- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-67-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- A. P., UAB „AVG Investment", E. M., S. Š., S. M., Zitai V
- Ieškovas
- Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Gustoniai"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkės Laimutė Sankauskaitės (ir pranešėjos) , teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Ramunės Čeknienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. , atstovaujamos advokato, atskirąjį dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d nutarties civilinėje byloje Nr.2-568-739/2008 pagal ieškovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Gustoniai" ieškinį atsakovams A. P., UAB „AVG Investment", E. M., S. Š., S. M., Zitai V. P., B. Š., P. M., L. B., Z. J. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Gustoniai" pateikė ieškinį atsakovams dėl sandorių, kurių pagrindu atsakovė A. P. nusipirko 76266 Lt vertės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Gustoniai" nario pajų, pripažinimo apsimestiniais (sandoriai sudaryti 2006-2007 metais) , prašo pripažinti, kad šios pajų pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos pirkėjo - atsakovo UAB „AGV Investment" ir pardavėjų- atsakovų: 1) E. M., 2) S. Š., 3) J. M. (paveldėtoja S. M.), 4) Z. V. P., 5) B. Š., 6) P. M., 7) L. B., 8) Z. J..
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones -areštuoti atsakovės A. P. 77569 Lt pajų, uždraudžiant juos parduoti, perleisti ar kitaip disponuoti areštuotu pajumi, prašo uždrausti atsakovei A. P. naudotis LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 str. suteikiamomis bendrovės nario teisėmis ir pareigomis bei Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Gustoniai" įstatų suteikiamomis bendrovės nario teisėmis ir pareigomis. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė spręsti nepranešus apie tai atsakovams. Nurodė, kad bendrai veikdami atsakovai gali perleisti nupirktus pajus, atsakovė A. P. neteisėtai naudodamasi pajaus suteikiamomis teisėmis trukdo bendrovės darbui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 nutartimi ieškovo prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovams ir jį tenkintino iš dalies. Pirmosios instancijos tesimas nutarė areštuoti atsakovės A. P. 762 66 Lt vertės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Gustoniai, nario pajų, uždraudžiant jai disponuoti areštuotu pajumi, šį pajų parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitu būdu perleisti ar perduoti bet kuriems kitiems asmenims, iš jo vykdyti prievoles. Be to, nutarė uždrausti atsakovei A. P. gauti tą dalį bendrovės pelno (dividendų), kuris susijęs su jos turimu 76266Lt vertės bendrovės nario pajumi bei uždrausti jai naudotis 76266Lt vertės pajaus suteikiamomis žemės ūkio bendrovės nario teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje.
Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodė, kad pagal CPK 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas netikrino ieškovo ieškinio pagrįstumo, o jas taikė, kaip nurodė, vadovaudamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus, jame nurodytas aplinkybes, šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo principą. Ieškovas ginčija sandorius, kurių pagrindu atsakovė A. P. nusipirko 76266Lt vertės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Gustoniai" pajų, nurodydamas, kad jie yra apsimestiniai, todėl yra niekiniai, ir tuo pagrindu prašo pripažinti, kad tikrasis pajaus pirkėjas yra atsakovas UAB „AVG Investment". Kitaip pajai gali būti perparduodami, o prisidengiant A. P., kaip bendrovės nario, neteisėtai valdančio pajų, vardu, trukdoma bendrovės darbui. Tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų palankus ieškovui, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo vykdymą , taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią padėties pasikeitimui, tai yra, tolimesniam A. P. ginčijamais sandoriais įsigyto pajaus perleidimui, galimos žalos atsiradimui - tų atsakovės A. P., kaip bendrovės narės teisių, kurias jai suteikia ginčo sandoriais įgyto pajaus dydis, realizavimui (CPK 145 str. l d.3p., 6p.). Nurodė, kad pritaikius ginčijamo pajaus areštą, su ginčijamais sandoriais įgyto pajaus dydžiu – 76266 Lt, atsakovei lieka teisės, susijusios tik šios LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 str. nustatytos bendrovės nario teisės - gauti dalį bendrovės pelno (dividendus) ir teisė balsuoti (18 str.2d.l p.,4 p.,6p.,4 d.). Nurodė, kad bendrovės įstatai teismui nepateikti, todėl klausimo dėl uždraudimo naudotis jais suteikiamų bendrovės nario teisėmis ir pareigomis negali būti sprendžiamas.
