato, kad perduodamas iš rūbinės rūbus apsiriko ir buvo perdavęs nukentėjusiajam priklausantį paltą. Vėliau tą patį paltą apžiūrėjo savininkas – nukentėjusysis ir pastebėjo, kad iš jo dingęs automobilio raktas. Iš šio liudytojo parodymų darytina išvada, kad būtent po to, kai J. P. buvo paėmęs nukentėjusiajam priklausiusį paltą, dingo jame buvęs paliktas pavogtojo automobilio raktas.

Iš UAB „Danske lizingas“ pažymos (t-1 b.l. 31) seka, kad automobilio „VW Golf“ valst. Nr. 462 vertė automobilio vagystės dienai sudarė 40594,80 Lt. Taip pat nurodoma, kad dėl automobilio vagystės, pavogtam, o vėliau surastam automobiliui buvo pakeistos užvedimo bei daiktadėžės spynos, rakteliai, valdymo pultelis ir todėl už šiuos darbus UAB - ei „Autojuta „ pagal sąskaitą faktūra buvo apmokėta 1545,98 Lt, iš kurių, atskaičiuos frančizę, draudimo bendrovė UADB „Seesam Lietuva“ 1010,15 Lt jiems grąžino.

Iš apžiūros protokolo (t-1 b.l. 14-22) matyti, kad 2008 m. sausio 20d. Raseinių g. prie namo Nr.28, Kaune buvo surastas pagrobtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr.462. Apžiūrėjus šį automobilį jokių išorinių sugadinimų nebuvo nustatyta, iš automobilio buvo paimti kvapų pavyzdžiai.

Iš Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr.140-1-ISI-92 (t-1 b.l. 77-79) matyti, kad atlikus kvapų pėdsakų, paimtų nuo pagrobtojo automobilio vairuotojo sėdynės ir nuo J. P., tyrimą buvo nustatyta, kad ant šios sėdynės yra rastas J. P. kvapas. Toje pačioje išvadoje nustatyta ir tai, kad ant automobilio priekinės keleivio sėdynės yra rastas E. S. kvapas, tai yra kvapas asmens, su kuriuo J. P. minėtą vakarą lankėsi klube „Los patrankos“ ir iš kurio jie abu išėjo.

Aplinkybių, susijusių su automobilio apžiūra ir kvapų mėginių paėmimu, išsiaiškinimui, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas specialistas, atlikęs odorologinį tyrimą, A. U.. Jis patvirtino, kad dalyvavo atliekant minėtus tyrimo veiksmus ir iki paimant kvapų pavyzdžius nukentėjusysis į automobilį nebuvo įlipęs.

Kad patikrinti atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, susijusių su automobilio apžiūra (kvapų pavyzdžių paėmimu) ir nukentėjusiojo V. S. apklausa, kuri pagal protokole nurodytą laiką 10 minučių sutampa su apžiūros protokole nurodytu laiku, teisėtumą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti šiuos procesinius veiksmus atlikę pareigūnai A. J. ir D. M.. Iš jų parodymų seka, kad atliekant nukentėjusiojo apklausą buvo gautas pranešimas, kad surastas pavogtasis automobilis, ir tuomet nukentėjusysis išvyko, atliekant automobilio apžiūrą nukentėjusysis į ją atvyko jau pradėjus šį procesinį veiksmą. Tad iš paminėto seka, kad būtent paminėtos aplinkybės nulėmė tai, kad beveik tuo pačiu laiku atliktuose tyrimo veiksmuose bei juose fiksuojančiuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas tas pats juose dalyvavęs asmuo – nukentėjusysis V. S.. Todėl, atsižvelgiant į paminėtą, abejonių dėl atliktų procesinių veiksmų patikimumo ir teisėtumo nekyla.

Tad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent išteisintasis buvo paėmęs ir kraustė nukentėjusiajam priklausantį paltą, būtent po to nukentėjusysis nerado palte palikto automobilio rakto, po ko sekė ir automobilio nuvarymas - pagrobimas iš jo parkavimo vietos. Tai, kad pavogtajame automobilyje ant vairuotojo sėdynės buvo rastas J. P. kvapas, neabejotinai patvirtina išteisintojo kontaktą su automobiliu, ta jo dalimi, iš kurios automobilis valdomas, o tai kad ant gretimos sėdynės buvo surastas J. P. draugo A. S., su kuriuo jis kartu iki automobilio vagystės išėjo iš klubo, kvapas, tik dar labiau padidina atlikto odorologinio tyrimo išvadų patikimumą ir šalina bet kokias abejones, kad tirtų kvapų sutapimą galėjo nulemti kokios nors kitos, su įvykiu nesusiję priežastys. Ta aplinkybė, kad surastame pagrobtame automobilyje nebuvo nustatyti jokie įsilaužimo, spynelių sugadinimo pažymiai, rodo, kad į automobilį buvo patekta bei jis užvestas panaudojant ne kokias nors įsilaužimo priemones, bet specialiai tam skirtą raktą, o tokį raktą, kaip jau aptarta, galimybę neteisėtai įgyti turėjo būtent J. P..

Vertinant visus byloje ištirtus, bei virš aptartus įrodymus, atlikus šių įrodymų analizę, palyginimą tarpusavyje, atsižvelgiant į šiais įrodymais gautą faktinę informaciją, jos seką ir atitikimą nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad minėtą automobilį bei jame buvusius nukentėjusiojo asmeninius daiktus pagrobė J. P.. Ištirtieji įrodymai paneigia J. P. aiškinimą, kad jis nekraustė nukentėjusiajam priklausančio palto, nepaėmė iš jo automobilio rakto, šiame automobilyje nebuvo, jo nevairavo ir jo nepavogė bei taip pat paneigia ir liudytojo E. S. parodymus, jog jis iš klubo išvažiavo taksi automobiliu.

Skiriant bausmę J. P., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, sunkinančių, lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimą, į paties nuteistojo asmenybę. J. P. padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo inkriminuojama tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau duomenų apie konkretų J. P. neblaivumą, jo laipsnį ir tuo labiau, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, neesant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant ir į tai, kad nusikalstamą veiką J. P. padarė neišnykus teistumams, bausmės atidėjimo laikotarpiu, J. P. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Iš UADB „Seesam Lietuva“ pateiktos informacijos (t-1 b.l. 40-41) matyti, kad ši draudimo bendrovė buvo apdraudusi pavogtąjį automobilį ir, dėl ryšium su vagyste padarytų nuostolių, yra įmokėjusi 1010,15 Lt draudiminio atlyginimo. Todėl šios bendrovės pareikštas civilinis ieškinys dėl minėtos žalos atlyginimo yra tenkintinas ir iš nusikalstamą veiką padariusio J. P., bendrovei priteistina 1010,15 Lt . Tai pat tenkintinas ir nukentėjusio V. S. civilinis ieškinys, nes tais pačiais J. P. nusikalstamais veiksmas, pavogus automobilyje buvusias pirštines, nukentėjusiajam buvo padaryta 200 Lt dydžio žala.

Tokiu būdu padarius priešingas išvadas negu nustatė pirmos instancijos teismas, Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis ( BPK 329 str. 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsniu, 324 straipsniu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo J. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę dvejus metus laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d.,3 d. šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2007 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant dalį šios bausmės, ir tokiu būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2008 m. vasario 8 d. J. P. paskirtas kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Priteisti iš J. P. 1010,15 Lt UAB-ei “Seesam Lietuva” ir 200 Lt nukentėjusiajam V. S..

2008 m. gruodžio 12 d. prokuroro nutarimu nustatytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 74 Lt palikti nepakeistą iki civilinių ieškinių atlyginimo.