Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmes subendrinus su 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. kovo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal 165 straipsnio 1 dalį, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus bausmę su 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1,4 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 25 d., 2022 m. vasario 1 d., 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 3 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 30 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikų tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatintas. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. Ž. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog komisija taikydama nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų lemiančių veiksnių - nuteistojo asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kt. Šiuo atveju komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims (paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą paskatintas ir kt.), tačiau šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog jo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistajam pirminio ir pakartotinio vertinimo metu, nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, todėl akivaizdu, jog nuteistasis deda nepakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rizika per tą laiką nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė. Nuteistasis anksčiau teistas 21 kartą, 8 kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nuteistajam būdingo nusikaltimo modelio dalis - finansiniai nusikaltimai. Anksčiau buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau pažeidė jo sąlygas ir jis buvo panaikintas. Nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio išraiška. Nuteistasis negali išskirti savo koreguotinų savybių, jo savivaizdis neatitinka realios situacijos, požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis.

Nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė (nuo 4 m. neatlikta bausmės dalis yra 2 m. 1 mėn. 21 d.), todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta. Todėl komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkių nusikaltimų padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką.. Nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis - finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (nustatytų taisyklių ir įstatymų nesilaikymas vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, nesaikingas alkoholio vartojimas ir pan.) turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistasis negali išskirti savo koreguotinų savybių, jo savivaizdis neatitinka realios situacijos, požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Nuteistasis stokoja savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių kas neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, dėl ko, nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs, bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nemažai nustatyta kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, tris kartus skatintas.

Pažymėtina, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (21 teistumas); neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, problemiški santykiai su partnere, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnesis 21 diena), kai nuteistasis už apysunkių nusikalstamų padarymą yra nuteistasis 4 metų laisvės atėmimo bausme, anksčiau teistas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis M. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam M. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam M. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.