Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-50-544/2020

teisėja Dovilė Sadauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24893-2018-6

2020 m. vasario 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nelstera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31070-1080/2018 pagal ieškovės UAB „Nelstera“ ieškinį atsakovei UAB „Gilesta“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės UAB „Gilesta“ ieškinį ieškovei UAB „Nelstera“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, netesybų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas preliminarus sprendimas ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei UAB „Nelstera“ iš atsakovės UAB „Gilesta“ skolą už rangos darbus ir priimtas galutinis sprendimas atsakovės ieškinį tenkinti iš dalies ir iš ieškovės atsakovei priteisti netesybas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą privaloma patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio kodekso bei civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės. Bylos esmė pagal CPK 327 straipsnio nuostatas suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių pobūdį. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme.

30. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus statybos darbus pagal subrangos sutartį, dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, dėl kurios šalies kaltės buvo nutraukta subrangos sutartis bei dėl atsakovės patirtų nuostolių dėl ieškovės kaltės atlyginimo.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

33. Spręsdamas šalių ginčą ir pasisakydamas dėl ieškovės UAB „Nelstera“ pateiktos 2018 m. liepos 9 d. PVM sąskaitos faktūros, pirmosios instancijos teismas laikė, jog subrangovas (ieškovė) neįgijo teisės reikalauti apmokėti už Pažymoje Nr. 4 antrojoje pozicijoje nurodytus vidaus vandentiekio ir nuotekų darbus, už Pažymoje Nr. 4 esančią ketvirtąją poziciją „Vėsinimas“ bei penktąją poziciją „Papildomas susitarimas Nr. 1 2018-06-06“, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo teigti, kad UAB „Gilesta“ teikia nepagrįstas pastabas dėl atliktų statybos rangos darbų trūkumų, todėl atsakovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 11.2 punktu, pagrįstai nepriėmė šių darbų bei neįgijo sutartinės pareigos už juos sumokėti.

34. Vertinant nutarties 33 punkte aptartas pirmosios instancijos teismo išvadas, pastebėtina, jog teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neteikė įrodymų apie UAB „Vilniaus vandenys“ defektinio akto surašymą bei duomenų, kad pati ištaisė vandens nuotekų inžinierinius darbus, tačiau tuo pačiu sprendė, jog subrangovas (ieškovė) vis dėl to neįgijo teisės reikalauti apmokėti už Pažymoje Nr. 4 antrojoje pozicijoje nurodytus vidaus vandentiekio ir nuotekų darbus, kadangi neįvykdė subrangos sutarties 13.1, 10.14 punkte numatytos pareigos iš UAB „Vilniaus vandenys“ gauti ir pateikti atsakovei pažymą dėl pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimo prie miesto tinklų. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo kreipusis į UAB „Vilniaus vandenis“ dėl pažymos gavimo, tačiau ji nebuvo išduota. Teismo sprendime nenurodyta, kokiais faktiniais duomenimis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad minėta pažyma nebuvo išduota tik (ar tik) dėl ieškovės kaltės, nes iš UAB „Vilniaus vandenų“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. defektinio akto duomenų ir šalių paaiškinimų teismo posėdyje galima spręsti, jog pažymos išdavimui sukliudė neatlikti gerbūvio darbai ir netinkamai įrengti šulinėliai, o šiuos darbus pagal bylos duomenis atliko ne ieškovė ir ji nebuvo atsakinga už jų savalaikį bei tinkamą atlikimą. Kadangi subrangos sutarties 19.5 punkte subrangovei numatyta taikyti netesybas už bet kokio sutartimi prisiimto įsipareigojimo nevykdymą, o pagal bylos duomenis atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą yra gavusi ir ieškovės atliktų darbų rezultatu naudojasi, sprendžiant, ar atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ir apmokėti už ieškovės atliktus vidaus vandentiekio ir nuotekų darbus, turėjo būti apsvarstyta, vertinama ir motyvuojama, kodėl vien tik pažymos negavimas, jei jis ir įvyko dėl ieškovės kaltės, pagal kitas subrangos sutarties nuostatas yra pakankamas pagrindas nepriimti visų Pažymoje Nr. 4 nurodytų minėtų darbų ir už juos visiškai neatsiskaityti.

35. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas, kad pagal Rangos sutarties 11.2 punktą atsakovė pagrįstai nepriėmė Pažymoje Nr. 4 4 punkto „Vėsinimas“ ir 5 punkto „Papildomas susitarimas Nr. 1 2018-06-06“ nurodytų darbų vertino ir vadovavosi atsakovės pateiktais argumentais ir aktais, juos vertino ir dėl jų pasisakė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo aspektu pateikti ieškovės įrodymai ir argumentai liko tinkamai neįvertinti, nors jie galėjo turėti esminės reikšmės teismo išvadoms. Byloje pateiktame statybos darbų žurnale nurodoma, jog visi darbai priduoti be pastabų (nukrypimų nuo projekto nėra), tai patvirtino savo parašu Statybos ir Techninės priežiūros vadovas V. J.. Kaip matyti, vėdinimo įrenginiai 2018 m. birželio 12 d. buvo bandomi dalyvaujant Statybos ir Techninės priežiūros vadovui V. J., statybos vadovui K. G., UAB „Nelstera“ atstovui L. R. (Vėdinimo įrenginių bandymo aktas Nr. 10). Mechaninės vėdinimo sistemos buvo priimtos naudoti 2018 m. birželio 15 d. (Mechaninių vėdinimo sistemų priėmimo naudoti aktas Nr. 14). Aktuose nurodyta, kad išbandytieji įrenginiai išbandyti per 12 valandų, kad darbai atlikti pagal projektą be nukrypimų. Tuo tarpu defektinis aktas, kurio įrodinėjamas aptariamų ieškovės atliktų darbų nekokybiškumas, yra sudarytas tik 2018 m. birželio 28 d. nedalyvaujant nei ieškovei, nei atsakovei, o iš jo turinio seka, kad aktas buvo sudarytas ne tikslu nustatyti ieškovės atliktų darbų defektus, bet projekto užsakovė UAB „BAA Training“ su komisija siekė apžiūrėti įrengtų sistemų apžiūrą ir įvertinti įrangą. Tai kartu patvirtina, kad darbo rezultatas jau buvo perduotas užsakovei. Iš pirmosios instancijos teismo išvadų neaišku, kokiu faktiniu pagrindu padarytos išvados, kad minėtame akte užfiksuoti faktai yra ieškovės atliktų darbų defektai. Pastebėtina, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. UAB „Airoventa“ defektinis aktas Nr. 180913-13 surašytas gavus UAB „Gilesta“ prašymą patikrinti tikslios kontrolės kondicionierius. Iš jo turinio seka, kad kondicionieriai tuo metu buvo įrengti, jie buvo faktiškai perduoti UAB „Gilestai“. Atsakovė, atsižvelgdama į akte nurodytus pastebėtus trūkumus, jog iš kondicionierių išimti valdikliai, kurie reguliuoja šaltnešio išsiplėtimo vožtuvo veikimą, kad be jų kondicionieriai veikti negali, mano, kad tai ieškovė tyčia juos sugadino. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad nėra duomenų, kokia situacija buvo kondicionierių įrengimo ir faktinio perdavimo atsakovei metu bei nėra duomenų apie ieškovės tyčinius neteisėtus veiksmus, skundžiamame teismo sprendime nėra įtikinamų argumentų, kuo remiantis teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad aptartas gedimas (sugadinimas ) yra ieškovės veiksmų rezultatas. 2018 m. gruodžio 11 d. defektinis aktas, kuriuo taip pat rėmėsi teismas, pripažindamas, kad juo nustatyti ieškovės atliktų subrangos darbų defektai, dėl kurių atsakovė pagrįstai darbų nepriėmė ir atsisakė už juos sumokėti, sudarytas nei rangos, nei subrangos sutarčių šalių iniciatyva, joms nedalyvaujant, o akte nurodyta, kad aktas sudarytas vykdant 2018 m. spalio 9 d. UAB „BAASimulatos 2“ ir MN „Pastatų sistemos“ pasirašytą Inžinierinių sistemų priežiūros sutartį Nr. 181001-1. Per kokius faktinius duomenis minėtu aktu trečiųjų asmenų iniciatyva sudarytame akte užfiksuoti faktai yra susiję su šios bylos šalių sutartiniais santykiais ir ieškovės Pažymoje Nr. 4 nurodytų atliktų darbų baigimu, kokybe ir priėmimu, teismo sprendime iš esmės neatskleista.

36. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, užsakovas (šiuo atveju – atsakovė) privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui (šiuo atveju – ieškovei) apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Kaip jau minėta, bylos duomenys rodo, kad atsakovė vėdinimo sistemos netinkamą įrenginių veikimą įrodinėja 2018 m. birželio 28 d. defektiniu aktu Nr. 2018/06/28-001, kuris buvo surašytas nedalyvaujant ieškovės atstovui. 2018 m. birželio 27 d. vyko UAB „BAA Training“ naujo korpuso šaldymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priėmimo – perdavimo apžiūra, kurios metu buvo vertinamos vėdinimo, serverinės tikslios kontrolės šaldymo ir bendrų patalpų oro kondicionavimo įranga. Po sistemų patikros ir bandymų paleisti nustatyti defektai, tačiau statybos darbų žurnale jokių pastabų dėl to nėra. Iš 2018 m. gruodžio 11 d. defektinio akto Nr. 12-11/E01 matyti, kad pagal 2018 m. spalio 9 d. pasirašytą Inžinerinių sistemų priežiūros sutartį Nr. 181001-1 MB „Pastatų sistemos“ įsipareigojo teikti šaldymo, vėdinimo, elektros bei gaisro aptikimo ir gesinimo sistemų priežiūros paslaugas. Defektinis aktas siųstas užsakovei UAB „BAA Simulators 2“, todėl lieka neaišku, kuo nustatyti defektai yra susiję su ieškove UAB „Nelstera“, kuri vėlgi nedalyvavo apžiūroje ir akto nepasirašė. Akcentuotina tai, kad nei viename defektiniame akte nėra nurodyta, kokius defektus turėtų šalinti ieškovė, todėl lieka neaišku, kiek yra jos kaltės dėl konkrečių darbų neatlikimo ar netinkamo atlikimo.

37. Ieškovės teigimu, tikslios kontrolės oro kondicionavimo įrenginiai tinkamai neveikė, kadangi atsakovė nesudarė sąlygų tinkamai priimti sistemą, nes serverinėje tuo metu nebuvo tinkamų sąlygų įrangai veikti. Kaip matyti, įrangos defektus atsakovė įrodinėjo 2018 m. rugsėjo 13 d. UAB „Airoventa“ defektiniu aktu Nr. 180913-13 ir UAB „Airoventa“ pateikta 2018 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 02004 už kondicionierių patikrinimo darbus. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu apsiribojo tik pasisakymu, jog šioms savo aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė eilę elektroninių tarpusavio susirašinėjimų. Pažymėtina, kad pilnutinio elektroninio susirašinėjimo turinio atskleidimas apsunkintas, o kai kuriais atvejais ir negalimas, nes negalima vienareikšmiškai nustatyti pilno susirašinėjimo konteksto ir ne visada aiškus pridėtų priedų turinys. Visgi iš to, ką galima nustatyti, galima numanyti, kad šių darbų perdavimo priėmimo pradžioje šalys neaptarinėjo sąlygų, kurias atsakovė turi užtikrinti, kad įrengta sistema tinkamai veiktų (nėra duomenų, kad atsakovė apie tokių sąlygų tinkamam įrangos veikimui reikalingumą buvo informuota). Kolegijos nuomone, byloje taip ir liko neatskleista, ar ieškovės įrengta įranga, kaip teigia atsakovė, netinkamai veikė (neveikė) dėl ieškovės atliktų darbų defektų, dėl ko ji šių darbų ir nepriėmė ir už juos nemokėjo, ar visgi įrangos veikimui tikrai buvo būtinos atitinkamos sąlygos, apie kurias paaiškinimus teikė ieškovė. Teismas nepasisakė, kodėl vienos šalies paaiškinimais šiuo aspektu jis vadovaujasi, o kitos šalies argumentus atmeta.

