Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-16 · Administracinė byla Nr. I-2161-811/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
I-2161-811/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
S. F.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjui S. F.,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Anai Dalinkevičienei,

atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovams Anai Viktorijai Matijaškienei ir Vidui Vanagui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi priimta pareiškėjo skundo (t. I b. l. 58-64) dalis dėl reikalavimų priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, 2 709 057,10 Eur turtinę ir neturtinę žalą bei priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 966 393,20 Eur turtinę ir neturtinę žalą (t. I b. l. 101-102).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba nevykdo įstatymu nustatyto jai tikslo, nusikalstamai neišnagrinėjo pareiškėjo pateikto 2015 m. rugsėjo 22 skundo ir priėmė 2015 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 2R-3414, taip pat 2016 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2R-1612 tik įsikišus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, įteisino AB „Lesto“ pažeidinėjimus, nepaisė nei faktinių aplinkybių, nei teisės viršenybės principo, dėl ko pareiškėjo gyvenamajame bute laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. 9.30 val. iki 2019 m. vasario 22 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Pareiškėjas vadovaujasi Elektros energetikos įstatymo 3 ir 49 straipsnių nuostatomis, Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 527 patvirtintų Papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašu. Nurodo, kad teismas savo laiku pareiškėjo nurodytų raštų nepanaikino. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nei elektros energijos tiekėjui, nei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nepateikė įrodymų, kad priklauso pažeidžiamiems vartotojams ir jų grupėms.

Patirtą turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas sieja su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos bei būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant išspręsti, ar Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų, 25 straipsnio 6 punkto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 punktui, 29, 30 straipsniams, 46 straipsnio 3, 5 punktams, 48 straipsnio 1,3 punktams, 52 straipsniui, 53 straipsnio 1 punktui ir teisinės valstybės principui, taip pat ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 527 patvirtinto Papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašo 4, 4.1., 4.2., punktai atitinka Elektros energijos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto nuostatas bei pakeistą dabartinę jo redakciją.

Atsiliepimas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti. Nurodo nagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. birželio 4 d. skundą ir 2015 m. rugsėjo 22 d. papildomo skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 nutarimu Nr. 527 patvirtinto Papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) netaikymo atjungiant elektros energijos tiekimą pareiškėjo butui.

Žemesnės instancijos teismas

Aprašo 4.1. punkte imperatyviai nustatyta, kad pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ir (ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, nesumoka ar iš dalies sumoka už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas skirstomųjų tinklų operatoriui yra ar buvo ne didesnis kaip 3 (trys) bazinės socialinės išmokos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) buvo patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis.

Nurodo, kad AB ESO 2015 m. rugsėjo 21 d. nutraukė pareiškėjo butui elektros energijos tiekimą dėl 208 Eur skolos. Atsižvelgiant į tai, kad 1 (vienos) bazinės socialinės išmokos dydis yra 38 Eur, ir į tai, kad pareiškėjo skola AB ESO elektros energijos tiekimo nutraukimo dieną buvo 208 Eur, Taryba pagrįstai padarė išvadą, jog AB ESO nepažeidė minėtame Apraše nurodytų pareiškėjui taikytinų papildomų garantijų ir 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2R-1612 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių nuostatomis ir teigia, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Nors pareiškėjas nurodo, kad nutraukus elektros energijos tiekimą jo gyvenamajam butui 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo pažeistos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir Aprašo nuostatos, tačiau Tarybos nuomone, nagrinėjamuoju atveju minėti teisės aktai nebuvo pažeisti. Nurodo, kad pagal Aprašo 4.1. punktą pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ir (ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, nesumoka ar iš dalies sumoka už elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas skirstomųjų tinklų operatoriui ar visuomeniniam tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos - šiuo atveju tai būtų 114 Eur. AB ESO 2015 m. rugsėjo 21 d. nutraukė pareiškėjo butui elektros energijos tiekimą dėl 208 Eur skolos, todėl teisės aktų nepažeidė. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė neteisėtų Tarybos veiksmų. Jeigu pareiškėjo manymu žala padaryta nutraukus elektros energijos tiekimą, šį veiksmą atliko ne Taryba, o AB ESO.

Prašo pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes elektros energijos tiekimas nutrauktas 2015 m. rugsėjo 21 d., o skundo patikslinimas, kuriame Taryba nurodyta atsakove, surašytas 2019 m. vasario 22 d.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovai iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė atsiliepime nurodė su skundu nesutinkanti ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas, 2018 m. gegužės 15 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. 90930, kurioje nurodė, jog prašo laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018m. rugpjūčio 1 d. (3 mėnesiams) skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas (toliau - Kompensacijos). Socialinių išmokų skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio socialinių išmokų specialistė (toliau - Specialistė) priėmusi Pareiškėjo Prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti, pareiškėjui asmeniškai įteikė siuntimą Nr. 1027(2.11.4.36), atlikti visuomenei naudingą veiklą (toliau - Siuntimas). Siuntime buvo nurodyta, kad iki 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas turi atvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių UAB „Grinda“, Eigulių g. 32, Vilnius (toliau - Organizatorius) . Taip pat Siuntime buvo nuodytos pareiškėjo teisės ir pareigos. Pareiškėjas su Siuntime nurodyta informacija susipažino ir jį savo ranka pasirašė.

Piniginės socialinės paramos gavėjų telkimą visuomenei naudingai veiklai reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Al-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 30-840 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, savivaldybės administracija turi teisę socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą iki šios pareigos bus įvykdytos. Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, o pagal 6 punkto nuostatą piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje.

Socialinių išmokų skyriaus Specialistė 2018 m. gegužės 25 d. gavo Organizatoriaus elektroninį laišką, kuriame buvo pranešta, kad pareiškėjas neatvyko ir neatliko visuomenei naudingos veiklos iki Siuntime nustatytos datos. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Socialinių išmokų skyrius 2018 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 113586 neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos ir sprendimą Nr. 56836 neskirti kompensacijų.

Teigia, kad nurodytas teisis reglamentavimas įpareigojo socialinę paramą gaunantį asmenį nustatyta tvarka dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, jeigu jis nepatenka į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai.

Socialinių išmokų skyrius, Pareiškėjui išdavė Siuntimą, kurio forma yra patvirtinta Ministro įsakymo 1 priede. Pareiškėjas Siuntime pasirašytinai patvirtino, kad jis yra informuotas apie pareigą atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą, o dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos, santuokos sudarymo, artimo giminaičio mirties ar kt.) iki nustatytos datos negalint atvykti pas visuomenei naudingos veiklos Organizatorių, privalo pranešti Siuntimą išdavusiam savivaldybės administracijos padaliniui ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti pateikimo dienos pateikti dokumentą, įrodantį praneštą informaciją (pvz., medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a), santuokos ar mirties liudijimą ar kt.).

Teigia, kad Siuntime pareiškėjas buvo informuotas apie neatvykimo pasekmes, t. y. kad neatvykus nustatytu terminu, bus konstatuotina, kad pareiškėjas atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, todėl piniginė socialinė parama bus teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 arba 5 punktu: socialinė pašalpa neskiriama arba skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o Kompensacijos neteikiamos ar jų teikimas nutraukiamas, iki pareigos bus įvykdytos.

Tuo pačiu vadovaujasi LVAT praktika analogiško pobūdžio teisminiuose ginčuose dėl visuomenei naudingos veiklos ir Socialinių išmokų skyriaus priimtų sprendimų neskirti socialinės paramos (2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-397-502/2019, 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-880-1062/2019).

Teigia, kad pareiškėjas skunde nepateikė nė vieno argumento, kuriame aiškiai įvardintų patirtą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nurodo, kad pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų apie patirtą turtinę žalą, todėl reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą laiko nepagrįstu.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš jo butui nutraukto elektros energijos tiekimo laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. 9.30 val. iki 2019 m. vasario 22 d., taip pat ją sieja su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmais, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos bei būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad AB ESO 2015 m. rugsėjo 21 d. nutraukė elektros energijos tiekimą pareiškėjo bute dėl 213 Eur skolos (t. I b. l. 130, 147). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrius 2018 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 113586 nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, sprendimu Nr. 56836 - neskirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, kadangi pareiškėjas atsisakė dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (t. I b. l. 158-161).

Pažymėtina, kad jokie atsakovų atstovų sprendimai šioje byloje nėra ginčijami.

Administraciniai teismai spręsdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis deliktinės atsakomybės atvejus, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę žalą kilti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, taigi jai neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir Konstitucinis Teismas, nurodęs, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovių atstovų sprendimai šioje byloje nėra ginčijami, konstatuotina, kad neteisėti šių institucijų veiksmai laikytini neįrodytais, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, 2 709 057,10 Eur turtinę ir neturtinę žalą bei priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 966 393,20 Eur turtinę ir neturtinę žalą atlyginimą negali būti tenkinamas.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šiuo atveju nagrinėjant administracinę bylą teismas iš viso nevertino ir netaikė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 527 patvirtinto Papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašo nuostatų, nes tai nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, nagrinėjamuoju atveju teismui nekilo būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė