Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 178 str. 3 d. nubaustas 43 Eur bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas pagal ATPK 178 str. 3 d. už tai, kad jis 2015 m. kovo 24 d., 19.04 val., viešoje vietoje - A. Mickevičiaus gatvėje, Šalčininkų mieste, Šalčininkų raj. sav., pasirodė neblaivus, gulėjo ant šaligatvio, negalėjo savarankiškai judėti, nesiorientavo aplinkoje ir šiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio metu A. M. buvo išgėręs, tačiau nebuvo girtas, einant namo jį ištiko epilepsijos priepuolis, negalėdamas judėti jis nukrito ir gulėjo. Atliktoje teismo psichiatrijos ekspertizėje nepažymėta, ar tuo metu toje vietoje apeliantą galėjo ištikti priepuolis, ar dėl ištikusio priepuolio jis galėjo savarankiškai judėti, ar ištikęs priepuolis buvo jo neblaivumo pasekmė.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo apklausti policijos pareigūnai, galėję duoti parodymus apie apelianto sveikatos būklę ir elgesį įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoją E. Z., kuri tik surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, ji negalėjo nieko paaiškinti apie A. M. elgesį tą vakarą. Teismas įrodymais laikė Ž. V. ir A. L. tarnybinius pranešimus, kurie negali pakeisti šių liudytojų apklausos teismo posėdyje, tuo buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, nes jis neturėjo galimybės užduoti klausimų policijos pareigūnams, kurie jį sulaikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja (ATPK 302¹⁰ str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teisėja, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nenustatė pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, A. M. nedalyvaujant.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pažymėtina, kad ATPK 256 str. 3 d. nustato, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju, apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pakarotinai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų, nesiėmė veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, nors jie ir buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartimi.

Nors Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartyje aptarė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulės tarnybinio pranešimo turinį ir akcentavo, kad šiame tarnybiniame pranešime nėra duomenų apie tai, kad A. M. 2015 m. kovo 24 d., apie 19.40 val., buvo neblaivus, nėra aišku, kodėl jis buvo pristatytas į ligoninę, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apelianto pristatymo į gydymo įstaigą priežasties vis tiek nesiaiškino, nesidomėjo, kokios išvados buvo padarytos šio vizito metu. Nors A. M. apeliaciniame skunde pripažįsta tą dieną vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau neigia buvęs tokio girtumo laipsnio, dėl kurio gulėtų ant šaligatvio, negalėtų savarankiškai judėti, nesiorientuotų aplinkoje, jo teigimu, tokios būsenos priežastimi buvęs jį ištikęs epilepsijos priepuolis. Duomenų apie šio asmens neblaivumo laipsnį administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tokiu būdu, Šalčininkų rajono apylinkės teismas nenustatė, kokią įtaką A. M. būklei tuo metu galėjo turėti neblaivumas ir kokią – liga (apeliantui diagnozuota epilepsija, traukulių priepuoliai (b. l. 16)).

Toje pačioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje apelianto kaltė pirmiausia grįsta policijos pareigūnų Ž. V. ir A. L. surinkta informacija, nes būtent šie asmenys fiksavo administracinį teisės pažeidimą, už kurį yra nubaustas apeliantas (b. l. 2) ir galėtų duoti paaiškinimus apie jo būklę tuo metu. Nors tarp surinktų duomenų ir kilo prieštaravimų, pakartotinai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, šie asmenys apklausti nebuvo, nebuvo imtasi priemonių užtikrinti A. M. teisės užduoti šiems asmenims klausimus. Nors Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarime vadovautasi policijos pareigūno A. L. 2015 m. kovo 24 d., 19.04 val., pranešimo registravimo duomenimis, kuriuose nurodyta, kad policijos pareigūnai aptiko gulintį neblaivų žmogų, šie duomenys teismo posėdžio metu tikslinti nebuvo, nebuvo aiškinamasi, kokie požymiai lėmė A. L. išvados apie apelianto neblaivumą padarymą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės išvados nei patvirtina, nei paneigia A. M. kaltę dėl aptarto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kadangi iškilusios abejonės liko nepašalintos. Nors teismas apklausė liudytoją E. Z., tačiau ji 2015 m. kovo 24 d. apelianto nematė ir jo būklės tuo metu komentuoti negalėjo, todėl šie parodymai taip pat nepadeda pašalinti minėtų abejonių. Svarbu pažymėti, kad faktas, jog asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jam yra nustatytas priklausomybės sindromas, nepatvirtina jo kaltės konkrečiu atveju. Kaltės negali patvirtinti ir tai, kad asmuo praeityje yra baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus.

Nurodyti pažeidimai, likusios nepašalintos abejonės yra pagrindas panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.