Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (25 veikos), 187 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje (1 veika); 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (1 veika), ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjusiosios L. Ž. turto vagystė) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dal (2020 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusiojo M. M. turto vagystė) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiojo M. G. turto vagystė) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiojo S. Č. turto vagystė) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 3 d. nukentėjusiojo A. S. turto vagystė), laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu ir paskirta K. Š. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Be to šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo K. Š. priteista;

- nukentėjusiosios L. A. 200 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiojo D. M. naudai 235 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiojo S. Č. naudai 210 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiosios J. U. naudai 125 Eur turtinei žalai atlyginti;

- bendrovės „Ergo Insurance SE“, veikiančios per Lietuvos filialą, naudai 290 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiosios V. U. naudai 100 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiojo E. M. naudai 135 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiojo T. K. naudai 165 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiosios I. M. naudai 399,99 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiojo M. V. naudai 80 Eur turtinei žalai atlyginti;

- UAB „Manjana“ naudai 248,98 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiosios E. M. naudai 250 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiojo T. Ž. naudai 400 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiosios A. V. naudai 115 Eur turtinei žalai atlyginti, reikalavimą dėl 85 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo atsisakyta tenkinti;

- nukentėjusiosios G. N. naudai 150 Eur turtinei žalai atlyginti;

- UAB „Echo Stamp“ naudai 124,12 Eur turtinei žalai atlyginti;

- O. U. individualios teisinių paslaugų įmonės naudai 169,64 Eur turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiojo O. U. naudai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus priteisti iš kaltinamojo K. Š. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsisakyta tenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. Š. nuteistas už tai, kad, įsibrovęs į saugyklą – automobilį, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2020 m. rugpjūčio 27 d., laikotarpiu nuo 09.00 iki 13.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 40A, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 100 eurų, tokiu būdu įsibrovė į UAB „Aroneta“ priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Ksiomi“ kurio vertė 70 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, laisvų rankų įrangą KENNER FT-619, kurios vertė 30 eurų, tokiu būdu pagrobė 100 eurų vertės turtą, priklausantį L. A.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 16.30 iki 19.30 val., Vilniuje, Krokuvos g. 8A, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuomet su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 100 eurų, tokiu būdu įsibrovė į L. Ž. priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 100 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 100 eurų vertės turtą, priklausantį L. Ž.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 1 d., laikotarpiu nuo 07.10 val. iki 16.30 val., Vilniuje, Žalgirio g. 99, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio NISSAN Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 150 eurų, tokiu būdu įsibrovė į M. M. (M. M.) priklausantį turtą, po ko nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 85 eurai, kuris buvo pritvirtintas šalia galinio vaizdo veidrodėlio, tokiu būdu pagrobė 85 eurų vertės turtą, priklausantį D. M. (D. M.). Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.3. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 2 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 17.30 val., Vilniuje, Naugarduko g. 45, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio WV GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 15 eurų, tokiu būdu įsibrovė į M. G. (M. G.) priklausantį turtą, nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 40 eurų, kuris buvo pritvirtintas šalia galinio vaizdo veidrodėlio, taip pat paėmė piniginę, kurios vertė 10 eurų, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė išduota M. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, vairuotojo pažymėjimas išduotas M. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, REVOLIUT banko debetinė kortelė, SWED BANK debetinė kortelė, penkiolika eurų grynais, automobilio WV GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, automobilio BMW (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas., tokiu būdu pagrobė 65 eurų vertės turtą priklausantį M. G.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.4. Be jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 2 d., laikotarpiu nuo 08.55 val. iki 20.30 val., Vilniuje, Slucko g. 15, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 100 eurų, tokiu būdu įsibrovė į G. Č. priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Xiaomi 70mai Smart“, 58 eurų vertės, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, ir paėmė pultelį nuo vartų „Nice 30“, kurio vertė 32 eurai, tokiu būdu pagrobė 90 eurų vertės turtą, priklausantį S. Č.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.5. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 3 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 12.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 112, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Hyundai Elantra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 100 eurų, tokiu būdu įsibrovė į UAB „Stogdenga“ priklausantį automobilį, po ko nuėmė šalia galinio vaizdo veidrodėlio pritvirtintą vaizdo registratorių „Transcend Drive Pro 220“, 80 eurų vertės, su 32 GB atminties kortele „Transcend“, 20 eurų vertės, automobilyje gulėjusius 10 eurų grynais, priklausančius A. S., tokiu būdu pagrobė 110 eurų vertės turtą, priklausantį A. S.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.6. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 5 d., laikotarpiu nuo 01.30 val. iki 09.30 val., Vilniuje, Giedraičių g. 21, automobilių stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio priekinių kairės pusės durelių stiklą, kurio vertė 290,11 eurų, tokiu būdu įsibrovė į J. U. priklausantį automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 125 eurai, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu sugadino 290,11 eurų vertės turtą bei pagrobė 125 eurų vertės turtą, priklausantį J. U.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

1.7. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., 17.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 5 d., 09.50 val., Vilniuje, Rinktinės g. 40, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 300 eurų, tokiu būdu įsibrovė į V. N. (V. N.) priklausantį turtą, po ko nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 150 eurų, kuris buvo pritvirtintas šalia galinio vaizdo veidrodėlio, tokiu būdu pagrobė 150 eurų vertės turtą, priklausantį V. N.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

1.8. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.30 val., Vilniuje, Krokuvos g. 5, automobilių stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio priekinių kairės pusės durelių stiklą, sugadino (keliose vietose įlenkė) priekinį kairės pusės statramstį, sugadino priekinių kairės pusės durų stiklo tarpiklį, priekinių kairės pusės durų moldingą, priekinių kairės pusės durų statramsčio moldingą, priekinių kairės pusės durų stiklo moldingą, nubrozdino priekines kairės pusės dureles ir šių durelių rankeną, tuo sugadino O. U. individualios teisinių paslaugų įmonės, juridinio asmens kodas 123983824, turtą – automobilį TOYOTA RAV4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 1696,37 eurų sumai, tokiu būdu įsibrovė į minėtai įmonei, priklausantį automobilį TOYOTA RAV4, valst Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nuėmė vaizdo registratorių – radarų detektorių „NEOLINE XCOP 9100s“, kurio vertė 387,03 eurai, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, su jame įdėta atminties kortele „Kingston SDCS/64 GB“, kurios vertė 14,99 eurų, tokiu būdu sugadino 1696,37 eurų vertės turtą bei pagrobė 402,02 eurų vertės turtą, priklausantį O. U. individualiai teisinių paslaugų įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

1.9. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 11.20 val., Vilniuje, Naugarduko g. 50B, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio WV Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 100 eurų, tokiu būdu įsibrovė į UAB „Opus Album“ priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Sony“, kurio vertė 80 eurų, kuris buvo pritvirtintas šalia galinio vaizdo veidrodėlio, tokiu būdu pagrobė 80 eurų vertės turtą, priklausantį UAB „Opus Album“. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.10. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 07.15 val. iki 16.10 val., Vilniuje, Giedraičių g. 3, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 60 eurų, tokiu būdu įsibrovė į V. S. priklausantį turtą, po ko nuėmė vaizdo registratorių HD VIDEO, 20 eurų vertės, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 20 eurų vertės turtą, priklausantį D. D.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.11. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 17.15 val., Vilniuje, Savanorių pr. 61, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, tokiu būdu įsibrovė į VĮ „Varėnos psichikos sveikatos centras“ priklausantį automobilį po ko nuėmė vaizdo registratorių “XIAOMI 70 MAI (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 50 eurų, kuris buvo pritvirtintas šalia galinio vaizdo veidrodėlio, tokiu būdu pagrobė 50 eurų vertės turtą, priklausantį R. P.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.12. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 8 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 12.50 val., Vilniuje, Konarskio 24, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 70 eurų, tokiu būdu įsibrovė į M. S. priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Xblitz“, kurio vertė 50 eurų, kuris buvo pritvirtintas šalia galinio vaizdo veidrodėlio. Tokiu būdu pagrobė 50 eurų vertės turtą, priklausantį A. S.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.13. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 9 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 23.00 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 174, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 50 eurų, tokiu būdu įsibrovė į V. U. priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Tunex“, 10 eurų vertės, su jame buvusia SD atminties kortele, 5 eurų vertės., kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 15 eurų vertės turtą, priklausantį V. U.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.14. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., 22.15 val., iki 2020 m. rugsėjo 10 d., 08.35 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 103, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 60 eurų, tokiu būdu įsibrovė į E. M. priklausantį automobilį, po ko nuėmė šalia galinio vaizdo veidrodėlio pritvirtintą vaizdo registratorių „XIOMI“, 55 eurų vertės, su jame buvusia atminties kortele „SAMSUNG 64 Gb“, 20 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė 75 eurų vertės turtą, priklausantį E. M.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.15. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., 15.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 10 d., 20.00 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 61, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 65 eurai, tokiu būdu įsibrovė į Z. K. priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Transcend DrivePro200“, kurio vertė 100 eurų, kuris buvo pritvirtintas šalia galinio vaizdo veidrodėlio. Tokiu būdu pagrobė 100 eurų vertės turtą, priklausantį T. K.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.16. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 7.20 val., Vilniuje, Žalgirio g. 97, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Mini John Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 483,84 eurų, tokiu būdu įsibrovė į I. M. priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 199,99 eurų, kuris buvo pritvirtintas šalia galinio vaizdo veidrodėlio, tokiu būdu pagrobė 199,99 eurų vertės turtą, priklausanti I. M.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

