Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėta dalis švelnesnės – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo – bausmės, ir E. M. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. M. galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Civilinio ieškovo AB „Swedbank“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. M. priteista 48,50 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone – jis, 2023 m. gruodžio 31 d., laikotarpyje nuo 05.00 val. iki 05.59 val., Utenos mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo S. L. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę Debit MC AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtą disponuoti S. L. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją laikė prie savęs iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą banko mokėjimo kortelę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti. Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje;

1.2. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – jis, 2023 m. gruodžio 31 d., Utenos mieste, neteisėtai panaudojo AB „Swedbank“ banko S. L. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę Debit MC mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (susietą su atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), tęstiniais veiksmais, neteisėtai atlikdamas dvi finansines operacijas: 2023 m. gruodžio 31 d., 05 val. 59 min. 33 s. „Circle K“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas kasoje už įsigytas 24,25 Eur vertės prekes; 2023 m. gruodžio 31 d., 06 val. 07 min. 06 s. „Circle K“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas kasoje už įsigytas 24,25 Eur vertės prekes, taip neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu.

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino, kad E. M. padarė dvi baigtas tyčines (tiesioginė tyčia) nusikalstamas veikas finansų sistemai, abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). E. M. padarytų veikų motyvai savanaudiški, jis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę, kurią vėliau panaudojo neteisėtai inicijuodamas dvi finansines operacijas, tokiais veiksmais atsiskaitė už prekes 48,50 eurų sumai. E. M. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn daug kartų, teistumas išnykęs, taigi laikomas neteistu (2 t., b. l. 30-51), jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 1-29), nedirba (1 t., b. l. 183-188), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 189), nėra duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaita, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. M., už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatydamas mažesnius nei sankcijų vidurkis (tiek BK 214 straipsnio 1 dalies, tiek BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai). Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. M. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė 64¹ straipsnio ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Baudžiamojoje byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus suformuotas 2024 m. balandžio 4 d., kai skundžiamas nuosprendis priimtas 2024 m. rugpjūčio 6 d. Nagrinėjant apeliacinį skundą nustatyta, kad nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. surašyti šeši nutarimai administracinių nusižengimų byloje pagal ANK 108 straipsnį ir pradėtos penkios administracinių nusižengimų bylų teisenos pagal ANK 108 straipsnį bei 2024 m. rugpjūčio 31 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. M. atžvilgiu pradėtos dar šešios administracinių nusižengimų bylų teisenos pagal ANK 108 straipsnį. Taigi, iš viso šiuo metu E. M. atžvilgiu yra fiksuoti 85 pažeidimai, iš jų 82 pažeidimai pagal ANK 108 straipsnį (13 pradėtų administracinių nusižengimų teisenų, 2024 m. rugpjūčio 31 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 70 kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra).

12. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šalindamas atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas E. M. padarė būdamas recidyvistas, netinkamai taikė BK 97 straipsnį ir nepagrįstai nustatė, kad E. M. ankstesni teistumai yra išnykę, todėl laikomas neteistu.

13. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. BK 97 straipsnyje nustatyta, kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, asmenys nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Pagal šio straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo, o asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. M. ankščiau teistas:

14.1. Molėtų rajono apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 3 dalį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) – 3 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

14.2. Molėtų rajono apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) – 4 metų laisvės atėmimu;

14.3. Utenos rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį, 278 straipsnio 1 dalį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), subendrinus su 1996 m. lapkričio 13 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

14.4. Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), subendrinus su 1997 m. gegužės 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

14.5. Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), subendrinus su 2000 m. vasario 24 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas;

14.6. Molėtų rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2000 m. birželio 22 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas;

14.7. Molėtų rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2004 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (keturi epizodai), subendrinus su 2003 m. birželio 12 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas;

14.8. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2003 m. rugpjūčio 21 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

14.9. Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimu;

14.10. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;

14.11. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmė vykdymą atidedant 1 metams;

14.12. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 60 parų areštu;

14.13. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu;

14.14. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu;

14.15. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 59 parų areštas;

14.16. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimu;

14.17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu; 2019 m. kovo 20 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. sausio 10 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas;

14.18. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų areštu; 2019 m. liepos 26 d. nutartimi, bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimas;

14.19. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su 2019 m. kovo 26 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. liepos 26 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimas;

14.20. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, subendrinus su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 dienų laisvės atėmimas, bausmę atlikęs 2020 m. balandžio 21 d.;

14.21. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu (nusikalstama veika padaryta 2022-12-11), pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų areštu; 2024 m. vasario 12 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo atlikus bausmę.

15. Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad E. M. ne kartą teistas už tyčinius apysunkius nusikaltimus, paskutinį kartą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu (šios nutarties 14.16 punktas) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nuteistasis nesikreipė dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su vėlesniais nuosprendžiais, nurodytais šios nutarties 15.17 – 15.20 punktuose ir galutinė subendrinta bausmė atlikta 2020 m. balandžio 1 d., todėl nuo bausmės atlikimo dienos (BK 97 straipsnio 5 punktas) yra pradedamas skaičiuoti trijų metų (už sunkiausią nusikaltimą), po kurio galėjo išnykti E. M. teistumas, taigi, šiuo atveju E. M. teistumas būtų pasibaigęs 2023 m. balandžio 1 d. Tačiau E. M. 2022 m. gruodžio 11 d. padarė naują nusikalstamą veiką, teistumo išnykimo eiga nutrūko, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad E. M. teistumas yra išnykęs.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apygardos teismas savo iniciatyva negali ištaisyti apylinkės teismo padarytų teisės taikymo klaidų, kadangi priešingų atveju, galimai būtų pabloginta nuteistojo E. M. teisinė padėtis. Kadangi dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio nėra prokuroro skundo, kuriuo būtų prašoma ištaisyti padarytas apylinkės teismo klaidas, bloginant nuteistojo padėtį, todėl minėtas nuosprendis nekeičiamas.

17. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš informacinės sistemos LITEKO matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2024 m. liepos 12 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis E. M. atžvilgiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 24 d.); Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2024 m. birželio 20 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį. Be to, nuo apkaltinamojo nuosprendžio gavimo dienos šioje baudžiamojoje byloje iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose E. M. atžvilgiu buvo nagrinėjamos dar 2 baudžiamosios bylos, kurios vis dar nagrinėjamos. Taip pat, 2024 m. rugpjūčio 13 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose gautas dar vienas kaltinamasis aktas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Aptarti duomenys iš esmės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje analizuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ir laikytinos nuoseklia nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava.

18. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarė apsirikimo klaidą, kad nėra pagrindo atidėti arešto bausmės, nors skyrė laisvės atėmimo bausmę. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šis apsirikimas nesuteikia pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, šią nuostatą įvertino neteisingai.

19. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Tai, kad apeliantas mano, kad jo asmenybė nėra pavojinga ir paskyrus jam švelnesnę bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Dar labiau švelninti E. M. paskirtą galutinę subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra objektyvaus pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo argumentai susiję su intensyvios priemonės sąlygų pakeitimu nėra skundžiamo nuosprendžio dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.