Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-504-798/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-21
Bylos Nr.
2-504-798/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
individualios įmonės O, O. S.
Atsakovas
UAB „Luokė“
Trečiasis asmuo
UAB „Kirsta“, G. R.
Civilinė byla Nr. Nr. 2-178-241-2005Procesinio sprendimo kategorija: 124.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2008 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,sekretoriaujant Vitalijai Šiškinai,

dalyvaujant pareiškėjo individualios įmonės O. S. atstovui I. D., AB „Turto bankas“ atstovui D. V. išnagrinėjo pareiškėjo O. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-83-44-2005 pagal AB ,,Turto bankas“ ieškinį O. S. dėl skolos priteisimo ir O. S. priešieškinį AB „Turto bankas“, atsakovams UAB „Luokė“, likviduotam komerciniam bankui „Balticbank“, tretieji asmenys UAB „Kirsta“, G. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo atstovės L. D. prašymas kuriame ji nurodė, kad pareiškėjas O. S. prašo teismo Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-83-44-2005; panaikinti 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas. O. S. priešieškinys atmestas. Iš O. S. ieškovui AB Turto bankui priteista 1.657.732,89 Lt (vienas milijonas šeši šimtai penkiasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt du litai 89 ct) skolos, palūkanų ir delspinigių.Taip pat prašo priimti naują sprendimą, t.y. atmesti ieškovo AB Turto bankas ieškinį ir patenkinti pareiškėjo O. S. priešieškinį: pripažinti 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-64, sudarytą tarp Komercinio banko „Balticbank“ ir O. S. dėl 1.500.000 Lt paskolos suteikimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti, kad 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartis Nr. 94-64 buvo sudaryta tarp kreditoriaus Komercinio banko „Balticbank“ ir skolininko UAB „Luokė“ (naujas pavadinimas UAB „VIRSMAS“); pripažinti, kad 1994 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartis tarp KB „Aurabankas“ ir KB „Balticbank“ buvo sudaryta siekiant užtikrinti skolininkui UAB „Luokė“ suteiktos 1.500.000 Lt paskolos, priskaičiuotų palūkanų ir galimų netesybų pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį Nr. 94-64 grąžinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad tik praėjus keliems mėnesiams po kasacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo jis atsitiktinai sužinojo, kad KB “Balticbank” valdybos pirmininkas R. J., kuris KB „Balticbank“ vardu pasirašė ginčijamą paskolos sutartį su pareiškėju, galėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėtų veiksmų sudarant apsimestinius sandorius ir suteikiant paskolas fiziniams asmenims, t.y. didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. 2007 m. liepos 2 d. pareiškėjo atstovė gavo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-09/03 dokumentų kopijas, patvirtinančias KB „Balticbank“ valdybos pirmininko R. J. kaltę atlikus baudžiamąją veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d., būtent nuo šios datos, pareiškėjo nuomone, ir turi būti skaičiuojamas momentas, nuo kurio galiama pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, terminas.

Pareiškėjas nurodė, jog teismo sprendimą keistų šios aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos: 1) KB „Balticbank“ nuolatos bendradarbiavo su UAB „Luokė“, formaliai išduodant paskolas tretiesiems asmenims, kurios būdavo naudojamos UAB „Luokė“ ir su ja susijusių asmenų veikloje; 2) KB „Balticbank“, atstovaujamas valdybos pirmininko R. J., nuolatos (sistemingai) išduodavo banko kreditus UAB „Luokė“ akcininkų nurodytiems asmenims, suvokdamas, kad pinigai realiai skolinami UAB „Luokė“ reikmėms. Kredito sutartys buvo formaliai sudaromos su UAB „Luokė“ statytiniais, tokiu būdu KB „Balticbank“ valingai sudarydavo apsimestinius sandorius; 3) UAB „Luokė“ negalėjo tiesiogiai gauti kreditų iš KB „Balticbank“, todėl siekdama gauti daugiau lėšų investicinei veiklai, sistemingai organizuodavo KB „Balticbank“ kreditų išdavimą fiziniams asmenims. Gautos piniginės lėšos buvo naudojamos UAB „Luokė“ ir su ja susijusių trečiųjų asmenų reikmėms; 4) KB „Balticbank“ neišduodavo paskolų fiziniams asmenims būsto statybai, bankas specializavosi verslo finansavime; 5) KB „Balticbank“ kreditai, sistemingai suteikiami UAB „Luokė“ akcininkų nurodytiems asmenims, buvo grąžinami pačios UAB „Luokė“, faktiniam kredito gavėjui. UAB „Luokė“, grąžinus paskolas, bankas niekada nekėlė reikalavimų dėl paskolų grąžinimo oficialiems paskolų gavėjams tuo de facto pripažindamas, sandorių apsimestinumą ir tikrąją kredito sutarčių šalį – UAB „Luokė“; 6) KB „Balticbank“ sistemingai išduodavo kreditus įvairiems fiziniams asmenims, esantiems juridinių asmenų statytiniams, kurie buvo tik formalūs banko kreditų gavėjai, t.y. KB „Balticbank“ kreditų išdavimas realiai pinigus išmokant įmonėms, o kredito sutartis formaliai sudarant su įmonių darbuotojais ar kitais asmenimis, buvo nuolatos sistemingai vykdoma banko praktika ne tik bendradarbiaujant su UAB „Luokė“ bet ir kitomis įmonėmis; 7) Pareiškėjo gautas kreditas pervestas G. R., UAB „KIRSTA“ ir KB „Aurabankas“ realiai buvo panaudotas UAB „Luokė“ reikmėms, kadangi minėti asmenys yra susiję su UAB „Luokė“.

Ieškovo AB Turto bankas atstovas su prašymu nesutiko motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo teiginys dėl aplinkybių sužinojimo datos yra nepagrįstas. Mano, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo žinomos arba galėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant 2005-2006 metais. Be to, nurodė, jog pareiškėjo pateikiami dokumentai neturi įrodomosios galios, t.y. nėra pateikiamų įrodymų sąsajumo su įrodinėjimo dalyku, pareiškėjo minimose baudžiamose bylose įvardinti konkretūs fiziniai asmenys UAB „Luokė“ vardu ėmę paskolas iš KB „Balticbank“, tačiau tarp šių asmenų nėra minimas O. S., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad KB „Balticbank“ suteikė paskolą O. S. tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir baudžiamosiose bylose Nr. 1-185-09/2003, Nr. 1-15-16-2002 nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-178-44/2006 pagal AB Turto banko ieškinį O. S. dėl skolos priteisimo ir O. S. priešieškinį AB Turto bankui, UAB ,,Luokė“, likviduotam KB ,,Balticbank“ (tretieji asmenys UAB ,,Kirsta“, G. R.) dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Atnaujinti procesą civilinėje byloje atsisakytina, nes prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytais pagrindais.

Dėl termino prašymui paduoti.

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 368 str. nustatyta tvarka, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas O. S. nurodė, kad naujai paaiškėjusią aplinkybę, kurios pagrindu prašo atnaujinti procesą sužinojo 2007 m. liepos 2 d., kai pareiškėjo atstovė gavo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-09/03 dokumentų kopijas. Todėl būtent nuo šio momento turi būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas.

Motyvuojamoji dalis

Iš gautos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-09/2003 ir Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-16/2002, kurias Vilniaus apygardos teismas išreikalavo, nebuvo patrauktas kaltinamuoju bei apklaustas liudytoju byloje. Teismas sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo nuostata, kad asmuo, kuris nedalyvauja konkrečioje baudžiamojoje byloje, neturi pareigos domėtis ja. Todėl apie iškeltą baudžiamąją bylą kitam asmeniui, pareiškėjas galėjo ir nežinoti.

Žemesnės instancijos teismas

Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas apie KB “Balticbank” valdybos pirmininko R. J., kaltę atlikus baudžiamąją veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., galėjo sužinoti 2007 m. liepos 2 d, kai pareiškėjo atstovė gavo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-09/03 dokumentų kopijas. Tačiau šios aplinkybės nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo.

Dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 365 straipsnio nuostatas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi CPK 366 straipsnyje numatyti pagrindai. Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai nepagrįsti ir neteisėti teismo sprendimai. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Procesas atnaujinamas, jeigu yra pagrindas matyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. procesas gali būti atnaujinamas tik dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nustato, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra, kai pareiškėjas įrodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės - buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. LAT yra nurodęs, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčiajamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusiojo teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip - patenkintus reikalavimus atmesti, nepatenkintus reikalavimus patenkinti arba teismo sprendimą pakeisti (Teismų praktika Nr.26, 286 psl.).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip tik tokių reikalavimų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir neatitinka.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas O. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo septynias, jo manymu, naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas mano, jog šios aplinkybės iš esmės yra viena įrodanti, kad - KB „Balticbank“ bendradarbiavo su UAB „Luokė“ išduodant paskolas tretiesiems asmenims, kurios būdavo naudojamos UAB „Luokė“ ir su ja susijusių asmenų veikloje. R. J. neteisėti veiksmai sudarant apsimestinius sandorius ir suteikiant paskolas fiziniams asmenims, t.y. didelės vertės svetimo turto išvaistymas.

Vilniaus m. 2-osios apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-09/20, nustatyta, kad R. J., būdamas komercinio banko „Balticbank“ valdybos pirmininkas bendrininkaudamas su V. K., R. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla sustabdyta, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės komercinio banko „Balticbank“ turtą. Taip pat V. K., R. K. sutarė, kad R. J. fizinių vardu išduos ekonomiškai ir finansiškai nepagrįstas, neužtikrintas jokiomis garantijomis paskolas. R. J. buvo nuteistas už tai, kad 1994 sausio - gruodžio mėn. komerciniame banke „Balticbank“ pasirašė su įvairiais asmenimis paskolos sutartis - Nr. 94-07; Nr. 94-59; Nr. 94-74; Nr.94-80; Nr. 94-140; Nr. 94-60; Nr. 94-161. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų R. J. nėra inkriminuojamas veikos epizodas, dėl 1994 m. lapkričio 28 d. 1.5000.000 Lt paskolos sutarties Nr. 94-64 sudarytos tarp pareiškėjo O. S. ir komercinio banko „Balticbank“ atstovaujamo R. J.. Pagal šį epizodą R. J. net nebuvo pareikšti įtarimai (kaltinimai) ir jis nebuvo nuteistas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-09/20 O. S. nebuvo apklaustas liudytoju, ar patrauktas nukentėjusiuoju ir nebuvo kviestas į teismo posėdį.

Taip pat Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-16-2002 m. nustatyta, komercinio banko „Balticbank“ valdybos pirmininkas R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas, kad būdamas komercinio banko „Balticbank“ valdybos pirmininku ir pagal pareigas valdydamas banko turtą veikdamas iš anksto grupėje susitarusių asmenų susitarė dėl ekonomiškai ir finansiškai nepagrįtų jokiu verslo planu ir kitais paskolos poreikio ir gražinimo realumą įrodančiais dokumentais 1993-1994 vienasmeniškai priėmė neteisėtus sprendimus dėl paskolų išdavimo fiziniams ir juridiniams asmenims. R. J. su įvairias asmenimis pasirašė paskolos sutartis - Nr. 93-52; Nr. 93-85; Nr. 93-167; Nr. 94-68; Nr. 94-73; Nr. 94-75; Nr. 94-85; Nr. 94-107; Nr. 94-116; Nr. 94-128; Nr. 94-162. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nėra nustatyta, kad R. J. pasirašė su pareiškėju O. S. paskolos sutartį Nr. 94-64, pažeisdamas tuo laiku galiojančius teisės aktus. Pagal šį epizodą R. J. net nebuvo pareikšti įtarimai (kaltinimai) ir jis nebuvo nuteistas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-16-2002 O. S. taip pat nebuvo apklaustas liudytoju, ar patrauktas nuketėjusiuoju ir nebuvo kviestas į teismo posėdį.

