- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- A-143-219-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 2–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono (toliau – atsakovas, Batalionas) vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-109 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ už Kariuomenės drausmės statuto (toliau – Drausmės statutas) 75 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir nutraukti bylą.
Pareiškėjas nurodė, kad Bataliono laikinai einančio vado pareigas majoro L. K. 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1014 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įsakyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jo, Bataliono profesinės karo tarnybos kario leitenanto, atsisakymo vykdyti įsakymą ir karinės aprangos nedėvėjimo tarnybos metu. Teigė, jog šiame įsakyme nurodyti duomenys yra neteisingi, nes nuo 2008 m. spalio 31 d. jis paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, o profesinės karo tarnybos kario ir laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo statusai yra skirtingi. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl to, kad 2008 m. gruodžio 22 d., 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu nedėvėjo karinės aprangos ir kad 2008 m. gruodžio 30 d. atsisakė rašyti paaiškinimą Bataliono štabo viršininkui. Remdamasis Drausmės statuto 8 straipsniu, pareiškėjas teigė, kad nustatytas drausminėn atsakomybėn traukiamų asmenų sąrašas yra baigtinis ir negali būti pagal šį įstatymą plečiamas. Nuo 2008 m. spalio 31 d. jis yra paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, o nurodytoje normoje rezervo kariams tokios atsakomybės taikymas nenumatytas. Pareiškėjas atsižvelgė į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 13, 23 punktus. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu iš viso negalėjo būti pradėtas, o jei buvo pradėtas, turėjo būti nutrauktas. Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo drausmės pažeidimo įvykio dalyviui pavaldaus karininko kapitono D. D. nurodė, kad Drausmės statutas draudžia atlikti tarnybinį patikrinimą karininkui, kuris yra pavaldus drausmės pažeidimo įvykio dalyviui (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 3 p., 22 str. 1 d.). Tiek jis, kaip asmuo, padaręs karių drausmės pažeidimą, tiek majoras L. K., prieš kurį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, pagal nurodytas įstatymo nuostatas yra drausmės pažeidimo įvykio dalyviai. Taigi nurodytiems asmenims pavaldus karininkas negalėjo atlikti tarnybinio patikrinimo. Jis siekė nušalinti karininką, atliekantį tarnybinį patikrinimą, tačiau buvo atsakyta, kad D. D. jam nepavaldus, nors dėl jo pavaldumo majorui L. K. nieko nebuvo pasisakyta. Gavęs Lietuvos kariuomenės vado atsisakymą nušalinti nuo tarnybinio patikrinimo kapitoną D. D., informavo Bataliono vadą, kad dėl karininko kapitono D. D. nušalinimo kreipsis į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą (toliau – Krašto apsaugos ministras). Jis pateikė skundą Krašto apsaugos ministrui, bet atsakymo skundo padavimo dieną dar nebuvo gavęs. Nepaisant to, kad nušalinimo klausimas tinkamai neišspręstas, tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir jam paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo objektyvus ir nešališkas. Teigė, kad tai patvirtina ir kapitono D. D. elgesys patikrinimo metu, nes šis jį terorizavo, reikalavo pateikti paaiškinimus raštu, sudarinėjo kažkokius klausimynus, reikalavo pateikti atsakymus. Atsisakius teikti paaiškinimus, grasino sankcijomis ir bausmėmis. Taip buvo rodomas šališkumas ir neobjektyvumas, todėl ir tai turėjo būti pagrindas nušalinti D. D. nuo tarnybinio patikrinimo. Kapitono D. D. reikalavimai teikti paaiškinimus, atsakinėti į klausimus, pareiškėjo nuomone, tik patvirtina, jog praktiškai nebuvo jokių įrodymų dėl jo padaryto drausmės pažeidimo. Tokiu būdu buvo siekiama sukompromituoti, apkaltinti jį, rasti liudytojus melagingiems paaiškinimams duoti, kurie paneigtų jo aiškinimus. Atsirado liudytojai, kurie liudijo dalykus, kurių negalėjo būti. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 22 d. jis buvo mokymosi atostogose, todėl niekas jo sutikti negalėjo. Jis nebuvo dalinio teritorijoje ir negalėjo dėl daiktų kreiptis į viršilą. Pareiškėjo manymu, esant fiktyviems liudytojams, geriau jokių paaiškinimų neteikti, nes jie visada tokius paaiškinimus paneigs. Tokius jo teiginius patvirtina faktinės patikrinimo aplinkybės, nes iš jo paaiškinimų reikalauta 2009 m. sausio pradžioje, o liudytojų parodymai pradėti rinkti sausio pabaigoje. Pagrindinis drausmės pažeidimo įvykio dalyvis majoras L. K. paaiškinimą dėl pažeidimo aplinkybių rašė tik 2009 m. sausio 27 d., nors tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas būtent pagal jo pareikalavimą 2008 m. gruodžio 30 d. Dėl veikos kvalifikavimo pareiškėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu dėl atsisakymo vykdyti įsakymą ir karinės uniformos nedėvėjimo tarnybos metu, bet drausminė nuobauda skirta už Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimą – tarnybinių pareigų neatlikimą. Tokia kvalifikacija yra neteisinga. Dėl atsisakymo vykdyti įsakymą pažymėjo, kad nesupranta, už ką skirtas papeikimas. Drausmės statute už atsisakymą vykdyti įsakymą nėra net straipsnio, pagal kurį kariui būtų galima skirti drausminę nuobaudą. Atsisakymas vykdyti įsakymą – tai kriminalinis nusikaltimas (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 317 str.). Tačiau būtina nustatyti, ar kariui buvo duotas įsakymas, ar įsakymas buvo teisėtas, kokia žala atsirado dėl įsakymo nevykdymo ir t. t. Teigė, kad nebuvo jokio įsakymo, kurį jis privalėjo vykdyti. Nieko panašaus nėra nustatyta ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Iš išvados galima suprasti, kad jis atsisakė pateikti informaciją raštu, kodėl nedėvi uniformos. Negalima tapatinti atsisakymo teikti paaiškinimą ir atsisakymo teikti informaciją, nes teikti paaiškinimą jis gali atsisakyti. Atsisakius teikti paaiškinimą, jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Taigi nuobauda paskirta ne už karinės uniformos nedėvėjimą, bet už atsisakymą teikti paaiškinimą. Majorui L. K. jis paaiškino, kad paaiškinimą karys turi teisę rašyti, bet neprivalo, be to, paaiškinimas gali būti rašomas tik tada, kai yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl kario drausmės pažeidimo. Jis žodžiu paaiškino, kodėl jis nedėvi uniformos. Dėl to teigė, kad jokio įsakymo, kurį jis privalėtų vykdyti pagal įstatymus, nebuvo. Dėl karinės uniformos nedėvėjimo tarnybos metu pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuo 2008 m. spalio 31 d. jis yra laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve. Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktas nurodo: ,,Vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2001 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 747 patvirtintais Kario aprangos ir ekipuotės dėvėjimo nuostatais, visiems krašto apsaugos sistemos kariams tarnybos metu dėvėti uniformą“. Buvimas laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve – tai ne tarnyba, nes karys jokių pareigų neturi, užduočių nevykdo, jo tarnyboje nėra – jis yra rezerve. Pareiškėjas teigė, kad bet kuriuo atveju, 2008 m. gruodžio 22 d. jis buvo mokymosi atostogose. 2008 m. gruodžio 30 d. karinę uniformą pasiėmė 11.32 val., todėl iš ryto 2008 m. gruodžio 30 d. 8 val. negalėjo apsivilkti karinės uniformos. 2009 m. sausio 6 d. atvykęs į tarnybos vietą prašė suteikti patalpas persirengti, bet jam nebuvo leista. Tada jis Bataliono vadui parašė tarnybinį pranešimą ir prašė suteikti vietą, kurioje galėtų persirengti. Netrukus jam buvo suteikta patalpa persirengti ir spinta karinei uniformai laikyti. Tačiau šios aplinkybės nesutrukdė pareikšti jam kaltinimus, nors iš jų akivaizdu, kad jis buvo teisus. Kaltinimai, jog į tarnybos vietą reikia atvykti su uniforma, iš viso yra nepriimtini, nes vykstant į tarnybą uniforma susiglamžo, ją reikia lyginti. Pasisakydamas dėl kario pareigų, pareiškėjas rėmėsi Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalimi. Bendrosios kario pareigos yra nurodytos Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 10.3 punkte. Teigė, kad jokių pareigų nepažeidė, nes tuo metu jų neturėjo, buvo paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Dėl to negali būti paskirta ir drausminė nuobauda. Remdamasis Karo tarnybos statuto 4.3 punktu, pažymėjo, kad jokio nurodymo ar įsakymo nėra gavęs, nes buvo tik „pasidomėjimas“, „prašymas“. Dėl veikos kvalifikavimo pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių šiurkštų karių drausmės pažeidimą kvalifikuojančių požymių yra padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Nesant šio požymio, negali būti karių drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštus pažeidimas. Drausmės statutas nenurodo, kas tai yra esminė žala. Tačiau Drausmės statuto 23 straipsnis nurodo, kokios aplinkybės turi būti nustatomos tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatytos tokios būtinos aplinkybės kaip kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai, drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys, pasekmės, padarytos žalos dydis. Dėl esminės žalos buvimo, vadovaudamasis Karių materialinės atsakomybės įstatymu, teigė, kad nėra pagrindinio šiurkštaus karių drausmės kvalifikavimo požymio. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo, bet drausminė nuobauda skirta už tarnybos pareigų neatlikimą. Tai įrodo, jog veika buvo kvalifikuota neteisingai. Be to, pažeisti ir drausminės atsakomybės taikymo terminai, nes tarnybinio patikrinimo išvada surašyta praleidus terminą. Šios išvados paskutiniame lape yra įrašas: „Suderinta su LK TD direktore J. N.“. Drausmės statutas nenumato jokių derinimo procedūrų, atlikus tarnybinį patikrinimą. Pabrėžė, kad drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, ji buvo paskirta tik dėl to, kad jis buvo persekiojamas, su juo suvedinėjamos sąskaitos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 30–31) prašė palikti skundą nenagrinėtą ir atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 48 straipsnio 1–2 dalyse bei Drausmės statuto VIII skyriuje yra įtvirtinta kariams privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Kadangi pareiškėjas nesilaikė kariams privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos, byla turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, o materialinės ir procesinės teisės normos, priimant šį sprendimą, nebuvo pažeistos. Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veikų Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1014 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ buvo pavesta atlikti S2 skyriaus Saugumo karininkui kpt. D. D. Drausmės statutas numato, kad tarnybinis patikrinimas turi būti atliktas per 1 mėnesį nuo jo paskyrimo datos. Drausmės statuto 28 straipsnyje numatyta galimybė pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar 1 mėnesiui. Šie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti ir tarnybinis patikrinimas atliktas per nustatytą terminą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. privalėjo dėvėti uniformą, jos nedėvėdamas tarnybos metu, pažeidė Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktą, o atsisakydamas vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą pateikti informaciją raštu, kodėl karys nedėvi uniformos, pažeidė Karo tarnybos statuto 10.2 ir 10.3 punktuose nustatytas kario pareigas. Todėl pareiškėjo veika kvalifikuota kaip Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 66–67) prašė palikti skundą nenagrinėtą ir nutraukti bylą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu (T 2, b. l. 115–123) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje priimta nutartimi (2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-377/2009), klausimas dėl būtinybės nagrinėjamu atveju išnaudoti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką jau yra išspręstas. Pažymėjo, jog ginčo dalykas šioje byloje yra Bataliono vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. P-109 teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo įsakymu pareiškėjui, Bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininkui, už karių drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 75 straipsnyje, padarymą paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tarnybos pareigų neatlikimą. Pareiškėjas įsakymą skundžia dviem aspektais: pirma, aiškina, kad jis nepadarė drausmės pažeidimo, antra, aiškina, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismas, spręsdamas dėl Drausmės statuto pažeidimo, vadovavosi šio statuto 5 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog profesinės karo tarnybos kario padarytas drausmės pažeidimas kvalifikuojamas pagal Drausmės statuto 75 straipsnį, jeigu nustatoma, kad jis neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo. Atsižvelgęs į Drausmės statuto 8 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve (perkeltas nuo 2008 m. spalio 31 d. Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. P-688), toliau vykdė profesinę karo tarnybą, kaip ji apibūdinama Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, nes profesinės karo tarnybos sutartis nebuvo nutraukta, profesinės karo tarnybos kario statuso jis neprarado, todėl Drausmės statuto nuostatos jam yra taikomos. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. P-688, apie kurį jam pranešta Bataliono 2008 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-1024. Pareiškėjo teisinį statusą reglamentuoja Krašto apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-244 (2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) patvirtinti Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatai (toliau – Nuostatai). Šie nuostatai skelbti viešai, aktualios redakcijos nuostatai skelbti „Valstybės žiniose“ 2008 m. balandžio 8 d., Nr. 40-1477. Todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad perkelti į rezervą kariai turi bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas. Kariams galioja statutų reikalavimai ir Įstatymo numatyti apribojimai. Tai pareiškėjui buvo paaiškinta ir paminėtame 2008 m. spalio 31 d. rašte Nr. S-1024. Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta už tarnybos pareigų neatlikimą, o būtent už tai, jog 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu nedėvėjo uniformos ir atsisakė vykdyti 2008 m. gruodžio 30 d. Bataliono vado įsakymą pateikti informaciją raštu, kodėl karys nedėvi uniformos. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija, jis tik aiškina, kad uniformos nedėvėjo dėl objektyvių priežasčių, o neteikti paaiškinimo jis turėjo teisę. Teismas pažymėjo, jog pareiga tarnybos metu dėvėti uniformą bei vykdyti vadų (viršininkų) įsakymus yra bendrosios profesinės karo tarnybos kario pareigos, apibrėžtos Karo tarnybos statuto 10 punkte (10.3, 10.7 p.). Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ įtvirtinta pareiga tarnybos metu dėvėti kario uniformą. Šių pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia atsakomybę pagal Drausmės statuto 75 straipsnį. Teismas konstatavo, kad uniformos nedėvėjimo tarnybos metu faktą įrodo paties pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai teisme, rašytinė bylos medžiaga. Negalima daryti išvados, kad į tarnybą jis atvyko be uniformos dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog Drausmės statuto 92 straipsnyje numatyta atsakomybė už uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimą ją dėvint. Tuo tarpu uniformos nedėvėjimas tarnybos metu yra kario pareigos nevykdymas ir tai yra drausmės pažeidimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1780/2008 (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 str.), pareiškėjo uniformos tarnybos metu nedėvėjimas kvalifikuotinas pagal Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti mjr. L. K. įsakymą pateikti paaiškinimą raštu, kodėl jis nevilki uniformos. Pagal Karo tarnybos statuto 4.3 punktą, žodinis vado pavedimas taip pat yra įsakymas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, grindžiama griežtu hierarchijos bei besąlyginio imperatyvių įsakymų vykdymo principais. Už Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymą karys gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Vado 2008 m. gruodžio 30 d. žodinis įsakymas pareiškėjui raštu pasiaiškinti, kodėl jis tarnyboje nedėvi uniformos, neatitinka nei vienos Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, todėl jo negalima laikyti neteisėtu. Teismas nurodė, kad, pradėjus tarnybinį patikrinimą, drausmės pažeidimu įtariamas karys turi teisę teikti paaiškinimus, tačiau jis gali ir atsisakyti teikti paaiškinimus, nes tai yra jo teisė (Drausmės statuto 22 str. 1 d. 1 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju pasiaiškinti pareiškėjas atsisakė dar nepradėjus tarnybinio patikrinimo, be to, jis atsisakė vykdyti vado įsakymą. Vadovaujantis Drausmės statuto 12 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vadas (viršininkas) asmeniškai privalo užtikrinti, kad jam pavaldūs kariai laikytųsi karių drausmės, todėl, duodamas įsakymą pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo (kario uniformos nedėvėjimo tarnybos metu), vadas siekė išsiaiškinti pažeidimo priežastis ir savo įgaliojimų neviršijo. Pagal Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalį pareigų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju pareiškėjo įsakymo nevykdymas baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, todėl jis trauktinas drausminėn atsakomybėn. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tarnybos metu 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. turėjo pareigą dėvėti uniformą, tačiau jos nedėvėjo, privalėjo vykdyti vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą raštu pateikti paaiškinimą, kodėl tarnybos metu nedėvi uniformos, tačiau atsisakė jį vykdyti. Toks pareigų nevykdymas yra drausmės pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalyje. Teismas, spręsdamas dėl tarnybinio patikrinimo procedūros, nurodė, kad drausmės pažeidimų tyrimo tvarka nustatyta Drausmės statuto I dalies V skyriuje. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1014, kuriame S2 saugumo karininkui kpt. D. D. nurodoma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo. Šiame įsakyme nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadą pateikti Drausmės statute nustatytais terminais. Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į S1 viršininko vyr. ltn. T. U. 2008 m. gruodžio 30 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2008 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas tarnybos vietoje nedėvėjo uniformos, buvo su civiliais rūbais. Štabo viršininkas l. e. Bataliono vado pareigas mjr. L. K. paprašė raštu nurodyti priežastis, dėl ko jis nedėvi kario uniformos. Pareiškėjas atsisakė tai paaiškinti. Tada mjr. L. K. įsakė pareiškėjui raštu pateikti paaiškinimą dėl uniformos nedėvėjimo. Pareiškėjas atsisakė vykdyti įsakymą. Su šiuo įsakymu pareiškėjas susipažino 2009 m. sausio 5 d. Šią faktinę aplinkybę patvirtina įsakyme esantis jo parašas. Tyrimą atliekantis kpt. D. D. 2009 m. sausio 30 d. pateikė motyvuotą prašymą pratęsti tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo atlikimo terminą 30 dienų. Ant šio tarnybinio pranešimo yra Bataliono vado rezoliucija pritarti. Kadangi nėra nurodyta, kad termino pratęsimai būtinai turi būti įforminti įsakymu ant atskiro dokumento blanko, tokia vado rezoliucija laikytina įsakymu dėl termino pratęsimo (Karo tarnybos statuto 4.3 p.). Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2009 m. kovo 2 d. Nr. TPI-12. Su išvada pareiškėjas susipažino 2009 m. kovo 6 d. Taigi tarnybinis patikrinimas baigtas nepažeidžiant nustatytų terminų, nes paskutinė termino diena buvo 2009 m. kovo 1 d., ne darbo diena. Teismas taip pat nustatė, kad tarnybinį patikrinimą vykdęs karininkas išaiškino pareiškėjui jo teises, numatytas Drausmės statuto 22 straipsnyje, ne vieną kartą prašė jo teikti paaiškinimus dėl įtariamų drausmės pažeidimų. Tai, kad patikrinimą atliekantis karininkas suformulavo konkrečius klausimus pareiškėjui, niekaip nerodo jo šališkumo, spaudimo pareiškėjui darymo ar kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima įtarti karininką neobjektyvumu ir nešališkumu, nes tyrimą atliekantis karininkas turi pareigą visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti drausmės pažeidimo aplinkybes ir tam tikslui jis turi teisę apklausti drausmės pažeidimo įvykio dalyvius ir liudytojus (Drausmės statuto 17 str. 1 p., 21 str. 1, 2 d.). Dėl to, kad suformulavo klausimus raštu, nelaikytina ir pareigų viršijimu. Papildomai suformuluoti konkretūs klausimai pateikti, siekiant išsiaiškinti drausmės pažeidimo aplinkybes ir suteikti pareiškėjui galimybę paaiškinti dėl jam pateiktų kaltinimų drausmės pažeidimu. Pareiškėjas gynybos teise nesinaudojo ir pažeidimo išaiškinimo tikslais nebendradarbiavo su tyrimą atliekančiu karininku. Tačiau pareiškėjas rašė tarnybinius pranešimus ir skundus dėl tyrimą atliekančio karininko nušalinimo. Pareiškėjo teigimu, 2009 m. sausio 6 d. tarnybinis pranešimas yra jo paaiškinimas. Tačiau tokio tarnybinio pranešimo negalima vertinti kaip paaiškinimo dėl 2008 m. gruodžio 30 d. įvykio, nes vien jau jo pavadinimas „Dėl mjr. L. K.“ rodo kitą tarnybinio pranešimo tikslą. Tai patvirtina ir pranešimo turinys bei suformuluoti reikalavimai. Teismas vadovavosi Drausmės statuto 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4 punktais, 22 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti S2 saugumo karininkui, kpt. D. D., kuris nėra pavaldus pareiškėjui. Bataliono vadas nėra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, nes ne prieš jį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, o prieš įstatymų nustatytą drausmės tvarką – nedėvėjo uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų vado įsakymų. Be to, mjr. L. K. Bataliono vado pareigas laikinai ėjo tik nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 17 d. Todėl visi pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Drausminę nuobaudą pareiškėjui skyrė turintis tam teisę Bataliono vadas (Drausmės statuto 46 str.). Nuobauda paskirta Drausmės statute nustatytais terminais. Paskirta švelniausia nuobauda, kuri atitinka pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvados suderinimas su Teisės departamento direktore J. N. neturi įtakos skundžiamo įsakymo neteisėtumui ar nepagrįstumui. Toks suderinimas reiškia, kad teisininkas patikrino, ar tarnybinis patikrinimas atliktas ir išvada priimta pagal teisės aktų reikalavimus. Tai nereiškia tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo. Kol tokia išvada nepasirašyta vado, ji gali būti taisoma ir keičiama. Dėl to negalima konstatuoti pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant nustatytų taisyklių ir reikalavimų.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 128–137) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Drausmės statuto 8 straipsnio 1 dalį, drausminėn atsakomybėn traukiami kariai, atliekantys privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę arba savanorių karo tarnybą, taip pat kariūnai, tačiau nenurodyta, kad šios nuostatos gali būti taikomos laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariams. Profesinės karo tarnybos kario (Įstatymo 2 str. 13 p.) ir laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario statusai yra skirtingi (Įstatymo 2 str. 23 p.). Neturėjo pareigų ir negali būti traukiamas atsakomybėn remiantis Drausmės statuto 8 straipsnio 1 dalimi.
