Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-971/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
1-29-971/2015
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00726-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Civilinis ieškovas
V. A.
Kaltinamasis
E. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-971/2015Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00726-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 9 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Astai Kryžiūtei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A.,kaltinamajam E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” pagalbiniu darbininku, gyv.(duomenys neskelbtini), 2014-02-27 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 284 str. 1 d., 165 str. 1d., 187 str. 1 d., kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, teistas 2014-10-06 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. J. 2014-07-19, apie 23.30 val., viešoje vietoje – Pagermančio k., Gadūnavo sen., Telšių r., prie Germanto ežero vykusio pramoginio - sportinio renginio „Pramogų paplūdimys“ metu, įžūliu elgesiu, t. y. dėl chuliganiškų paskatų tyčia suduodamas kumščiu bei alkūne ne mažiau kaip po vieną smūgį V. A. į veidą ir jam padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies aplinkoje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, 11 danties vainiko lūžimą, ir tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, parodė, kad buvo 2014 m. vasaros pabaiga, tiksliai laiko neatsimena, su draugais buvo atvykęs į prie Germanto ežero vykusią šventę. Visą laiką jie sėdėjo prie staliuko. Apie vidurnaktį buvo trumpam nuėjęs nuo staliuko ir susitiko su V. A.. Su juo apsistumdė ir sudavė vieną smūgį, bet tikrai ne į veidą. Iš karto prie jų priėjo apsauginiai ir juos išskyrė. Tada jis sugrįžo atgal prie staliuko. Kodėl su nukentėjusiuoju apsistumdė, pasakyti negali, mano, kad vienas kitam nepatiko. Paaiškino, kad V. A. nepažįsta, tačiau su juo jau buvo susitikęs tą pačią dieną, tik apie 16 val. Tada dėl jam nežinomu priežasčių su nukentėjusiuoju konfliktavo jo draugai ir jis juos išskyrė. Po to vakare vėl įvyko konfliktas ir keturi jaunuoliai, iš kurių vienas buvo nukentėjusysis, mušė jo draugą A. J.. Ir tada jis pribėgęs sudavė smūgį V. A.. Patikslino, kad jis V. A. konflikto metu sudavė vieną smūgį į petį kaire ranka ir tai matė E. K., kuris stovėjo netoliese ir po smūgio pirmas juos bandė išskirti.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus (b.l. 55-56) kaltinamasis paaiškino, kad parodymais skiriasi, nes jam liepė tyrėja pasirašyti tokį protokolą ir sakė, kad viską išsiaiškins teismas. Patvirtino, kad jis šventėje vykusių muštynių metu sudavė kumščiu smūgį į veidą, bet tas asmuo tikrai buvo ne V. A., kam sudavė smūgį į veidą, nurodyti negali, nes tą vakarą šventėje buvo daug muštynių. Paaiškino, kad žinutę telefonu parašė nukentėjusiajam, nes pas jį į namus buvo atvykę du jaunuoliai, kurie pasakė, kad jis išmušė dantį V. A., todėl norėjo su juo susitikti išsiaiškinti.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2014 m. vasaros pabaigoje prie Germanto ežero vyko šventė. Apie 23.30 val. jis, L. J. ir L. J. stovėjo prie vandens, kalbėjosi, planavo eiti į namus, kai prie jo pribėgo E. J. ir sudavė du smūgius į veidą: vieną smūgį į kairės akies sritį, o kitą – į dantis iš alkūnės. Po antro smūgio nukrito į vandenį. L. J. padėjo jam atsistoti iš vandens, buvo visas šlapias, o L. J. padėjo nustumti E. J.. Nei jis, nei jo draugai E. J. smūgių nesudavė. Tada atvažiavo mama jo pasiimti ir nuvežė į ligoninės priimamąjį. Kodėl kaltinamasis jį užpuolė, nežino, nes jo nepažįsta, su juo nebendravo, jo nieko neprašė. Anksčiau E. J. gal buvo matęs traukinyje į Klaipėdą, gal mieste, bet nėra bendravę ir tą dieną taip pat nekalbėjo. Nuo suduotų smūgių jam buvo praskelta lūpa, nuskeltas dantis ir sutinusi akis. E. J. bandė tartis, kad jis nesikreiptų į policiją, rašė žinutę, tačiau jis nenorėjo su juo susitikti. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, sudavusį jam smūgius, taip pat nurodė, kad jo pravardė „Ežys”.