Pažymėtina, kad priešingai, Vilniaus m. 2-osios apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/04, kurioje O. S. su kitais asmenimis (V. K., R. K. ir kt.) buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. buvo išteisintas nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių. Teismas nustatė, kad O. S. paskolą Nr. 94-64 iš komercinio banko „Balticbankas“ gavo teisėtai, tačiau jis, O. S., paskolą panaudojo ne pagal paskirtį ( b.l. 8 t.2).

Atsižvelgiant į Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-15-16-2002 ir Vilniaus m. 2-osios apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-185-09/20 duomenis, teismas mano, kad O. S. 1994 m. lapkričio 28 d. KB „Balticbank“ išduota paskola 1.5000.000 Lt, paskolos sutarties Nr. 94-64, nebuvo analogiškomis sąlygomis išduota, kaip prieš tai paminėtose baudžiamosiose bylose pažeidžiant nustatytą paskolų išdavimo tvarką. R. J. veikdamas komercinio banko vardu išduodavo finansiškai nepagrįstas, neužtikrintas jokiomis garantijomis paskolas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Teismo išreikalautose baudžiamosiose bylose nėra jokių esminių ir naujų faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. J., veikdamas KB „Balticbank“ vardu pasirašė su pareiškėju O. S. paskolos sutartį ir už tai buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėtų veiksmų sudarant apsimestinius sandorius suteikiant paskolas fiziniams asmenims. Taip pat teismas mano, kad pareiškėjo O. S. nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, nėra naujos jau išnagrinėtos bylos kontekste ir nekeičia konkrečių nustatytų faktinių duomenų nuo anksčiau turėtųjų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, kad praėjus keliems mėnesiams po kasacinės instancijos teismo 2007m. vasario 7 d. nutarties paskelbimo jis atsitiktinai sužinojo, kad KB „Balticbank“ valdybos pirmininkas R. J., kuris komercinio banko „Balticbank“ vardu pasirašė ginčijamą sutartį su pareiškėju, galėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėtų veiksmų sudarant apsimestinius sandorius ir suteikiant paskolas fiziniams asmenims. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad O. S. dar be paskolos sutarties Nr. 94-64 pasirašytos 1994 m. lapkričio 28 d. su R. J. dar pasirašė 8 priedus, kurie abiem šalim susitarus keitė pagrindinės sutarties 2.1; 3.2; 3.3 punktus ir tokiu būdu skolininkas O. S. pratęsdavo paskolos grąžinimo terminus ir sumas. Priedą Nr. 1 prie 1994-11-28 paskolos sutarties Nr. 94-64 O. S. pasirašė 1994 m. gruodžio 20 d. su komercinio banko „Balticbank“ laikinai einančiu valdytojo pareigas G. K. (b.l. 13 t.1), o priedus 2-8 su banko valdybos pirmininku G. R. (b.l. 7-12, t. 1). Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad O. S. bendradarbiavo su komercinio banko „Balticbank“ ir po paskolos pasirašymo su R. J. ir stengėsi toliau vykdyti prisiimtą prievolę. Be to komercinio banko „Balticbank“ atstovai su kuriais pareiškėjas pasirašinėjo priedus, teismo išreikalautose baudžiamosiose bylose nėra nuteisti dėl neteisėtų veiksmų suteikiant paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė teismui naujai paaiškėjusių esminių įrodymų, jog komercinis bankas ,,Balticbank“ turėjo valią sudaryti apsimestinį sandorį su O. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 365 str., 368 str. 1 d., 370 str. teismas

nutarė:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-178-241-2006 pagal AB ,,Turto bankas“ ieškinį O. S. dėl skolos priteisimo ir O. S. priešieškinį AB „Turto bankas“, UAB „Luokė“, likviduotam komerciniam bankui „Balticbank“, tretieji asmenys UAB „Kirsta“, G. R..

Nutartis per 7 dienas skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas