Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. B. ir S. M. (V.), trečiasis asmuo J. G., dėl neterminuoto motinos ir tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė A. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai A. B. ir S. M. yra nepilnametės D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-425/182/2010 laikinai apribota atsakovų tėvų valdžia nepilnametės dukros D. V. atžvilgiu, sustabdant jiems asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymu. Šiuo sprendimu nepilnametei D. V. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatine globėja paskirtas trečiasis asmuo J. G., D. V. gyvenamoji vieta nustatyta pagal globėjos J. G. gyvenamąją vietą. Iš atsakovų nepilnametės D. V. išlaikymui priteista po 2 MGL dydžio mėnesinės periodinės išmokos, pradedant išlaikymą mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Globėjai J. G. pavesta nepilnametei D. V. išlaikymui priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 11GVA-466 (8.11.18) ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. Vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto Nr. 11 GVA-467 (8.11.18) matyti, kad atsakovai dukra nesidomi, su ja susisiekia tik būdami neblaivūs, savo gyvenimo būdo nepakeitė. Vaiko nuomonės išklausymo 2020 m. sausio 21 d. akte Nr. 11TSD-62 nurodyta, kad nepilnametė D. V. globėją vadina „mama“. Su biologine motina nebendrauja, nes ja netiki, abejoja ar mama sugebėtų tinkamai ja rūpintis ir nevartoti alkoholio. D. supranta, kad tėvas rimtų ketinimų jos atžvilgiu neturi ir jis nesiekia ją susigrąžinti į šeimą. Nepilnametės nuomone, abu toliau veda asocialų gyvenimo būdą, todėl ji neprieštarauja, kad jiems būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia. Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 16 d. rašte nurodyta, kad D. V. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje pagal bendrojo ugdymo programą. Mergaitė tvarkinga, laikosi mokykloje elgesio taisyklių, turi visas reikalingas ugdymo procesui reikalingas priemones. D. V. ugdymu, pažangumu ir pasiekimais domisi globėja J. G.. Iš VšĮ Druskininkų pirminės priežiūros centro 2020 m. sausio 14 d. rašto matyti, kad D. V. sveikata, jos poreikiais, saugumu rūpinasi teta J. G., su nepilnametės D. tėvais šeimos gydytojui bendrauti nėra netekę. Atsakovo S. M. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui 2020 m. sausio 16 d. pateiktame paaiškinime nurodyta, kad šiuo metu neturi tinkamų gyvenimo sąlygų tinkamai auginti, auklėti ir prižiūrėti dukrą, jis sutinka, kad toliau jo dukra rūpintųsi jo sesuo. Globėja J. G. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji D. augina nuo mažens. Vaiko tėvai dukra nesirūpina, vartoja alkoholį, veda netinkamą gyvenimo būdą, vaikui išlaikymo neteikia. Globėja neprieštarauja, kad tėvams būtų neterminuotai apribota jų valdžia. Globėja su D. motina ryšių jokių nepalaiko, nebendrauja. Nuolatinės globos nustatymo pradžioje mergaitei leido bendrauti su motina, tačiau vėliau bendravimą apribojo, nes po pokalbio su mama D. būdavo sudirgusi, nervinga, pikta. Motina prižadėdavo atsiųsti dovanų, tačiau niekada jų neatsiuntė S. M. 2019 m. vasarą svečiavosi Lietuvoje, apsilankymo metu su vaiku bendravo mažai, girtavo, leido laiką su draugais. Apie ketinimus susigrąžinti D. į šeimą iniciatyvos nerodė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį bei nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nuo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo jiems buvo laikinai apribota tėvų valdžia nepilnametės D. V. atžvilgiu, nepakeitė savo gyvenimo būdo, toliau piktnaudžiauja alkoholiu, veda netinkamą gyvenimo būdą, su nepilnamete dukra bendrauja epizodiškai ir dažniausiai neblaivūs. Įvertinus 2020 m. sausio 21 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodytus duomenis nustatyta, kad nepilnametė D. globėją vadina mama, globėjos šeimoje ji jaučiasi saugi. Nepilnametė abejoja ar mama sugebėtų ja tinkamai pasirūpinti, supranta, kad tėvas rimtų ketinimų neturi jos atžvilgiu ir nesiekia susigrąžinti ją į šeimą. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas patvirtina, kad globėjos šeimoje nepilnametei sudarytos tinkamos sąlygos, globėja J. G. tinkamai atlieka savo pareigas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai nesiekia susigrąžinti nepilnametės dukters, jų ir nepilnamečio vaiko ryšys silpnas, nepilnametės dukters sveikata, ugdymu ir priežiūra nesidomi, prie auklėjimo neprisideda, išlaikymo neteikia ir materialiai neremia, ryšio su dukra atkurti nesistengia. Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų kreipęsi dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir nepilnametės dukters susigrąžinimo, nėra. Atsakovai turėjo pakankamai laiko atkurti santykius su dukra, pasirūpinti ja ir auginti patys, tačiau kaip matyti praėjus dešimčiai nuo jiems laikino tėvų valdžios apribojimo jokių pastangų keisti padėties nerodė. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad situacija gali pasikeisti ir atsakovai pradės rūpintis nepilnamete dukterimi, pakeis gyvenimo būdą, nenustatyta. Teismas, įvertinęs visumoje byloje esančius duomenis, laiko, kad reikalavimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią dukters atžvilgiu, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei jie (tėvas ar motina) įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 punktas).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nuolatinės nepilnametės D. V. globos, gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-425-182/2010, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), tačiau Valstybė šioje byloje patyrė 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovų priteistinos po 5,37 Eur išlaidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės A. B. tiksli gyvenamoji vieta nežinoma, teismo procesiniai dokumentai jai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, įteikti jos gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, todėl vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais teismo sprendimas atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 7 straipsnis, 121 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukters D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. M. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukters D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų iš kiekvieno atsakovo, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Atsakovei A. B. sprendimą įteikti, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

„Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2020 m. gegužės 4 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1482-314/2020, pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. B. ir S. M. dėl neterminuoto motinos ir tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, trečiasis asmuo J. G., kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovės A. B., gimusios 1986 m. spalio 1 d., gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovei įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad teismo sprendimas laikomas įteiktu šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus. Informacijos teirautis tel. 8 313 52128.“

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.