- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-529-48-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- L. J.
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, išteisintajai L. J., nukentėjusiajai A. Z., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą dėl 2008-06-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. J. išteisinta pagal BK 281str.1d., kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2007-09-12, apie 12:10 val., Kaune, T. pr., vairuodama troleibusą Škoda TR 14, garažinis Nr. --- ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), T. pr., pažeidė kelių eismo taisyklių 53 ir 179.4 punktų reikalavimus tuo, kad būdama eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, pradėdama važiuoti iš visuomeninio transporto stotelės, nesant būtinumui eismo saugumui, staigiai stabdė, dėl ko nukrito ir susižalojo tuo pačiu metu troleibuse važiavusi keleivė A. Z.. A. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykus eismo įvykiui vairuotoja nevykdė Kelių eismo taisyklių 269 punkto reikalavimų, t.y. L. J. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281str.1d.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, t.y. darydamas išvadą, kad jei išteisintoji nepripažįsta kaltės, tai nukentėjusios ir liudytojos G. Š. duoti parodymai jokios įrodomosios reikšmės neturi, teismas nevertino, kodėl krito troleibuse važiavę keleiviai, nevertino dėl kokių priežasčių buvo sužalota A. Z., neįvertino ir tai, kad L. J., įvykus įvykiui, nepasiliko įvykio vietoje, neiškvietė specialiųjų tarnybų, kaip to reikalauja ir įpareigoja Kelių eismo taisyklės, išlaipinusi nukentėjusiąją ir liudytoją G. Š., nuvažiavo reikiamu maršrutu.
Be to, skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino išnagrinėtų įrodymų bei aplinkybių visumą, kaip nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių L. J. kaltę, tačiau, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad L. J. turi būti pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281str.1d.
Šalies argumentai
Šiuo apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo panaikinti 2008-06-17 Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. J. būtų pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281str.1d. uždraudžiant naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams. Taip pat prašo tenkinti A. Z. 3 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Savo atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintoji L. J. nurodo, kad nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, tačiau tai prieštarauja nuosprendyje nurodytam teiginiui, jog „ ... išsamiai ištyrus ir išanalizavus įrodymus ...“.
Šalies argumentai
Atsikirtimuose teigiama, kad nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, nes protokole – pareiškime ji nurodė, kad pastaroji krito ir ant kairės kojos krito didelė tašė bei sužalojo koją, o apklausta vėliau jau nurodė, kad buvo sužalota stipriai stabdant ir apie užkritusį daiktą nieko nekalba (analogiškai nukentėjusioji paliudijo ir vėlesnės apklausos metu).
Išteisintoji pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji apie tariamą kritimą kalbėjo ypatingai prieštaringai, t.y. ji nurodė, kad „ ... moteris krito ant manęs, kritau antro stabdymo metu, privedė prie nukritimo, kritau prieš eismą, gal būt antrą kartą kritau, abiejų stabdymų metu buvau sužalota, likau troleibuse tada kritau, pirmo stabdymo metu buvau sužalota...“.
L. J. atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja G. Š. taip pat davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, jog nukentėjusioji kalbino vairuotoją, pajudėjus troleibusui, nukentėjusioji nukrito, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ant nukentėjusiosios užkrito pagyvenusi moteris su nešuliu.
Atsikirtimuose nurodyta, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde išeina už kaltinimo išteisintajai ribų, teigdamas, kad teismas nevertino, kodėl krito troleibuse važiavę keleiviai, kadangi išteisintoji buvo kaltinamas tik padariusi žalą nukentėjusiai A. Z., kitų nukentėjusiųjų byloje nėra, be to, objektyviai nenustatytas bet kokių kitų keleivių kritimas.
L. J. pažymi, kad nuketėjusiosios elgesys troleibuse buvo neteisėtas, kadangi nukentėjusioji nevykdė keleivio pareigos - draudimo blaškyti vairuotojo dėmesio ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę (tai patvirtina pati nukentėjusioji bei liudytoja).
Šiais atsikirtimais į prokuroro apeliacinį skundą išteisintoji prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintoji L. J. ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinis skundas atmestinas. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328str.4d.).
Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai išteisino L. J. pagal BK 281str.1d., kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Išanalizavus bylos medžiagą, akivaizdu, kad nukentėjusiosios A. Z. ir liudytojos G. Š. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs bei tarpusavyje vieni kitiems prieštaravo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. Z. nurodė, kad Taikos prospekte prie mokyklos ruošėsi išlipti, atsistojo, o šalia, jai iš kairės stovėjo stambi moteris su krepšiu, prieš troleibusui sustojant jis buvo staigiai stabdomas, o atvykus į sustojimą troleibusas vėl staigiai stabdė ir ta moteris su didele taše užkrito ant nukentėjusiosios, t.y. krepšys nukrito ant jos kojos, o moteris užkrito ant jos – stuburo (nugaros), tuomet kitų padedama ji priėjo prie vairuotojo kabinos langelio, vėliau, to pačio teismo posėdžio metu nukentėjusioji jau nurodė, kad ta moteris stovėjo priekyje nukentėjusiosios, su kuria krito kartu atgal. Šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja viena kitai, nes nukentėjusiajai krentant atgal, o ant jos užkrentant moteriai su krepšiu, pastaroji negalėjo užkristi ant nukentėjusiosios stuburo (nugaros). Be to, nukentėjusioji A. Z. nurodė, kad po pirmo stabdymo ji nėjo pas vairuotoją pasikalbėti, o nuėjo po antro stabdymo, kurio metu ji ir susižalojo, tačiau vėliau nurodo, kad po pirmo stabdymo, troleibusui įvažiuojant į stotelę, nukentėjusioji nuėjo įspėti vairuotoją L. J., o dėl to įpykusi pastaroji stabdė antrą kartą, kurio metu A. Z. ir nukrito. Tuo tarpu apklausta nukentėjusiąja A. Z. nurodė, kad troleibuso vairuotoja labai skubėjo, todėl, nespėjus stotelėje sulipti visiems keleiviams, ji ir dar viena keleivė priėjo prie vairuotojo kabinos, kad perspėti vairuotoją, jog neskubėtų uždaryti durų, nes nespėja sulipti keleiviai. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji davė nenuoseklius, vieni kitiems prieštaraujančius parodymus, todėl jie turi būti vertinami kritiškai.
Nors liudytoja G. Š. ir nurodo, kad nukentėjusioji, sėdėjusi šalia G. Š., ėjo pas vairuotoją pasakyti, kad ji blogai važiuoja, tačiau tai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kuriuose ji nurodė, kad pas vairuotoją ėjo tuomet, kai jau buvo sužalota. Be to, liudytoja nurodė, kad jai atrodo, jog viskas įvyko troleibuso viduryje, tačiau ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad matė, kaip ta pati moteris (nukentėjusioji), kuri stovėjo prie kabinos ir laikėsi – krito ant žemės. Nurodytos aplinkybės rodo, kad liudytojos parodymai taip pat yra nenuoseklūs, todėl taip pat turi būti vertinami kritiškai.
Pačios išteisintosios parodymai tiek ikiteisminio turimo metu, tiek teisme iš esmės sutapo, ji neginčijo staigaus troleibuso stabdymo fakto (nors teisme ji nurodė kitas stabdymo priežastis). Iš L. J. parodymų aišku, kad ji nematė nukritusių troleibusu važiavusių keleivių, todėl ir nesiėmė jokių priemonių, t.y. nestabdė važiuojančio troleibuso, nekvietė nukentėjusiajai medicininės pagalbos, o nukentėjusiajai primygtinai reikalaujant sustoji, ji sustojo ir išleido A. Z. ir nuvažiavo toliau savo maršrutu. Išteisintosios parodymų nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, o visos prielaidos turi būti vertinamos kaltinamojo (šiuo atveju išteisintosios) naudai.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad A. J., vairuodama troleibusą, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. Z. sveikata.
Todėl darytina išvada, kad teismas tinkamai įvertimo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, todėl prokuratūros skundo teiginiai, jog teismas nevertino troleibuse važiavusių keleivių kritimo priežasčių, A. Z. sužalojimo priežasčių, neįvertino kodėl L. J., įvykus įvykiui, nepasiliko įvykio vietoje ir neiškvietė specialiųjų tarnybų, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad L. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 281str.1d., požymių, todėl panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-17 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant L. J. kalta pagal BK 281str.1d., skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje buvo pareikštas 5 000 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiosios A. Z. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas nei 2008-06-17 nuosprendžio aprašomojoje, nei rezoliucinėje dalyje apie tai nieko nenurodo, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta 2000 Lt turtinė žala, kurią sudarė vaistų pirkimas sužalojimams gydyti ir benzinas, nes dėl sužalojimų ją reikėjo vežioti ir 3 000 Lt neturtinė žala, nes jaučiasi apšmeižta išteisintosios žodžiais, jog jau įlipo į troleibusą susižalojusi koją. Kadangi nukentėjusioji negalėjo pateikti dokumentų, pagrindžiančių jos nurodytą 2 000 Lt sumą turtinei žalai atlyginti, kuri kilo dėl vaistų pirkimo ir kuro išlaidų, teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Z. šios ieškinio dalies atsisakė. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėjo 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl savo 3 000 Lt ieškinio dalį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 2 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2008-06-17 nuosprendžio dalis dėl L. J. išteisinimo nekeistina, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis BPK 115str.3d.2p., A. Z. 2 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą atmesti.
2008-06-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:
nukentėjusiosios A. Z. 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.