Liudytojas L. J. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, bet įvykis buvo 2014 m. vasarą, gal liepos mėn. Prie Germanto ežero vyko šventė, į kurią jie buvo atvykę trise: jis, V. A. ir L. J.. Jiems būnant paplūdimyje, pamatė, kad tarp V. ir E. įvyko konfliktas. V. stovėjo arčiau vandens, jie su L. stovėjo nuo V. gal už 5-10 metrų. E. sakė, kad V. buvo užsipuolęs jo draugą, bet po to paaiškėjo, kad E. susimaišė. E. tiesiog pribėgo prie V. ir trenkė V. vieną smūgį į veidą iš kumščio, o antrą smūgį sudavė alkūne. Kai V. po smūgių įkrito į vandenį, jis pribėgo ir atitraukė E.. Jokių konfliktų prieš tai tarp V. ir E. nebuvo. Ar pribėgęs E. ką nors sakė V., negirdėjo, po smūgių sudavimo E. taip pat nieko V. nesakė. Nurodė, kad žino, jog E. pravardė „Ežys”.

Liudytojas L. J. parodė, kad 2014 m. vasarą, gal rugpjūčio mėn., prie Germanto ežero vyko šventė. Jis su draugais, tarp kurių buvo V. A. ir L. J., stovėjo prie vandens. Šventei baigiantis, apie 23 val. šventėje buvę žmonės suagresyvėjo. Jiems bestovint, prie V. pribėgęs E. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į akį, o kitą iš alkūnės į žandikaulį. E. sudavė smūgius nieko nesakęs ir neaiškinęs. Po smūgių jis priėjo prie V. ir padėjo išlipti iš vandens, o kadangi V. savijauta buvo bloga, skundėsi, kad jam silpna, paskambino jo mamai. E. sudavęs smūgius nuėjo ir viskas. Tą dieną jokių konfliktų tarp V. ir E. nematė. Po smūgių V. iš lūpos bėgo kraujas, matėsi patinimas, vėliau paaiškėjo, kad jam nuskeltas dantis.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2014 m. vasarą buvo prie Germanto ežero vykusioje šventėje. Kiek tada buvo valandų, nežino, bet jau buvo sutemę. Prie jo priėjęs E. pasakė, kad sumušė jo draugą, pravarde „Mafukas“, ir prašė padėti. Jis sutiko. Jiems beeinant, sutiko V., kuris stovėjo su draugais prie tiltuko, prie ežero. E. priėjo prie V. ir nieko nesakęs trenkė V. iš kumščio, kur tiksliai pataikė, nežino, nes nematė, buvo E. už nugaros. Smūgis buvo gal į petį ar nugarą. Po smūgio jis V. ir E. pradėjo skirti, atitraukė vieną nuo kito, tada atėjo apsaugos darbuotojai ar policijos pareigūnai ir visi išsiskirstė. Kiek matė, E. sudavė vieną smūgį.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Telšių r., Gadūnavo sen., Pagermančio k., prie Germanto ežero. Važiuojant keliu Telšiai-Alsėdžiai, už dviejų kilometrų nuo Telšių pasukus į keliuką link ežero, pavažiavus juo apie 2,5 kilometro ir pieva paėjus apie 300 metrų (b.l. 5-7).

Iš specialisto išvados Nr. G 1529/14(03) matyti, kad V. A. buvo padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies aplinkoje, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, 11 danties vainiko lūžimas. Galvos sužalojimus V. A. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo dešinės akies aplinką, burną kietais bukais daiktais 2014-07-19 paros antroje pusėje. V. A. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 15-16).

Iš 2014-07-25 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. A. atpažino E. J. kaip asmenį, kuris 2014-07-19 jį sumušė šventėje prie Germanto ežero (b.l. 25-27).

Nors kaltinamasis E. J. savo kaltės dėl jam inkriminuoto kaltinimo nepripažino, neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam į veidą, teigia sudavęs vieną kartą į petį, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją. Kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo V. A., liudytojų L. J., L. J. parodymai, kad E. J., priėjęs prie V. A. ir nieko jam nepasakęs, sudavė pastarajam į veidą iš kumščio ir alkūnės. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nenustatyta jokių duomenų, kad jie būtų iš anksčiau pažįstami su kaltinamuoju, turėję anksčiau konfliktų ar kitokių ryšių, dėl ko būtų asmeniškai suinteresuoti kaltinamojo kalte. Juos iš dalies patvirtina ir liudytojo E. K. parodymai, kad E. J., priėjęs prie nukentėjusiojo, jam sudavė, tačiau kur sudavė, nematė. E. K. parodymai, kad kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį, kad galėjo pataikyti nukentėjusiajam į petį ar nugarą, vertintini kaip bandymas pateisinti ir padėti draugui E. J.. E. K. nurodė, kad stovėjo E. J. už nugaros, todėl nematė, kur tiksliai sudavė kaltinamasis. Teismo vertinimu, liudytojas, stovėdamas kaltinamajam už nugaros, galėjo ir nematyti, kiek tiksliai smūgių sudavė kaltinamasis. Kad sudavė vieną smūgį V. A., neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau teigia sudavęs ne į veidą, o į petį. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. pripažino sudavęs smūgį nepažįstamam vaikinui į veidą (b.l. 55-56), teisiamojo posėdžio metu E. J. nurodė galėjęs suduoti iš kumščio į veidą, tačiau kažkam kitam, ne nukentėjusiajam, kam, nežino. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą pasiteisinti ir išvengti atsakomybės. Nukentėjusiojo ir liudytojų L. J., L. J. parodymus taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuoti V. A. padaryti sužalojimai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Minėtais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamasis E. J., be jokios priežasties, viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims, suduodamas smūgius kumščiu bei alkūne V. A. į veidą, padarė nukentėjusiajam sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kaltinamasis suvokė, kad, be jokios priežasties viešoje vietoje stebint aplinkiniams suduodamas smūgius nukentėjusiajam, pažeidžia viešąją tvarką ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis E. J. yra jau kartą teistas už analogišką nusikaltimą, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b.l. 32-42), padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Administracine tvarka laikomas nebaustu (b.l. 49), dirba (b.l. 50), tačiau žalos nukentėjusiajam ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai neatlygino, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesigaili. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo pakankamai jauną amžių, į tai, jog asmuo dirba, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. J. paskyrus LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Nusikalstama veika padaryta prieš priimant Telšių rajono apylinkės teismo 2014-10-06 nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2014-10-06 nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d.).

E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 380,74 Lt (110,27 Eur) dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo V. A. gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 18-20, 23). Kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 12-13). Nurodė, jog šią sumą sudaro gydymo, danties tvarkymo išlaidos. Moralinė žala pasireiškė tuo, kad po įvykio bijojo eiti į lauką, sutikti kaltinamąjį. Be danties buvo 4-5 mėn., nuo suduotų smūgių skaudėjo galvą, buvo silpna. Nors V. A. nurodė, jog patyrė gydymosi, danties protezavimo išlaidų, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė ir reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nepareiškė, nurodė, kad 5000 Lt vertina patirtą moralinę (neturtinę) žalą.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. A. padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – fizinį skausmą ir nepatogumus. Nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko patirti skausmą, kreiptis į gydymo įstaigą, nepaisant to, smurto pasekmės nesunkios. Duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis nepateikė. Nukentėjusysis nepateikė duomenų, ar dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ir kiek laiko, kiek laiko truko danties protezavimas. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 289,62 Eur (1000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti bausmę – 25 MGL (941,50 Eur) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014-10-06 nuosprendžiu paskirtą 6 MGL baudos bausmę, į kurią įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2014-03-05 20.15 val. iki 2014-03-06 14.50 val. išbūtas laikas (1 para), prilyginant ją 2 MGL baudai, subendrinus visiško sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti 31 MGL (1167,46 Eur) baudą.

Į paskirtą baudos bausmę įskaityti baudą, visiškai sumokėtą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-10-06 nuosprendį.

Išaiškinti, kad E. J. privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš E. J. 110,27 Eur (380,74 Lt) Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš E. J. 289,62 Eur (1000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. A.. Kitą nukentėjusiojo V. A. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė