Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-852-230/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-05
Bylos Nr.
2A-852-230/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06468-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Algirdas Remeika, Galina Blaževič
Atsakovas
J. R., Irenai Rakauskienei, M. R.
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
J. R.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-852-230/2011Proceso Nr. 2-05-3-06468-2009-5
Pirmosios instancijos teisėja Rūta Rimkevičienė
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 42.8; 50.11.2; 121.15; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Algirdo Remeikos,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Daivai Gineikaitei,atsakovui J. R., jo atstovui adv. M. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3336-435-2010 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. R., Irenai Rakauskienei, M. R., tretiesiems asmenims J. R. ir J. R. dėl įsiskolinimo už buto nuomą priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė ieškiniu (t.1, b.l. 21-23) prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. R., M. R. ir I.R., gyv. (duomenys neskelbtini) 2 781,73 Lt skolą už gyvenamosios patalpos nuomą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d., o taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Grįsdamas ieškinį, ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis Kauno miesto savivaldybei, remiantis Kauno miesto valdybos 1998-06-02 sprendimu Nr. 591, buvo išnuomotas atsakovui J. R. ir jo šeimai. 1998-06-08 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Sutarties 2.2. punktu J. R. įsipareigojo kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius AB „City Service", vykdantis gyvenamųjų patalpų nuomos administravimą, 2009 m. kovo 25 d. raštu informavo, kad nurodyto buto nuomininkas J. R. nemoka gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio ir laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. yra skolingas 2 781,73 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu (t. 1, b. l. 134-139) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš J. R., M. R. ir I.R. Kauno miesto savivaldybei 2 360,73 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-05-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš kiekvieno atsakovo - J. R., M. R. ir I.R. - po 35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovai iš dalies ieškinį pripažino ir dalį įsiskolinimo bylos eigoje ieškovui sumokėjo. Atsakovai nesutiko su kita ieškinio dalimi teigdami, jog ieškovas nepagrįstai padidino nuomos mokestį, įvesdamas į jo sandarą kaupiamąsias lėšas. Šį atsakovų atsikirtimą į ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi teismas 2009-12-21 nutartimi kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtinto „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo“ III skyriaus 6.1 punktas neprieštarauja LR CK 4.82 str. 3 d. ir 6.583 str. 6 d. bei LR Vyriausybės nutarimu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV skyriaus 8.8 punktui. Kauno apygardos administracinis teismas 2010-05-17 sprendimu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtinto „Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo“ III skyriaus 6.1 punktą pripažino teisėtu. Be to, šiuo sprendimu buvo išaiškinta, jog kadangi nuomos sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas, o duodama nuoroda į jo apskaičiavimo tvarką, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, sutartis neprivalo būti keičiama, o nuomininko pareiga mokėti nustatytą nuomos mokestį išlieka. Šio sprendimo šalys neskundė, jis yra įsiteisėjęs, todėl atsakovų atsikirtimai yra nepagrįsti ir atmestini.

Šalies argumentai

Atsakovas J. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, apibrėžiančias bendrąsias nuomotojo pareigas ir nustatančias civilinius santykius reglamentuojančių teisės aktų galiojimą. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas tikrino tik administracinio teisės akto teisėtumą, tuo tarpu šioje byloje yra kilęs ginčas iš civilinių santykių, kas neįeina į administracinio teismo kompetenciją. Teismo išvada, jog ieškovas neprivalėjo suderinti su apeliantu naujo nuomos mokesčio dydžio, kadangi mokesčiai, jų dydžiai bei tarifai nustatomi teisės aktuose, o ne tokių paslaugų tiekėjo ir gavėjo susitarimais, yra nepagrįsta. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato tik nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, o ne patį nuomos mokesčio dydį, kuris gali būti nustatytas tik sutarties šalių tarpusavio susitarimu ar atitinkamu sutarties pakeitimu. Savivaldybė sutartiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai. Todėl nepaisant to, kad šalių tarpusavio santykius reguliuojančios normos yra nustatomos savivaldos institucijų administraciniais aktais, esant nuomos teisiniams santykiams, ieškovui vienodai turi būti taikomos visos CK nuostatos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo bei nuomos mokesčio pakeitimo ar perskaičiavimo sąlygas. Todėl bet koks sutarties sąlygų, tame tarpe ir keičiančių nuomos mokesčio tvarką, pakeitimas galimas tik nuomininkui ir jo šeimos nariams sutikus ir turi būti įformintas rašytiniu dokumentu (CK 6.223 str., nuomos sutarties 6 p.). Nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustatančio savivaldybės teisės akto pakeitimas laikytinas nuomos sutarties sąlygų pakeitimu, todėl turi būti suderintas su nuomininku, pakeičiant nuomos sutartis. Dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ieškovas nesikreipė, todėl nuomos sutartis buvo pakeista vienašališkai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pareigą suderinti padidinto nuomos mokesčio dydį atitinkamai pakeičiant su nuomininkais sudarytas nuomos sutartis numatė ir paties ieškovo 2007 m. rugsėjo 13 d. priimto sprendimo Nr. T-458 3.4 punktas, įpareigojantis patikslinti nuomos sutartis, bei šiuo sprendimu patvirtinto Aprašo 20 punktas, kuriuo remiantis nuomininkui turi būti pateiktas suderinti savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kuris tampa neatskiriama nuomos sutarties dalimi tik jį pasirašius ir su juo sutikus nuomininkui. Toks aktas apeliantui pateiktas ir su juo suderintas nebuvo, nuomos mokesčio dydis ir jo pakeitimas neįformintas jokiu rašytiniu šalių susitarimu, todėl ieškovas, nustatydamas kaupiamąjį mokestį ir tokiu būdu padidindamas bendrą nuomos mokestį, nesilaikė nuomos sutarties pakeitimo tvarkos bei pažeidė LR CK 6.223 str. bei 6.583 str. 6 d. nustatytas imperatyviąsias teisės normas.

Teismas nepaisė teisės aktų galiojimą reglamentuojančių CK normų. Civilinius santykius reglamentuojantys teises aktai atgal negalioja, akto galia gali būti nukreipta tik į ateitį. Patvirtinus Aprašą nuomos sutartis nebuvo pakeista, o nuomos sutartyje yra pateikta nuoroda į tuo metu galiojusią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, todėl naujojo Aprašo, kurio pagrindu yra perskaičiuotas nuomos mokestis, nuostatos apeliantui negali būti taikomos. Be to, ir Aprašo 2 punkte nurodyta, kad aprašas taikomas sudarant su nuomininkais gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tai reiškia, kad Aprašas gali būti taikomas tik naujai sudaromoms nuomos sutartims.

Atsiliepimas

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, netyrė ir nesiaiškino atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų dėl kaupiamojo mokesčio teisėtumo. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. T-258 numatytas patalpų atnaujinimas yra neapibrėžta sąvoka, tačiau atnaujinimas iš esmės turėtų būti priskiriamas einamajam remontui, ir tai pagal nuomos sutartį privalo daryti nuomininkas. Tokiu būdu nuomininkas yra verčiamas sumokėti antrą kartą. Jei atnaujinimas – kapitalinio remonto darbai, tai jį privalo atlikti ieškovas. Kaupiamojo mokesčio nustatymo tvarka prieštarauja CK nuostatoms bei LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.8 punktui, nustatančiam, kad mokesčio dydis namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų kaupiamajam fondui nustatomas vadovaujantis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu. Ieškovas kaupiamojo mokesčio dydį nustatė vienašališkai, neturėdamas patalpų savininkų sprendimo, todėl kaupiamąjį mokestį pripažinus teisėtu, susidarytų nuomininkus diskriminuojanti situacija, kai kaupti lėšas namui atnaujinti tektų tik savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkams, o nesant bendraturčių sprendimo atlikti bendrųjų patalpų, konstrukcijų, bendros inžinerinės įrangos atnaujinimo darbus, ieškovas negalėtų panaudoti surinkto kaupiamojo mokesčio. Be to, kaupiamasis mokestis nustatytas neatsižvelgus į savivaldybės nuomojamo būsto socialinę paskirtį ir prieštarauja tokio būsto nuomos principams bei tikslams. Mano, kad nuomos mokestis šiuo atveju turėtų padengti tik išlaidas gyvenamųjų patalpų administravimui ir negali būti priemone papildyti savivaldybės biudžetą. Be to, kaupiamojo mokesčio dydis yra ekonomiškai nepagrįstas.

2. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, o būtent teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, nenustatė faktinių aplinkybių, nevertino atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų dėl kaupiamojo mokesčio dydžio teisėtumo ir jo pagrįstumo ir dėl jų nenurodė jokių motyvų. Teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, kadangi daugumos apelianto argumentų ir faktinių aplinkybių nevertino arba jas nepagrįstai aiškino tik ieškovo naudai, formaliai nurodydamas, jog ieškovas neprivalo informuoti bei suderinti gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio su apeliantu dėl to, kad nuomos sutartyje nebuvo nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis.

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustačius bylai reikšmingas aplinkybes. Atsiliepime pažymima, jog atsakovo prašymu buvo kreiptasi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimo Nr. T-458 nuostatų (6.1 p.) atitikimo CK 4.82 str. 3 d., 6.583 str. 6 d. ir 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV skyriaus 8.8 punktui, ir Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu pripažino šią nuostatą teisėta. Savivaldybė, kaip bendraturtė, panaudodama kaupiamąsias lėšas, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje apmoka išlaidas, būtinas bendram turtui išlaikyti, todėl nepažeidžia CK 4.82 str. 3 d. reikalavimų. Nuomos sutartyje konkretus nuomos mokestis nėra nustatytas, o duodama tik nuoroda į jo apskaičiavimo tvarką, todėl pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui nuomos sutartis neprivalo būti keičiama. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T-458 priimtas vadovaujantis specialiais teisės aktais: LR vietos savivaldos įstatymu ir LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris yra specialioji teisės norma kitų aktų atžvilgiu, apskaičiuojant nuomos mokestį. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2009-03-16 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti teisėtais Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 ,,Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ 2 punktą ir šiuo sprendimu patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo IV skyrių ,,Kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka“. Teismas taip pat pažymėjo, kad Tarybos sprendimas yra norminis administracinis aktas, atitinkantis visus norminiam teisės aktui būdingus kriterijus, o Tarybos sprendimu patvirtinto Tvarkos aprašo nuostatos atitinka CK ketvirtosios ir šeštosios knygų nuostatas, susijusias su savininko teisėmis ir pareigomis kitiems bendraturčiams bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nuomos sutartinius santykius reglamentuojančias nuostatas, Valstybės paramos būstui įsigyti ir modernizuoti įstatymo nuostatas, susijusias su socialinio būsto nuoma, LR Vyriausybės 2001-02-25 nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas. Apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą visuomenė buvo informuota viešai, be to, atsakovas apie mokėtinų mokesčių dydžius ir jų tarifus buvo informuojamas mokėjimo pranešimais. Atsakovas šių dydžių neginčijo ir toliau naudojosi gyvenamosiomis patalpomis. Apeliantas daro nepagrįstą išvadą, jog Aprašas taikytinas tik naujoms nuomos sutartims, kadangi sprendimo 5 punktas aiškiai apibrėžė taikymo ribas visiems socialinio būsto nuomininkams. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 10 str. 1 d. yra nustatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aprašu.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.

Atsakovas paduotu apeliaciniu skundu ginčija ieškovo – Kauno miesto savivaldybės teisę vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydį, teigdamas, kad tokie savivaldybės veiksmai prieštarauja CK normoms (CK 2.36 straipsnio 1 daliai, 6.223 straipsniui, 6.583 straipsnio 6 daliai), šalių pasirašytos nuomos sutarties 6 punktui, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-458 3.4 punktui bei šiuo sprendimu patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo 20 punktui. Kadangi tarp šalių yra susiklostę savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, todėl, nustatant nuomos mokestį už tokių patalpų nuomą, taikytina specialioji teisės norma, o būtent CK 6.583 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuomos mokestis, nuomojant savivaldybių gyvenamąsias patalpas, nėra šalių, t.y. nuomotojo ir nuomininko susitarimo dalykas, jis paskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 2 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai nustato nuomojamų gyvenamųjų patalpų 1 kv. metro naudingojo ploto nuomos mokestį, į kurį įtraukia nuomojamų patalpų 1 kv. metrui naudingojo ploto apskaičiuotas šias išlaidas: 2.1. kaupiamąsias lėšas nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms, taip pat su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai (toliau vadinama – bendrojo naudojimo objektai) atnaujinti; 2.2. su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas; 2.3. gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo išlaidas. Tai reiškia, kad savivaldybei įstatymu yra suteikta teisė nustatyti nuomos mokestį, įtraukiant ir kaupiamąsias lėšas, kurių pagrįstumą atsakovas ir ginčija. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas, nuomotojas – savivaldybė turi teisę nustatyti nuomos mokestį, t.y. jo dydį, o ne tik jo apskaičiavimo tvarką, kaip teigia apeliantas. Nurodytos specialiosios teisės normos, suteikiančios savivaldybėms teisę nustatyti joms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas negalėjo savo sprendimu vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio, kaip esminės šalių pasirašytos sutarties sąlygos. Esant specialiam teisinių santykių reglamentavimui bendrosios Civilinio Kodekso normos (CK 6.223 straipsnis, 6.583 straipsnio 6 dalis) netaikytinos. Atsakovas, pasirašydamas gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (t.1, b.l. 6-7), taip pat įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (sutarties 2.2 punktas). Tokia sutarties nuostata reiškia, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimą mokėti ne konkretaus dydžio nuomos mokestį ir ne mokestį, nustatytą konkrečiu savivaldybės tarybos sprendimu, bet Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybei pavestą nustatyti nuomos mokestį. Todėl savivaldybei priėmus naują sprendimą dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, sutarties sąlygos nėra keičiamos ir nereikia gauti nuomininko sutikimo nuomos sutarties 6 punkto pagrindu, nes tai iš esmės nėra sutarties keitimas. Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T-458 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ (toliau nurodoma Tvarka) iš esmės buvo realizuota CK ir Vyriausybės nutarimu įtvirtinta jos teisė nustatyti nuomos mokesčio dydį. Tarybos sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, todėl apie jos priėmimą visuomenė buvo informuota viešai. Šis savivaldybės tarybos teisės aktas nėra pripažintas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu patvirtinto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo (toliau Aprašo) 6.1 punkto nuostatos (kuriuo nustatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį sudaro kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijos, bendro naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti) atitikimo CK 4.82 straipsnio 3 dalies ir 6.583 straipsnio 6 dalies reikalavimams bei Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV skyriaus 8.8 punktui. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu (t.1, b.l. 99-101) pripažino, kad nurodyta Aprašo nuostata yra teisėta.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintas Aprašas taikytinas tik naujai sudaromoms gyvenamosios patalpos nuomos sutartims, nes tokia nuostata nėra įtvirtinta nei pačioje savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje Tvarkoje, nei Apraše. 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintos Tvarkos 5 punkte numatyta, kad pagal tuo pačiu sprendimu patvirtintą Aprašą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio surinkimas ir administravimas pradedamas vykdyti nuo 2008 m. sausio 1 d. Apelianto nuoroda į tai, kad remiantis Tvarkos 3.4 punktu savivaldybė buvo įpareigota patikslinti su nuomininkais sudarytas gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, o Aprašo 20 punkto pagrindu savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis turėtų būti apskaičiuojamas užpildant nustatytos formos aktą, kuris yra neatskiriama nuomos sutarties dalis, esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Ir neatlikus šių veiksmų (nepatikslinus sutarties, nepasirašius akto), kurių atlikimas yra galimas tik abiejų šalių valia, nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį už patalpas, kuriomis jis naudojasi, neišnyksta, nes ją apsprendžia pasirašytos nuomos sutarties 2.2 punktas. Vykstant ginčui, atsakovas neabejotinai nebūtų ir nėra pasirašęs šių dokumentų.

Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ pagrindu savivaldybei yra suteikta teisė nustatyti nuomos mokestį, įtraukiant ir kaupiamąsias lėšas, ir jos yra nustatytos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtinto Aprašo IV skyriuje, todėl darytina išvada, jog kaupiamosios lėšos, kaip ir nuomos mokestis, nustatytos ir apskaičiuojamos pagrįstai. Kaip jau nurodyta, šis savivaldybės tarybos sprendimas nėra nuginčytas, o Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-4-554/2009 pripažino, kad nurodyto sprendimo IV skyrius „Kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo tvarka“ yra teisėtas ir neprieštarauja LR CK bei LR Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ reikalavimams. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija nustatyto kaupiamojo mokesčio dydžio pagrįstumą, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Aprašo nuostatos, numatančios kaupiamųjų lėšų paskaičiavimą, nėra pripažintos neteisėtos, todėl laikytinos pagrįstomis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458 patvirtintos Tvarkos ir Aprašo pagrindu nustatytas nuomos mokesčio dydis neprieštarauja ir LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatoms, kadangi ir šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu.

Kolegija taip pat daro išvadą, jog apelianto nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai, kad buvo netinkamai įvertinti įrodymai, nenustatytos faktinės bylos aplinkybės, iš esmės yra nepagrįsti. Ginčo esmė – materialinės teisės normų taikymas, todėl bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo poreikio rinkti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti tam tikras faktines bylos aplinkybes. Nuomos santykius byloje patvirtina šalių pasirašyta sutartis, o skolos dydį – pateikta pažyma, jokio ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių tarp šalių nebuvo kilę. Pirmosios instancijos teismas sprendime, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė šalių nuomos santykius ir skolą pagrindžiančias aplinkybes, o taikydamas materialines teisės normas rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuotas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimo Nr. T-458 teisėtumas, kadangi būtent administracinis teismas išnagrinėtoje byloje patikrino šioje byloje tiesiogiai taikytino akto teisėtumą.

Remiantis nurodytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl naikinti priimtą teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Galina BlaževičAlgirdas Remeika