Šalies argumentai
Atsakovė A. P. ir jos atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-22 dienos nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės - netenkinti ieškovo ŽŪB „Gustoniai" prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas bei principus.
1. Nutartis naikintina, neteisėtai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas neturi jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymui ( CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (CPK 144 str. 1 d.). Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taigi skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 19 d. nutartis c.b. UAB FMį „VB Vilfima" v. UAB „Alma Littera" ir M., Nr. 2-256/2003, kat. 95.3.; Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 1 d. nutartis c.b. UAB ,,Renalmeda" v. VšĮ Vilniaus m. universitetinė ligoninė, Nr. 2-339/2004, kat. 116; 95.3; Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nutartis c.b. AB „Stumbras" v. AB „Anykščių vynas", Nr. 2-602/2005, kat. 110.1; 110.2).
Ieškovas ieškiniu reikalauja pripažinti, kad tarp atsakovės A. P. ir bendrovės narių, pardavusių atsakovei savo pajus, yra sudaryti apsimestiniai sandoriai, būtent, su atsakove E. M., pardavusia 2006-09-24 dieną 1800,00 litų pajų, su S. Š., pardavusiu 2006-09-25 dieną atsakovei 1620,00 litų pajų, su J. M., 2006-09-25 pardavusiu atsakovei 6000,00 litų pajų (paveldėtoja S. M.), su Z.V. P., 2006-12-22 dieną pardavusia atsakovei 13 620,00 litų pajų, su B. Š., 2006-12-22 dieną pardavusia atsakovei 16 756,00 litų pajų, su P. M., 2006-12-22 dieną pardavusiu atsakovei 19 873,00 litų pajų, su E. M., 2006-12-21 dieną pardavusia 61,00 litų pajaus atsakovei, su J. M. (miręs 2007-04-17), 2006-12-21 dieną pardavusiu atsakovei 1790,00 litų pajaus (paveldėtoja M.), su L. B., 2006-12-21 dieną pardavusia atsakovei 3169,00 litų pajų, su S. Š., 2006-12-21 dieną pardavusiu 118,00 litų pajaus, su Z. J., 2007-10-27 dieną pardavusiu atsakovei 11 469,00 litų pajaus (toliau visos sutartys vadinamos Pajaus pirkimo - pardavimo sutartimis).
Žemesnės instancijos teismas
1.1 Tačiau teismo nutartimi neteisėtai pritaikytas atsakovės turimo 76266 Lt vertės ŽŪB „Gustoniai" pajaus areštas ir draudimas juo disponuoti
Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.87 str., reikalauja pripažinti, kad visos Pajaus pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos ne atsakovės A. P., o atsakovo UAB „AVG: . ?
Investment" (per atsakovę A. P.). Kitaip tariant, ieškovas reikalauja, kad būtų pripažinta, jog UAB „AVG Investment" sudarė Pajaus pirkimo - pardavimo sutartis per statytinį atsakovę A. P., t.y. kad pirkėjas pagal Pajaus pirkimo - pardavimo sutartis buvo atsakovas UAB „AVG Investment". CK 1.87 str. yra numatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis, taip pat apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Taigi, netgi jei teismas patenkintų ieškovo ieškinį, atsakovas UAB „AVG Investment" negalėtų panaudoti galimai apsimestinių Pajaus pirkimo - pardavimo sutarčių prieš trečiąsias sąžiningas šalis. Tuo tarpu nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis inter alia atsakovei A. P. yra uždrausta disponuoti jos pagal Pajaus pirkimo - pardavimo sutartis įgytu 76266 Lt vertės ieškovo ŽŪB „Gustoniai" pajumi. Toks draudimas pagal ieškovo ieškinio reikalavimą neturi jokios prasmės, nėra susijęs su ieškinyje reiškiamu reikalavimu ir niekaip neapsaugo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo, nes net ir visiškai patenkinus ieškovo ieškinį (pripažinus, kad Pajaus pirkimo -pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai ir pirkėjas pagal juos yra UAB „AVG Investment"). Teismo sprendimas būtų pilnai įgyvendinamas net jei atsakovei A. P. priklausantis pajus būtų perleistas tretiesiems asmenims (nes byloje nėra jokių ieškovo reikalavimų, susijusių su tuo, kad apsimestinės Pajaus pirkimo - pardavimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis). Dar daugiau, visiškai patenkinus ieškovo ieškinį (pripažinus, kad Pajaus pirkimo - pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai ir pirkėjas pagal juos yra UAB „AVG Investment") ir atsakovei A. P. perleidus 76266 Lt vertės Ieškovo ŽŪB „Gustoniai" pajų, įgytą pagal Pajaus pirkimo - pardavimo sutartis, iki ieškinio patenkinimo, UAB „AVG Investment" negalėtų ginčyti tokių teisinių veiksmų, nes tai draustų CK 1.87 str. 3 d. Vadinasi, nėra net teorinės (galimos pagal teisę) grėsmės, kad teismui visiškai patenkinus ieškovo ieškinį (pripažinus, kad Pajaus pirkimo - pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai ir pirkėjas pagal juos yra UAB „AVG Investment"), teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Tokiu atveju bet kokie santykiai, atsiradę tarp Atsakovės A. P. ir Atsakovo UAB „AVG Investment" būtų šių dviejų privačių šalių reikalas.
1.2. Nutartimi neteisėtai pritaikytas draudimas atsakovei naudotis turimo 76266 Lt vertės ŽŪB
Teismų sprendimuose yra neginčijamai nusistovėjusi praktika, kad juridinio asmens dalininko neturtinės teisės gali būti apribotos tik išimtiniais atvejais, kai naudojimasis jomis apsunkintų galimai palankų ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Tokiais išimtiniais atvejais teismų praktika laiko atvejus, kai atsakovas, naudodamasis savo turimų juridinio asmens dalių balsavimo teise, mažins ginčo objektu esančio daikto vertę ir pan. Šioje byloje draudimas atsakovei A. P. balsuoti 76266 Lt vertės Ieškovo ŽŪB „Gustoniai" pajaus, įgyto pagal Pajaus pirkimo - pardavimo sutartis, suteikiamais balsais, yra tuo labiau nesusijęs su ieškovo ieškinio reikalavimais, akivaizdžiai neproporcingas, pažeidžiantis ekonomiškumo principą ir dėl to neteisėtas bei naikintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartyje nenurodė, kaip atsakovės A. P. balsavimas turimais pajais gali būti kliūtis pripažinti, kad pajaus pirkimo - pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai ir pirkėjas pagal juos yra UAB „AVG Investment", kitaip tariant, kaip pritaikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymu. Teismo sprendimas negalioja atgal, t.y. tol, kol atsakovės A. P. nuosavybės teisė į 76266 Lt vertės ieškovo ŽŪB „Gustoniai" pajų, įgytą pagal Pajaus pirkimo - pardavimo sutartis, nėra panaikinta ir perkelta UAB „AVG Investment", tol ji pilnai gali naudotis tokio pajaus suteikiamais balsais, taip pat ir kitomis minėto pajaus suteikiamomis teisėmis, nes naudojimasis balsavimo teisėmis (ir kitomis pajaus suteikiamomis teisėmis) niekaip negali apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Galimai patenkinus ieškovo ieškinį, visos iš atsakovės A. P. naudojimosi pajaus suteikiamais balsais kylančios pasekmės pereitų UAB „AVG Investment" (CK 1.87 str. 2 ir 3 d.).
Pažymėtina, kad tiek ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek nutartyje nurodoma, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždrausti atsakovei naudotis pajų suteikiama balsavimo teise, nes atsakovė trukdo bendrovės darbui. Pirmiausia ieškovas nepateikė tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (todėl tokia aplinkybė, kaip nurodyta žemiau, laikytina neįrodyta). Tuo pačiu akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tuo pagrindu, kad atsakovė trukdo bendrovės darbui negali būti pagrindas taikyti nutartimi priimtas laikinąsias apsaugos priemones. Norint jas taikyti šiuo pagrindu toks reikalavimas ar panašus į jį ieškovo ieškinyje ir turi būti pareikštas teismui, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas reikalavimas byloje, jos visada atlieka vienintelę funkciją - teismo sprendimo įvykdymo apsaugos. Nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždrausti atsakovei A. P. balsuoti turimu 76266 Lt vertės ieškovo ŽŪB „Gustoniai" pajumi, yra neproporcingos, dėl ko jos irgi naikintinos.
2. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta, kadangi priimdamas šią nutartį, Panevėžio miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas ir nutartyje nepateikia išsamių motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat remiasi ne įrodymais, o ieškovo neįrodytomis prielaidomis.
CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos įpareigoja teismą nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyti nutarties priėmimo motyvus ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Todėl nutartyje teismas privalo išdėstyti išsamius motyvus, kodėl buvo padaryta vienokia, o ne kitokia išvada. Vengiantis motyvuoti nutartį ir kiekvieną jos sąlyginai atskirą dalį teismas klausimo iš esmės nesprendžia, teisingumo nevykdo, Atsakovė A. P. mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė pakankamų motyvų, kodėl yra būtina taikyti Ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kokia grėsmė egzistuoja, jeigu tos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos. Motyvų nebuvimas, nagrinėjamu atveju yra savarankiškas absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, todėl nutartis yra neteisėta bei negali būti palikta galioti ( CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Dar daugiau, Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodė neteisėtus ir visiškai nepagrįstus motyvus, būtent, tokius, kaip atsakovė A. P., neteisėtai valdanti ŽŪB „Gustoniai" pajų, trukdo bendrovės darbui, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jau minėta, kad šis motyvas gali būti ieškovo reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas teismui, kurį teismas nagrinėtų bendrąja tvarka, tačiau jokiu būdu niekaip negali būti savarankišku nuo pagrindinio reikalavimo byloje atsietu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones toje byloje, kur panašūs reikalavimai nėra reiškiami. Dar atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kodėl yra būtina atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo teiginys, kad atsakovė trukdo bendrovės darbui yra tik prielaida, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui, neįrodžius aplinkybių (CPK 12,178 str.), kuriomis jis remiasi, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis c.b. Kauno apskrities VMI v. J. M., Nr. 3K-3-462/2002, kat. 15.2.1.3, 18.2, 94.5.) Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė ir pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies, 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, dėl to neteisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
3. Nutartis turi būti panaikinta ir todėl, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė pareigą pranešti Atsakovei A. P. apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ( CPK 148 str. 1 d.). Bendra taisyklė teigia, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą turi būti pranešama atsakovui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais teisių suvaržymais bei ribojimais (LR CPK 148 str. 1 d.).
Įstatymų leidėjas numato vienintelę išimtį, kai toks pranešimas neturi būti įteiktas įstatymų nustatyta tvarka, jei yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Tačiau realiai grėsmei, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, neegzistuojant, teismas, vadovaudamasis šalių procesinio lygiateisiškumo ( CPK 17 str.), rungimosi ( CPK 12 str.), dispozityvumo (CPK 13 str.), tinkamo proceso principais (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), privalo išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik atidžiai išklausius visas byloje dalyvaujančias šalis (lot. Audiatur et altera pars), įvertinęs visus šių pateiktus įrodymus bei argumentus ( CPK 12, 17 str., 148 str. 1 d.).Šių imperatyvių taisyklių Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neteisėtai išsprendė nepranešdamas atsakovei A. P.. Atsakovė nurodo, kad apylinkės teismas neturėjo teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones jai nepranešęs, kadangi, kaip aukščiau išdėstyta šiame atskirajame skunde, apskritai neegzistuoja nei viena aplinkybė, sąlygojanti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pranešimas atsakovei A. P. apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.. Dėl šių nurodytų aplinkybių Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio normą, netinkamai pritaikė ir pažeidė CPK 133 straipsnio 3 dalies, 148 straipsnio 1 dalies, 153 straipsnio 2 dalies normas, pažeidė kooperacijos, teisės būti išklausytam, rungimosi, tinkamo teismo proceso ir kitus principus (LR CPK 8, 12, 17 str.), ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagristą nutartį(CPK 329 str. 1 d., 329 str. 3 d. 1 p
Atsakovė A. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-22 dienos nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės ir netenkinti ieškovo ŽŪB „Gustoniai" prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Gustoniai" atsakovės A. P. ir jo atstovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-22 dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones nutarties prašo atmesti ir nutartį palikti nepakeistą, skundžiama nutartis yra teisėta ir priimta nepažeidžiant galiojančių įstatymų.
Atsakovė A. P. 2006 m. rugsėjo mėn. 24 dieną sudarė komiso sutartį su komitentu UAB „AVG investment" (šios bylos atsakovu).Šia komiso sutartimi komisionierius-A. P. įsipareigojo savo vardu bet Komitento sąskaita sudaryti pajų pirkimo sandorius su Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Gustoniai" pajininkais. Komiso sutartyje buvo numatyta, kad komisionierius pirks pajus mokėdamas ne daugiau kaip po 5 litus už vieną pajaus litą. Remiantis šia sutartimi komisionieriaus nupirkti pajai bus komitento nuosavybė nuo jų perdavimo komitentui momento. Finansinių nusikaltimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriaus tyrėjas M. B. 2007 m. kovo 21 d. liudytojo apklausos protokole (priedas Nr. 1) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.06-1-04007-07, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2008 m. gruodžio mėn.) užfiksavo atsakovės A. P. parodymus. Šiame protokole A. P. pareiškė, kad 2006 metų rugsėjo mėnesį ji pardavė savo 1100 vienetų pajų po 5 litus bendrovei, kurios tikslaus pavadinimo nežino. Tą bendrovę atstovavo G. M.. Parduodant pajus buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis, pinigus gavo grynais, pretenzijų tai bendrovei neturi. Po pajų pardavimo buvo paprašyta G. M., kad atstovautu šią bendrovę superkant ŽŪB „Gustoniai" pajus. Liudytojo apklausos protokole nurodoma, kad visas derybas su parduodančiais pajus asmenimis vesdavo ir su jais atsiskaitydavo G. M., kuris jai tik pateikdavo pasirašyti pajų pirkimo-pardavimo sutartis. Liudytojo apklausos protokole atsakovė A. P. nurodo, kad visi jos vardu pirkti pajai realiai priklauso „Agro" bendrovei. Ieškovo nuomone, atsakovė neįsigilino į bendrovės pavadinimą, nes tai yra AB „Agrovvill Group", kuri registrų centro duomenimis yra UAB „AVG investment" steigėja. Atsakovė A. P. 2006-01-01 dieną turėjo 1303 litus pajaus. Šie atsakovės A. P. atlikti veiksmai leidžia daryti išvadą, kad faktiškai ji turi tik 203 litus pajaus.
Atsiliepimas
Atsakovė A. P. savo 2007 m. spalio 9 d. paaiškinime Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (priedas Nr. 2) paaiškino, kad ŽŪB "Gustoniai" pajus pradėjo supirkinėti 2006 rugsėjo mėnesį, už pajų mokėdavo 5 litus, o jos vardu pajus pirko „AGRO" iš Vilniaus, žmonėms buvo mokama iš karto. Pinigus atsiveždavo ir mokėdavo žmonės iš Vilniaus. Perkant ir parduodant pajus ji nedalyvaudavo (jie jos neimdavo). Jai į namus atveždavo sutartis, kurias ji pasirašydavo. Buhalterinių apskaitos dokumentų dėl pajų pirkimo ir pardavimo ji nemačiusi(tokį paaiškinimą surašė ir pasirašė pati A. P.).
Šalies argumentai
Ieškovas, Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Gustoniai" mano, kad Panevėžio apskrities finansinių nusikaltimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atlikdama ikiteisminį tyrimą nustatė, kad pajai buvo perkami per UAB „AVG Investment" statytinį A. P.. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimas taip pat nustatė, kad atsakovė A. P. buvo tik statytinis pajų pirkėjo UAB „AVG investment".
Pranešus atsakovei apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas mano, kad jos vardu įregistruoti pajai nedelsiant būtų buvę perleisti kitiems asmenims ir būtų prasidėję nauji teismo procesai, o civilinę bylą Nr.2-568-739/2008 tektų nutraukti, nes atsakovė A. P. neturėtu jokių pajų. Dėl to mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nepranešdamas atsakovei A. P. apie ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasielgė teisingai ir teisėtai ir nepažeidė civilinio proceso dispozityvumo , kaip bando įrodinėti atsakovės atstovas.
. ŽUB „Gustoniai" neprašo taikyti restitucijos, nes bendrovė sutinka, kad iš tikrųjų pajus nupirko ne A. P., ką pripažįsta ir ji pati, o atsakovas UAB „AVG investment". Pripažinus pajų pirkimo-pardavimo sandorius apsimestiniais ir negaliojančiais, jų savininkais turėtų tapti atsakovas UAB „AVG Investment".
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „AVG Investment" atsiliepimu į atsakovės A. P. atskirąjį skundą pareiškia, kad sutinka su atsakovės A. P. 2008-01-03 dienos atskiruoju skundu jame nurodytais motyvais bei prašo jį tenkinti .
1.Ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai neturi įtakos 2007-12-22 dienos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumo klausimo sprendimui ir apeliacinės instancijos teismas neturi naujai pateiktų įrodymų vertinti.
Šalies argumentai
Ieškovo ŽŪB „Gustoniai" 2007-12-11 dienos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo iš esmės nenurodoma jokių teisėtų bei pagrįstų motyvų, dėl ko teismas galėtų skirti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pridėta nė vieno įrodymo. Ieškovas ŽŪB „Gustoniai", pateikdamas atsiliepimus į atsakovės A. P. atskirąjį skundą, pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie jo manymu, patvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-22 dienos nutarties teisėtumą, tai yra komiso sutartį, sudarytą tarp atsakovės A. P. ir atsakovo UAB „AVG Investment", finansinių nusikaltimų tarnybos tyrimo medžiagą, Panevėžio apskrities VMI paaiškinimą, bet jais Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas 2007-12-22 dienos nutartį nesivadovavo, nes jie į bylą paprasčiausiai nebuvo pateikti. Dėl šios priežasties, vertinant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-22 dienos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas negali vadovautis šiais ieškovo naujai pateiktais įrodymais.
2. Ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai neįrodo ir nepatvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-22 dienos nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo.
Atsiliepimas
Ieškovas kitais atsiliepimuose nurodytais motyvais (tai, kad atsakovė, turėdama 1/10 ieškovo pajų, pateikė ieškinį teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nors realiai neturi nuosavybės teisės į minėtą pajų dalį), įrodinėja apeliacinės instancijos teismui, kad atsakovė A. P. yra statytinė ir kad ginčijamos pajaus pirkimo - pardavimo sutartys yra apsimestinės. Tuo tarpu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas nurodo tik tokį laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo motyvą: „atsakovai gali bandyti dar kartą parduoti nupirktus pajus, siekdami ir veikdami kartu sutrukdyti normalų bendrovės darbą. Atsakovė A. P. kas savaitę pateikia bendrovei įvairių prašymų, prieštaraujančių galiojantiems įstatymams ir siekdama atitraukti bendrovės veiklą nuo tiesioginio bendrovės darbo. Iš paminėto akivaizdžiai matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teismui įrodinėja ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes dėl pripažinimo pajaus pirkimo pardavimo sandorius apsimestiniais (žr. ieškinį). Tai reiškia, kad net pirmos instancijos teismas, neturėtų vertinti tokių įrodymų, nes jie susiję su ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių ir ieškinio reikalavimų įrodinėjimu ir, atvirkščiai, niekaip nesusiję su ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis (kad atsakovė A. P. gali bandyti perleisti pajų, kad ji pateikia neteisėtus prašymus, kad ji trukdo bendrovės darbui). Šios aplinkybės lieka ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodytomis, nors tai yra jo pareiga ( CPK 12 str., 144 str., 178 str.).
Šalies argumentai
3. Ieškovas ŽŪB „Gustoniai" nepagrįstai teigia, kad draudimas disponuoti atsakovės A. P. pajumi padės apsaugoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą - pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškovo ieškinio reikalavimu.
Atsiliepimas
Pažymėtina, kad atsakovė A. P., įgijusi nuosavybės teise pajus komitento pavedimu, neturi teisės jų perleisti tretiesiems asmenims (ieškovo į bylą pateiktos komiso sutarties (priedas prie ieškovo atsiliepimų Nr. 3) 3 straipsnis), o privalo ateityje atskiru dokumentu juos perduoti komitentui (atsakovui UAB „AVG Investment"). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės neatlieka jokios sprendimo apsaugos funkcijos, todėl turimo būti panaikintos.