2. Drausmės statutas draudžia atlikti tarnybinį patikrinimą karininkui, kuris yra pavaldus drausmės pažeidimo įvykio dalyviui (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 3 p., 22 str. 1 d.), todėl kpt. D. D. turėjo būti nušalintas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo. Kpt. D. D. buvo šališkas ir neobjektyvus, todėl buvo dar vienas pagrindas nušalinti jį nuo tarnybinio patikrinimo (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 4 p.). Nesutinka, kad mjr. L. K. nėra įvykio dalyvis.
3. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl atsisakymo vykdyti įsakymą ir karinės uniformos nedėvėjimo tarnybos metu, bet drausminė nuobauda buvo paskirta už Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimą – tarnybinių pareigų neatlikimą. Paaiškino žodžiu, kodėl nedėvi karinės uniformos tarnybos metu, o įsakymas pateikti paaiškinimą (informaciją) raštu yra neteisėtas. Teismas neteisingai nurodė, kad jis turėjo pareigą rašyti paaiškinimą, nes pažeidžiamos ir ribojamos Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos kario teisės. Nepažeidė karinės uniformos dėvėjimo taisyklių. Teismas netinkamai įvertino įrodymus.
4. Norint kvalifikuoti kario veiką kaip netinkamą pareigų atlikimą, būtina išsiaiškinti, kas yra kario pareigos (Karo tarnybos statuto 10.3 p.). Nepažeidė pareiginiuose nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymo, nes neturėjo jokių pareigų, buvo paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Negavo jokio įsakymo ar nurodymo, numatyto Karo tarnybos statuto 4.3 punkte.
5. Tarnybos pareigų neatlikimas yra priskiriamas prie šiurkščių drausmės pažeidimų (Drausmės statuto 75 str., 5 str. 3 d.). Nenustatyta, kokią esminę žalą padarė krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, todėl nėra pagrindinio šiurkštaus karių drausmės kvalifikavimo požymio. Netinkamai buvo išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, todėl netinkamai buvo kvalifikuotas karių drausmės pažeidimas.
6. Buvo praleistas tarnybinio patikrinimo išvados surašymo ir tvirtinimo terminas, kuris Drausmės statuto 28 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pratęstas, todėl šios išvados pagrindu paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta. Tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką ir terminus.
7. Drausmės statutas nenumato jokių derinimo procedūrų atlikus tarnybinį patikrinimą ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs kpt. D. D. tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą pateikė ne Bataliono vadui, kuris skyrė tarnybinį patikrinimą, o Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorei J. N. Bataliono vadas neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip patvirtinti tikrovės neatitinkančią tarnybinio patikrinimo išvadą, o vėliau skirti drausminę nuobaudą.
8. Krašto apsaugos sistemoje galioja dvigubi standartai, nes už Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ pažeidimus vieni kariai yra nebaudžiami, o kiti – baudžiami.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 143–144) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti S2 saugumo karininkui kpt. D. D., kuris nėra pavaldus pareiškėjui. Bataliono vadas nėra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, nes ne prieš jį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, o prieš įstatymų nustatytą drausmės tvarką – pareiškėjas nedėvėjo uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų vado įsakymų.
2. Tyrimas buvo paskirtas ir atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
3. Drausmės statuto 8 straipsnis nustato traukiamų atsakomybėn subjektų sąrašą, tarp kurių yra ir profesinės karo tarnybos kariai. Įstatymo 2 straipsnio 23 dalis nustato, jog laikinasis rezervas yra profesinės karo tarnybos karių, laikinai nevykdančių savo tiesioginių pareigų, kategorija, o Nuostatų 7 punktas numato, kad perkelti į rezervą kariai turi bendrąsias kario teises ir pareigas.
4. Pareiškėjas, nedėvėdamas karinės uniformos tarnybos metu, pažeidė Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktą, o atsisakydamas vykdyti 2008 m. gruodžio 30 d. Bataliono vado įsakymą pateikti informaciją raštu, kodėl karys nedėvi uniformos, pažeidė Karo tarnybos statuto 10.2, 10.3 punktuose nustatytas kario pareigas, todėl jo veika kvalifikuota kaip Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas, už kurį paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Uniformos nedėvėjimo faktas bei atsisakymas vykdyti įsakymą įrodyti liudytojų parodymais ir kita medžiaga.
5. Pareiškėjas skundą teismui padavė nesilaikydamas įstatymų nustatytos kariams privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 145–149) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas, jį perkėlus į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, profesinės karo tarnybos statuso neprarado, todėl Drausmės statuto nuostatos jam taikomos.
2. Reikalavimas pateikti paaiškinimą raštu pagal pateiktą klausimyną vertintinas kaip tinkamas pareigos – visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti drausmės pažeidimus, jų padarymo priežastis ir sąlygas – atlikimas, o ne kaip šališkumas ar neobjektyvumas. Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti S2 saugumo karininkui kpt. D. D., kuris nėra pavaldus pareiškėjui. Bataliono vadas nėra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, nes ne prieš jį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, o prieš įstatymų nustatytą drausmės tvarką – pareiškėjas nedėvėjo uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų vado įsakymų.
3. Teismas tinkamai įvertino liudytojų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, parodymus.
4. Drausminė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė savo pareigas, t. y. 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu tarnybos vietoje nedėvėjo kario uniformos ir atsisakė vadui dėl šios neteisėtos veikos pateikti raštišką pasiaiškinimą. Šių faktų (uniformos nedėvėjimo ir atsisakymo teikti paaiškinimą raštu) pareiškėjas neginčija, ir jie yra patvirtinti surinktais įrodymais.
5. Tyrimą atliekantis kpt. D. D. 2009 m. sausio 30 d. pateikė motyvuotą prašymą pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą 30 dienų. Ant šio tarnybinio pranešimo yra Bataliono vado rezoliucija – pritarti. Kadangi nėra nurodyta, kad termino pratęsimai būtinai turi būti įforminti įsakymu ant atskiro dokumento blanko, tokia vado rezoliucija laikytina įsakymu dėl termino pratęsimo (Karo tarnybos statuto 4.3 p.). Tarnybinio patikrinimo terminai nebuvo praleisti. Tarnybinio patikrinimo išvados suderinimas su Teisės departamentu neturi įtakos skundžiamo įsakymo neteisėtumui ar nepagrįstumui. Toks suderinimas nereiškia tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo.
6. Apeliaciniame skunde pateikti teiginiai apie krašto apsaugos sistemoje taikomus dvigubus standartus yra nepagrįsti.
7. Vadovaujantis Įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi, karo tarnybos ginčai dėl drausminių nuobaudų yra nenagrinėtini teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2009 m. kovo 9 d. įsakymo bei 2009 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados (kuri nurodyto įsakymo pagrindimo aspektu laikytina jo sudedamąja dalimi) matyti, kad pareiškėjas patrauktas drausminėn atsakomybėn už Drausmės statuto 75 straipsnio pažeidimą. Pagal nurodytą tarnybinio patikrinimo išvadą, į kurią buvo atsižvelgta priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo įsakymą, pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu jis nedėvėjo uniformos ir tuo pažeidė Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktą (šiame punkte nurodyta, kad „ <...> visiems krašto apsaugos sistemos kariams tarnybos metu dėvėti uniformą“); ir tuo, kad jis atsisakė vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą pateikti raštu informaciją, kodėl nedėvi uniformos (T 1, b. l. 15-17).
Pasisakydama dėl paminėtos tarnybinio patikrinimo išvados reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos drausminės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, sprendžiant šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra reikšmingos, t. y. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aiškintinos bei Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo požiūriu vertintinos, tik paminėtos tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės: ar nurodytomis dienomis (2008-12-30 ir 2009-01-06) pareiškėjas iš tikrųjų tarnybos metu nedėvėjo kario uniformos ir ar (tai nustačius) tai gali būti laikytina drausmės pažeidimu (tarnybos pareigų neatlikimu) Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo prasme, ar pareiškėjas iš tikrųjų atsisakė vykdyti paminėtą Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą ir ar Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo prasme toks atsisakymas (nustačius jo buvimo faktą) laikytinas drausmės pažeidimu (tarnybos pareigų neatlikimu).
Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, jog nurodytomis dienomis (2008-12-30 ir 2009-01-06) savo tarnybos metu nedėvėjo uniformos. Pirmosios instancijos teismui paduotame skunde jis nurodė, kad nurodytomis dienomis neprivalėjo dėvėti uniformos, nes (nuo 2008-10-31) buvo paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, o profesinės karo tarnybos kario ir laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo statusai yra skirtingi. Atsakydama į šiuos pareiškėjo argumentus, kolegija pažymi, kad „profesinės karo tarnybos“ ir „laikinosios profesinės karo tarnybos personalo rezervo“ sąvokos yra pateiktos Įstatymo 2 straipsnio, atitinkamai 13 dalyje (bylai aktuali 2004-11-11 įstatymo Nr. IX-2560 redakcija) ir 23 dalyje (bylai aktuali 1999-07-23 įstatymo Nr. VIII-1289 redakcija). Iš šių sąvokų apibūdinimų matyti, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas yra profesinės karo tarnybos karių kategorija. Pagal Nuostatų 7 punktą (2008-03-31 įsakymo Nr. V-247 redakcija), perkelti į šį rezervą kariai turi bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas, jiems galioja statutų reikalavimai. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai (uniformos nedėvėjimas tarnybos metu) teisingai atsakovo buvo kvalifikuoti kaip jam privalomo vykdyti paminėto Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ pažeidimas. Kolegija pažymi, kad pagal savo pobūdį šis Lietuvos kariuomenės vado įsakymas yra skirtas užtikrinti karių drausmę. Todėl Karo tarnybos statuto taikymo požiūriu jo nevykdymas laikytinas karių pareigų nevykdymu (10.3, 16 p.). Drausmės statuto 5 ir 75 straipsnių taikymo požiūriu tai yra pakankamas pagrindas patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn. Pasisakydama aptariamu klausimu, kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo metu nurodytos uniformos nedėvėjimo priežastys skirtingos nuo aukščiau aptartos pareiškėjo teismui nurodytos priežasties. Be to, tai yra byloje esančių šiuo klausimu pateiktų įrodymų įvertinimo klausimas. Kolegija sutinka su šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis.
Pasisakydama dėl kito paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto pareiškėjo tariamai padaryto drausmės pažeidimo (atsisakymo vykdyti paminėtą Bataliono vado 2008-12-30 įsakymą), kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčijama, jog šiuo įsakymu buvo siekiama gauti iš pareiškėjo paaiškinimus dėl aukščiau aptarto karinės uniformos nedėvėjimo priežasčių. Drausmės statuto taikymo požiūriu tokių (dėl tariamai padaryto drausmės pažeidimo fakto bei tarnybiniam tyrimui atlikti reikšmingų aplinkybių nustatymo) paaiškinimų davimas yra drausmės pažeidimo įvykio dalyvio (šiuo atveju pareiškėjo) teisė, o ne jo pareiga profesinės karo tarnybos pareigų atlikimo prasme. Tai matyti iš Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Be to, tai matyti ir iš Karo tarnybos statute nurodytų sąvokos „įsakymas“ ir kario gauto įsakymo vykdymo ypatumų apibūdinimų (4.3, 14-17 p.). Todėl kolegija daro priešingą, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, kad paminėto Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo nevykdymas yra kario pareigų nevykdymas Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo prasme. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo dalis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą pateikti informaciją raštu, padarė Drausmės statuto 75 straipsnio pažeidimą, negali būti pripažinta pagrįsta ir turi būti iš šio įsakymo pašalinta. Šia apimtimi yra keistinas ir pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas. Kolegija kartu pažymi, kad nurodytas atsakovo įsakymo dalies pašalinimas negali būti pripažintas pagrindu panaikinti pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, nes aukščiau aptartas kitas pareiškėjo padarytas (ir kolegijos pripažintas nustatytu) drausmės pažeidimas Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu yra adekvatus atsakovo pasirinktai (pažymėtina, kad iš galimų minimaliai) drausminei nuobaudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: pareiškėjo L. J. skundą patenkinti iš dalies, pašalinant iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ dalį, kad drausminė nuobauda skiriama už atsisakymą vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymą
Nutartis neskundžiama.