1.17. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 13 d., 21.30 val., iki 2020 m. rugsėjo 14 d., 10.40 val., Vilniuje, Konarskio g. 6, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 150 eurų, tokiu būdu įsibrovė į V. M. (V. M.) priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „MiVue C312“, kurio vertė 30 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 30 eurų vertės turtą, priklausantį V. M.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.18. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 13.30 val., Vilniuje, Apkasų g. 12D, automobilių stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio priekinių kairės pusės durelių stiklą, kurio vertė 691,73 eurų eurų, tokiu būdu įsibrovė į UAB „Manjana“ priklausantį automobilį Toyota Auris, valst Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nuėmė vaizdo registratorių Prestigio Road Runner 550, kurio vertė 80 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu sugadino 691,73 eurų eurų vertės turtą, priklausantį UAB „Manjana“ ir pagrobė 80 eurų vertės turtą, priklausantį M. V.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

1.19. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 14.45 val. iki 17.00 val., Vilniuje, Slucko g. 1, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 150 eurų, tokiu būdu įsibrovė į A. P. (A. P.) priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 20 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 20 eurų vertės turtą, priklausantį A. P.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.20. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 20 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.40 val., Vilniuje, Kauno g. 31, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 100 eurų, tokiu būdu įsibrovė į E. M. priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Next Base“, kurio vertė 150 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 150 eurų vertės turtą, priklausantį E. M.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.21. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2020 m. rugsėjo 20 d., apie 16.50 val., Vilniuje, Gedimino pr. 41, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 200 eurų, tokiu būdu įsibrovė į T. Ž. priklausantį automobilį, taip pat sugadino galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 200 eurų, po ko nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 30 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant galinio vaizdo veidrodėlio, tokiu būdu pagrobė 30 eurų vertės turtą, priklausantį T. Ž.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

1.22. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 19 d., 11.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 21 d., 10.30 val., Vilniuje, Lvovo g. 13, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Lada Vesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 85 eurai, tokiu būdu įsibrovė į A. V. priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Black Sys CF 100“, kurio vertė 115 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 115 eurų vertės turtą, priklausantį A. V.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.23. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 10.00 val., Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 2, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 112 eurų, tokiu būdu įsibrovė į UAB „Echo Stamp“ priklausantį automobilį, po ko nuėmė vaizdo registratorių, kurio vertė 150 eurų, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 150 eurų vertės turtą, priklausantį G. N.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.24. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., 18.30 val., iki 2020 m. rugsėjo 13 d., 13.20 val. 16.10 val., Vilniuje, Žalgirio g. 92, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Toyota Hilux, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 200 eurų, tokiu būdu įsibrovė į UAB „Bite Lietuva“ priklausantį turtą, po ko nuėmė vaizdo registratorių Prestigio, 20 eurų vertės, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, tokiu būdu pagrobė 20 eurų vertės turtą, priklausantį P. B.. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

1.25. Be to jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Kazliškių g. 9, stovėjimo aikštelėje priėjo prie automobilio Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu atsuktuvu išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, tokiu būdu įsibrovė į J. G. (J. G.) priklausantį turtą, po ko nuėmė vaizdo registratorių „Aiwa“, 60 eurų vertės, kuris buvo pritvirtintas ant priekinio automobilio stiklo, ir paėmė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

1.26. Be to, jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu, kadangi savo pirminiame pareiškime nukentėjusysis S. Č. nurodė, kad įsibraunant į automobilį išdaužto vairuotojo pusės durelių stiklo vertė buvo 200 eurų, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu jis patikslino, kad automobilio lango stiklą įsigijo už 100 eurų. Kadangi sugadinto turto vertė – 100 Eur neviršija 3 MGL (150 Eur) dydžio, K. Š. šioje dalyje buvo išteisintinas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nenustačius jo veiksmuose baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu teisingą ir nešališką nuosprendį.

2.5. Taip pat, apelianto manymu, jam nepagrįstai inkriminuotas svetimo turto sugadinimas, tokiu būdu, anot apelianto, teismas jį du kartus nubaudė už tą pačią veiką.

3. 2021-05-06 Vilniaus apygardos teisme gautas dar vienas K. Š. apeliacinis skundas, kuriame jis palaiko savo pirmąjį apeliacinį skundą ir prašo sumažinti paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad yra tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo K. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

7. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 64¹ straipsnio nuostatas taikė galutinei subendrintai bausmei, kai turėjo kiekvieną bausmę, paskirtą už atskirą veiką, iš pradžių sumažinti vienu trečdaliu, ir tik po to šias bausmes sudėti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę.

8. BK 64 ¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

9. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad visos bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltę visiškai pripažino, todėl taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir paskyręs K. Š. bausmes už nusikalstamas veikas, jas tinkamai tarpusavyje subendrino, ir subendrintą bausmę, pritaikęs BK 64 ¹ straipsnį, sumažino vienu trečdaliu. Paminėtame straipsnyje nėra numatyto reikalavimo trečdaliu mažinti bausmę už kiekvieną veiką atskirai, ir tik po to bendrinti tarpusavyje bausmes. Nors teismų praktikos šiuo klausimu nėra gausu, tačiau iš esamų nutarčių, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-324-303/2015, galima daryti išvadą, kad teismų praktika yra priešinga, nei teigia apeliantas, t.y. BK 64¹ straipsnis taikomas ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas BK 64¹ straipsnį taikyti bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas, ir netenkinamas.

10. Teisėjų kolegija atkreipia K. Š. dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei būtų taikomas apeliaciniame skunde nurodytas BK 64¹ straipsnyje numatytas bausmių mažinimo trečdaliu būdas, galutinė bausmė apeliantui liktų nepakitusi. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinus 1/3, gausis 1 mėnuo, o sudėjus visas 1/3 sumažintas laisvės atėmimo bausmes, gausis 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Iš tiesų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu, gautųsi 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o sudėjus visas trečdaliu sumažintas K. Š. paskirtas bausmes, gautųsi 4 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Dėl vagysčių kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

11. Apeliantas K. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilį sutapatino su saugykla, todėl, apelianto manymu, jam inkriminuotos veikos dėl vagysčių iš automobilių turėtų būti perkvalifikuotos iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį.

12. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

13. Šioje byloje nustatyta, kad K. Š. svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į automobilius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, saugykla laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialiųjų vertybių saugojimui, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Taigi saugyklai konstatuoti būtina nustatyti, kad tai įrenginys, turintis specifinę paskirtį ir apsaugą. Lietuvos baudžiamosios teisės teoretikai įrenginio sąvokos nepateikia. Bendruoju požiūriu įrenginys – tai įrengtas sudėtingas mechanizmas. Taigi, saugyklai konstatuoti būtinas specialiai materialioms vertybėms saugoti įrengtas ar pritaikytas mechanizmas (įrenginys). Saugykla skirta specialiai materialių vertybių apsaugai. Materialių vertybių saugojimas – pagrindinis šio įrenginio tikslas. Būtinas saugyklos požymis yra ir tai, kad toks įrenginys saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Tai gali būti užraktai, plombos, spynos, grotos, signalizacijos įranga ir pan. Iš to išplaukia, kad saugykla yra riboto priėjimo objektas. Pažymėtina, kad toks įrenginys gali būti saugomas ne tik nuo vagystės, bet ir nuo sunaikinimo, stichinės nelaimės ir pan. Lietuvos teismai, kai svetimas turtas pagrobiamas iš automobilio, pripažįsta, kad turtas pagrobiamas iš saugyklos. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau jei iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pagrobiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Tokia teismų pozicija grindžiama tuo, jog asmuo, užrakindamas automobilį ar įrengdamas jame elektroninio saugojimo priemones, šiam objektui suteikia ir kitą paskirtį, t.y. apsaugoti ne tik patį automobilį nuo vagystės, bet ir jame esančias materialias vertybes. Kadangi K. Š. į mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomus automobilius pateko išdaužęs langus, tokie jo veiksmai traktuotini kaip įsibrovimas į automobilius ( saugyklas), ir teisingai kvalifikuoti visuose vagysčių epizoduose pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 bei 3 dalyse, yra padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, dėl ko už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis). Toks teisės normos aiškinimas atitinka suformuotą teismų praktiką. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas (į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją), tačiau įsibrovimu padarytos žalos BK 178 straipsnis neapima, todėl veikos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis. Šioje byloje nustatyta, kad vagystės tikslu įsibraudamas į automobilius, K. Š., išdauždamas automobilių stiklus, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, todėl jo veikos pagrįstai kvalifikuotos ir pagal atitinkamą BK 187 straipsnio dalį ( atsižvelgiant į sugadinto turto vertę ).

Dėl paskirtos bausmės

15. K. Š. apeliaciniu skundu prašo jam paskirti mažesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad yra tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o šiuo atveju – pirmosios instancijos teismo diskrecija.

17. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, parinkęs K. Š. už įvykdytas nusikalstamas veikas minimalias laisvės atėmimo bausmes, baudžiamųjų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Bausmė paskirta neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos ribų, atsižvelgus į visas būtinas aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės rūšį, konstatavęs, kad K. Š. padarė trisdešimt tris nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių trisdešimt dvi yra baigtos, dvidešimt šešios nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, šešios – prie nesunkių nusikaltimų, ir viena – prie baudžiamųjų nusižengimų, veikė tiesiogine tyčia, yra septyniolika kartų teistas, daugiausia už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. Š. bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o nustatydamas bausmės trukmę atsižvelgė ir į tai, kad K. Š. registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra neįgalus, nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala nėra didelė. Paskirtas bausmes tarpusavyje tinkamai subendrino remdamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies nuostatomis, ir subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64 ¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus pagrindus, nuteistojo asmenybę, konstatuoja, jog nuteistajam K. Š. paskirta bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad K. Š. už nusikalstamas veikas paskirtos minimalios bausmės, nors jis yra daugelį kartų teistas už vagystes, gyvena asocialiai, vagystės tapę pragyvenimo šaltiniu, o iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog K. Š. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste ir – VGTPT) prašymo priteisti iš nuteistųjų atstovavimo išlaidas

19. Vilniaus apygardos teisme gautas VGTPT 2021 m. kovo 29 d. prašymas Nr. (12.32Mr) PT-3745, kuriuo prašoma iš nuteistojo K. Š. priteisti valstybės naudai 84,06 Eur turėtoms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Taip pat gautas 2021 m. birželio 1 d. patikslintas prašymas Nr. (12.32Mr) PT-4021, kuriuo prašoma iš K. Š. priteisti valstybės naudai 45 Eur turėtoms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

20. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010 ir kt.).

21. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, taip pat egzistuojančiai BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytai sąlygai, VGTPT reikalavimas pripažinti antrinės teisinės pagalbos išlaidas procesinėmis ir jas priteisti iš nuteistojo yra nelogiškas, nesuderinamas su nuteistojo teise į gynybą, prieštaraujantis formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl VGTPT prašymai priteisti iš nuteistojo K. Š. turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio atmesti.

VGTPT prašymų priteisti iš K. Š. turėtas atstovavimo išlaidas netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.