Šalies argumentai
4. Ieškovas ŽŪB „Gustoniai" neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą tiek pareiškiant ieškinį, tiek pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
CPK 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Jeigu kreipiamasi dėl sandorio pripažinimo niekiniu, ieškovas turi įrodyti, kaip toks sandoris pažeidė jo interesus, t.y. kad asmuo yra suinteresuotas tokio sandorio pripažinimu negaliojančiu (CK 1.78 str. 5 d.). Teismas, konstatavęs, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant konkretaus įstatymo reikalavimus, privalo aiškintis ir konstatuoti, ar dėl neteisėto sandorio yra pažeistos ieškovės teisės ar įstatymo saugomi interesai ( CPK 5 straipsnis), t.y. ar ieškovas turi reikalavimo teisę (LAT 2005-01-10 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-25/2005, kat. 22.4; 24.5). Tokias pat nuostatas įtvirtina CPK 144 str. 1 d., kurioj nustatyta, kad byloje dalyvaujantis asmuo ar kitas suinteresuotas asmuo turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas ŽŪB „Gustoniai" ieškinyje nenurodo ir nepateikia įrodymų, kaip ieškinyje ginčijamų pirkimo - pardavimo sutartys pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Teismui pripažinus, kad tikroji ieškinyje ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių šalis buvo atsakovas UAB „AVG Investment", o ne atsakovė A. P., toks teismo sprendimas niekaip neįtakotų ieškovo subjektinių teisių, kurios nėra pažeistos, apsaugos ir gynybos. Atsakovas UAB „AVG Investment" nurodo, kad tik toks asmuo, kurio teisės pirkimo - pardavimo sutartimis būtų pažeistos, galėtų reikšti reikalavimą pripažinti pirkimo -pardavimo sutartis niekinėmis. Asmuo besikreipiantis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, taip pat turi būti suinteresuotas jų taikymu ( CK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu ieškovas ŽŪB „Gustoniai" niekaip nėra suinteresuotas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t.y. net ir įvykus sandoriams ar veiksmams, kuriuos draudžia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovės A. P. turimo pajaus perleidimo draudimas, turimo pajaus suteikiamų balsų panaudojimo (balsavimo) draudimas), niekaip nebūtų pažeistos ieškovo ŽŪB „Gustoniai" teisės ar teisėti interesai. Pvz., ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, nėra jokios teisinės reikšmės, kas yra jo dalyviai, taigi laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis draudžiama atsakovei A. P. disponuoti turimu pajumi, neturi jokios teisinės reikšmės, todėl yra neteisėtos ir neproporcingos, nes net ir atsakovei A. P. perleidus pajų tretiesiems asmenims, tai neturėtų jokios teisinės reikšmės ieškovui.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus ir CPK 5 str., turi būti pripažinta, kad ieškovo reikalavimas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neteisėtas, nes ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą tiek su ieškiniu, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo. Dėl išdėstyto atsakovas UAB „AVG Investment" prašo teismo atsakovės A. P. 2008-01-03 dienos atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-22 dienos nutarties panaikinimo tenkinti ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-22 dienos nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ( CPK 337 str. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 1p.;148 str.4 d. 9 p.)
Byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Byloje pareikšti reikalavimai : pripažinti, kad tarp atsakovės A. P. ir bendrovės narių, pardavusių atsakovei savo pajus, yra sudaryti apsimestiniai sandoriai, būtent, su atsakove E. M., pardavusia 2006-09-24 dieną 1800,00 litų pajų, su S. Š., pardavusiu 2006-09-25 dieną atsakovei 1620,00 litų pajų, su J. M., 2006-09-25 pardavusiu atsakovei 6000 litų pajų (paveldėtoja S. M.), su Z. V. P., 2006-12-22 dieną pardavusia atsakovei 13 620,00 litų pajų, su B. Š., 2006-12-22 dieną pardavusia atsakovei 16 756,00 litų pajų, su P. M., 2006-12-22 dieną pardavusiu atsakovei 19 873 litų pajų, su E. M., 2006-12-21 dieną pardavusia 61,00 litų pajaus atsakovei, su J. M. (miręs 2007-04-17), 2006-12-21 dieną pardavusiu atsakovei 1790,00 litų pajaus (paveldėtoja M.), su L. B., 2006-12-21 dieną pardavusia atsakovei 3169,00 litų pajų, su S. Š., 2006-12-21 dieną pardavusiu 118,00 litų pajaus, su Z. J., 2007-10-27 dieną pardavusio atsakovei 11 469,00 litų pajaus (toliau visos sutartys vadinamos Pajaus pirkimo - pardavimo sutartimis). Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.87 str., reikalauja pripažinti, kad visos Pajaus pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos ne atsakovės A. P., o atsakovo UAB „AVG: Investment" (per atsakovę A. P.).
Ieškinį patenkinus, pajai turės būti perrašyti atsakovo UAB „AVG Investment“ vardu, ši bendrovė įgys visas pajaus suteikiamas teises. Pagal teismo sprendimą nereikės atlikti kokių tai sudėtingų apsunkintų procedūrų: perduoti turtą, jį pervertinti ar pan. Įvyks tik pajaus perrašymas, nes nėra kokių tai reikalavimų, kurių vykdymas priėmus atitinkamą sprendimą, tiesiogiai pasunkėtų ar taptų nebeįmanomu, nebent jeigu atsakovė A. P. tas akcijas ginčo sprendimo metu nauju sandoriu kam nors perleistų. Teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, taip pat tikrina tik tuos pagrindus ir įrodymus, kurie buvo teismui pateikti pareiškiant ieškinį, nes šioje stadijoje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, o teismas tikrina pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumą. Todėl atmestini šalių argumentai ir naujos aplinkybės, nurodytos atsiliepimuose į atskirąjį skundą, nes jais kalbama apie ieškinio pagrįstumą ar nepagrįstumą, pagal tai sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pagal ieškinį akivaizdu, kad ieškovas siekia, kad ginčo sprendimo metu neįvyktų pajaus nuosavybės pasikeitimas, nes jeigu tai įvyks, bus apsunkinta galimybė pajus perrašyti sandorio, kurį prašoma pripažinti įvykusiu, pagrindu. Todėl yra pagrindas palikti galioti pajaus areštą ir draudimą atsakovei A. P. disponuoti turimomis akcijomis, jas perleisti tretiesiems asmenims. Kadangi įkeitimu nuosavybės teisės neperleidžiamos, tai įkeitimas negali būti draudžiamas.
Visiškai nelogiškas ir nepagrįstas ieškovo prašymas, o teismo nutartis toje dalyje, kuria atsakovei A. P. apribota teisė naudotis LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 str. suteikiamomis bendrovės nario teisėmis ir pareigomis, tame tarpe nario teisėmis, nurodytomis LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje: gauti dalį bendrovės pelno(dividendus) ir teise balsuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tuo pagrindu, kad atsakovė trukdo bendrovės darbui negali būti pagrindas taikyti pirmos instancijos nutartimi priimtas nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Norint taikyti šią priemonę-draudimą naudotis teisėmis, ji turi būti susijusi su ieškinio reikalavimu, pareikštu teismui, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas reikalavimas byloje, jos visada atlieka vienintelę funkciją - teismo sprendimo įvykdymo apsaugą. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti priemone riboti atsakovo teises, siekiant įspėti atsakovę, ją bauginti ar pan.
Teismas pripažįsta, kad šioje byloje teismui nebuvo pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovei, kaip numato CPK 148 str. 1 dalyje. Tačiau tuo pagrindu negalima laikyti nutarties negaliojančia, nes padaryti teisės pažeidimai ištaisomi apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant ir įvertinant atsakovės poziciją, išdėstytą atskirajame skunde.
Teismas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo nutartis be motyvų. Iš esmės atsakovės atstovo netenkina teismo nurodyti motyvai, kurie pakankamai nepagrįsti konkrečiomis ieškinio aplinkybėmis. Ši klaida ištaisoma apeliacinės instancijos teisme, nurodant, kodėl paliekamas sprendimas areštuoti 76266 Lt A. P. pajų , turimų „Gustonių“ žemės ūkio bendrovėje, panaikinant draudimą naudotis žemės ūkio bendrovės nario teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, kolegija
n utaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 dienos nutartį panaikinti :
dalyje uždrausti atsakovei A. P. gauti tą dalį bendrovės pelno (dvidendų), kuris susijęs su turimu 76266 Lt vertės bendrovės nario pajumi , bei uždrausti jai naudotis 76266 Lt vertės pajaus suteikiamomis žemės ūkio bendrovės nario teisėmis, numatytomis LR žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 str. 4 dalyje.
Kitoje dalyje Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 dienos nutartį palikti nepakeistą.