Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniajam inspektoriui Dariui Laurinavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B. skundą dėl 2011-06-30 LR AM Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2011-06-30 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36 AM 047427 už administracinį teisė pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 3 d., buvo paskirta 1000,00 Lt bauda. G. B. buvo nubaustas už tai, kad 2011-03-30, 14 val. 30min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, šaunamuoju ginklu buvo sumedžiota šernakiaulės mišrūno patelė su septyniais negimusiais jaunikliais be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo. Nutarime konstatuota, kad šernakiaulė yra žvėris, kuris nepriskirtas medžiojamiesiems gyvūnams.Be minėto leidimo, žvėris, nepriskirtus medžiojamiesiems, medžioti, tyčia žudyti ir gaudyti kitais būdais, draudžiama visus metus; žvėrių, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, medžiojimas yra šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4, 74.4 p.).

G. B. su nutarimu nesuko ir paaiškino, kad 2003 metais jis į jo vardu įregistruotą aptvarą parvežė ir įleido 3 vnt. 6 mėn. amžiaus kiaulytes, po to 2004 m. į aptvarą įleido šerno patiną. Tada užsiveisė kiaulės ir šerno mišrūnai paršeliai, kuriuos jis augino ir naudojo maistui. Šiaulių Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2008-12-19 nutarimu nubaudė jį pagal LR ATPK 88 str. 1 d.,už tai, kad jis jam priklausančiame aptvare neteisėtai laikė, kryžmino ir veisė naminių kiaulių ir šernų hibridus, buvo nurodyta šiuos mišrūnus sunaikinti. Žemė , kur buvo aptvaras, buvo jo nuosavybė, bet antstolis ją pardavinėjo iš varžytinių. Minimo įvykio metu 2011-03-03 žemė jau buvo antstolio paduota , tik dar pardavimas nebuvo įregistruotas registre. Dėl įvykio gali paaiškinti , kad jis pastebėjo, kad vienintelė likusi kiaulė, kuri buvo nuo pat įleidimo į aptvarą pradžios, susižeidusi. Apžiūrėjęs veterinaras pasakė, kad ji stipriai susižeidusi ir negyvens. Nors kiaulė buvo paršinga, reikėjo ją sunaikinti, kad nenugaištų. Jis pats yra medžiotojas, priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, 2011-03-03 buvo gavęs leidimą bebrų medžioklei kartu su P. . Dėl to turėjo teisę turėti ir ginklus, ir būti (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose, nors jis pats jokio ginklo neturėjo ir nieko nenušovė. Tarėsi su P., kad jis sunaikintų sergančią kiaulę. Jam pačiam buvo gaila, savo užauginto gyvulio , o ir ekonomiškai nenaudinga, todėl jis tik parodė P., kur kiaulė guli ir nuvažiavo namo, atvežti vandens į dorojimo aikštelę. Vėliau , dorojimo aikštelėje, kiaulę matė su perpjauta gerkle. Bedorojant kiaulę, apsupo policijos pareigūnai su šunimis , labai išgąsdino, jį buvo sulaikę. Tačiau po apklausos paleido, atidavė jam kiaulės mėsą, nes tai jo užaugintas gyvulys. Kiaulė buvo sunaikinta tame voljere, kuriame buvo auginama, nebuvo kankinama. Tai buvo kiaulė, kuri jau devynis metus augo ir gyveno lauke, o ne laukinis gyvūnas, ne šernakiaulė. Nebuvo jokios medžioklės . Jis nesupranta, kaip jo nuo seno naudojamas voljeras gali būti priskirtas medžioklės plotams, nes medžiotojai ne tokie žmonės, kad liptų per tvoras ir šaudytų ten laikomus gyvulius. Jis pats gyvena už 300 metrų. Be to aplink yra kolektyviniai sodai, teismui pateiktame plane jie taip pat pažymėti kaip (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės plotai. Jis nepažeidė jokių įstatymų reikalavimų. Prašo bylą nutraukti.

Iš 2011-04-13 Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologinių tyrimo centro pažymos matosi, kad apžiūrėjus ir įvertinus gautus pavyzdžius galima konstatuoti, kad pagal šerių ilgį bei odos storį, kailis yra būdingas šernakiaulėms (ne mažiau pirmos kartos šerno ir kiaulės hibridams).

Iš 2011-05-10 LR Aplinkos ministerijos pažymos Nr. (11-l)-D8-4435 matosi, kad šernakiaulė yra hibridas. Auginti šiuos hibridus galima tik nelaisvėje ir tik vykdant nustatyta tvarka patvirtintas mokslines programas. Todėl žala gamtai sumedžiojus tokį hibridą neskaičiuotina.

2011-06-09 Lietuvos Žemės ūkio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos pažymoje Nr.124 konstatuojama, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4 str. šernakiaulė (t.y. šerno ir naminės kiaulės mišrūnas) nėra priskirta medžiojamiesiems gyvūnams, todėl jos medžioti negalima. Oficialaus laukinių gyvūnų sąrašo Lietuvoje nėra. Bet pagal mokslinę literatūrą (Lietuvos fauna ir kt.) šernakiaulės laukinių gyvūnų sąraše nėra. Tiksliai nustatyti ar toks žvėris yra šernakiaulė, ar kiaulė, ar šernas yra sunku. Kai toks gyvūnas aptinkamas medžioklės plotuose galimi du variantai. Jei toks žvėris panašus į šerną (turi daug šerno požymių), jį galima traktuoti kaip šerną. Beje, niekas nežino, kiek tokių hibridų Lietuvoje sumedžiojama. Jei toks žvėris panašus į naminę kiaulę, jį galima traktuoti kaip naminę kiaulę arba kaip neatpažintą gyvūną. O pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 72.9 str. medžiotojas neturi teisės šauti į neatpažintą taikinį. Taigi šernakiaulės nušovimas ar kiti veiksmai, kuriais ji yra nužudoma, nėra medžiojimas.(b.l.46)

Pagal LR Medžioklės įstatymą, medžiojamieji gyvūnai – laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies medžioklės kultūros tradicijas (2 str. 7 d.). Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant (2 str. 9 d.).

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo medžioti, tyčia žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus (4 p.). Nelaisvėje medžiojamieji gyvūnai gali būti laikomi, naudojami ir į laisvę paleidžiami, aptvarai ir voljerai jiems laikyti steigiami tik laikantis Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių reikalavimų. Medžioklės taisyklių reikalavimai aptvaruose ir voljeruose laikomų medžiojamųjų gyvūnų naudojimui netaikomi, išskyrus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių ir priemonių naudojimo, saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus (52 p.).

Pagal LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, laukiniai gyvūnai - nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos (2 str. 2 d.). Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai (2 str. 3 d.).

Vertindamas įrodymus, esančius byloje, teismas vadovaujasi vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Byloje kyla daug pagrįstų abejonių dėl G. B. kaltumo. Medžioklės taisyklių reikalavimai aptvaruose ir voljeruose laikomų gyvūnų naudojimui netaikomi. Byloje nėra nustatyta, koks gyvūnas buvo sunaikintas, nes sunaikinto gyvūno požymiai būdingi tiek kiaulei, tiek šernui.

Iš DVD įrašo matyti, kad priekaboje vežamas baltos spalvos gyvūnas, tai patvirtina G. B. versiją, kad buvo sunaikinta naminė kiaulė, gyvenusi aptvare, lauko sąlygomis 9 metus. Tuo labiau , atsižvelgiant į 2011-06-09 Lietuvos Žemės ūkio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos pažymoje Nr.124 ( b.l.46) išdėstytus argumentus, kad gyvūnas (šernakiaulė) gali būti traktuojamas kaip kiaulė, jeigu jis turi daugiau kiaulės požymių , labiau panašus į kiaulę. Oficialaus laukinių gyvūnų sąrašo Lietuvoje nėra, o pagal mokslinę literatūrą šernakiaulės laukinių gyvūnų sąraše taip pat nėra, negalima konstatuoti, kad šernakiaulė yra laukinis gyvūnas. G. B. aiškino, kad aptvare laikė kiaulę, pats jos nenušovė, matė tik gyvulio kūną su perpjauta gerkle. Pats jis neturėjo jokio ginklo, neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima pavadinti medžiojimu.

ATPK 85 str.3 d. numatytas teisės pažeidimas turi būti padaromas tyčia, tai yra pažeidėjas suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir šių pasekmių norėjo. Tuo tarpu G. B. tyčia padarant administracinį teisės pažeidimą , numatytą ATPK 85 str.3 d. neįrodyta.

Teismo sprendimas negali remtis prielaidomis ar spėliojimais, visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Darytina išvada, kad privačiame voljere maistui auginamas gyvūnas, kuris laisvėje auginamas nebuvo, yra naminis gyvūnas. Tokio gyvūno sunaikinimas nušovimo būdu negalėtų būti laikomas medžiokle, ir šiam veiksmui atlikti nebūtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Administracinė nuobauda naikintina, administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 str. 3 d., įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 str. 302 str.

nutarė

Panaikinti 2011-06-30 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros nutarimą Nr. 36 AM 047427 dėl G. B. pagal LR ATPK 85 str. 3 d. skirtos 1000,00 Lt baudos ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.