38. Pažymėtina, jog, norint visapusiškai, pilnai ir objektyviai išspręsti šalių ginčą dėl to, kurios sutarties šalies atliktas sutarties nutraukimas pagrįstas ir teisėtas, būtina atsižvelgti į tai, kad šalys nutraukė sudarytą sutartį abipusiais pranešimais dar 2018 m. rugsėjo mėnesį, tuo tarpu teismo sprendimo dalis dėl šio atsakovės reikalavimo grindžiama ir atsakovės pateiktomis 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesio sąskaitomis ir kitais duomenimis. Be to, pagal bylos duomenis objekte tuo metu galimai dirbo kiti atsakovės subrangovai. Iš UAB „Gilesta“ (užsakovė) ir UAB „Energokomplektas“ (rangovė) 2018 m. rugsėjo 3 d. sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2018 m. liepos 26 d. Statybos rangos sutarties matyti, kad rangovė įsipareigojo, remiantis sutarties apimtyje vykdytais darbais ir pagal darbo projekto dalį „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas (ŠVOK)“ trečiosios šalies UAB „Nelstera“ atliktais darbais, atlikti įrengtų šildymo sistemų paleidimo, derinimo ir pridavimo reikiamoms institucijoms darbus. Kadangi šioje sutartyje sistemos vadinamos „įrengtomis“, o kita atsakovės rangovė UAB „Energokomplektas“ atlikinėjo darbus ant ieškovės atliktų darbų rezultato (nenurodyta, kad taisomi darbų trūkumai), tai gali reikšti, kad ieškovės atlikti darbai pagal darbo projekto dalį „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ faktiškai atsakovei buvo perduoti ir jos priimti be pastabų, kad ieškovės atliktų darbų rezultatu naudojamasi, nors perdavimo priėmimo aktai ir nesudaryti. Neištaisius ankstesnių galimai ieškovės atliktų darbų trūkumų, atlikti tolimesnių darbų pagal papildomą susitarimą UAB „Energokomplektas“ tikėtina nebūtų galėjusi. Pirmosios instancijos teismo sprendime šis įrodymas iš esmės liko neįvertintas, nors jo turinio ir įrodomosios reikšmės atskleidimas svarbus vertinant ieškovės argumentus reikalaujant apmokėti už, jos vertinimu, tinkamai ir laiku atliktus rangos darbus ir atsakovės argumentus dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, užfiksuotų byloje pateiktuose defektiniuose aktuose, vertinimo. Tačiau šiuo aspektu faktinių aplinkybių teismas tinkamai nenustatė ir išvadų nepagrindė.

39. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste. Pagal CK 6.671 straipsnio nuostatas ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už faktiškai atliktus kokybiškus darbus (pavyzdžiui, už vandentiekio sistemų sumontavimą, ir pan.). Viena vertus, statybos darbų trūkumai dėl objektyvių priežasčių gali paaiškėti po atliktų darbų priėmimo, kita vertus, priimant darbus nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie netrukdo statinio naudoti pagal paskirtį, tačiau jų gausa (apimtis) gali lemti didelę jų šalinimo kainą. Taigi, įstatymo normos nedraudžia priimti ir nekokybiškų darbų. Šalių sudarytos subrangos sutarties 11 punkte, kuriame nustatytos atsakovės teisės ir pareigos, taip pat numatyta, kad atsakovė turi teisę nepriimti ieškovės pagal sutartį atliktų darbų ir juos nemokėti, tik jeigu jie yra atlikti nekokybiškai ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai (11.2, 11.4 punktai). Pagal sutarties 11.2, 11.7 punktus atsakovė, vertindama, kad ieškovės atlikti darbai su trūkumais, turėjo teisę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo darbų perdavimo priėmimo aktų pateikimo pareikšti pretenziją, taip pat turėjo teisę sustabdyti darbus, nušalinti ieškovę, tačiau sutartis nenumatė, kad atsakovė tik dėl dalies galimų darbų defektų gali apskritai atsisakyti priimti visus darbus, teikiamus priimti pagal aktą, akte nenurodydama pastabų dėl darbų trūkumų, nesurašydama defektinio akto. Pagal atsakovės paaiškinimų turinį seka, kad ji pripažįsta, jog turi priimti ir sumokėti už kokybiškus ir trūkumų neturinčius darbus. Pirmosios instancijos teismas teisiniais ir faktiniais motyvais nepagrindė, kodėl jis priėjo priešingos išvados, t. y. kad atsakovė turi teisę nepriimti ir nemokėti už visus akte nuodytus darbus, nors galimai tik dalis jų galėjo turėtų defektų, nors atsakovė pagal bylos duomenis kito rangovo ieškovės neatliktiems darbams atlikti nesamdė, nors ieškovės atliktų subrangos sutarties darbų rezultatu naudojosi ir galimai darbus yra perdavusi užsakovei.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai analizavo ir įvertino defektinius aktus, vertindamas juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais, įskaitant statybos žurnalo įrašus, statinio techninę priežiūrą vykdžiusių asmenų veiksmus patvirtinant, kad darbai atlikti be trūkumų ir pagal projektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadų negali pripažinti pagrįstomis, nes jos iš esmės padarytos vertinant tik atsakovės teiginius ir su jais sutinkant, nors ieškovės argumentai buvo priešinti, o rašytinių įrodymų turinys – prieštaringas.Neaiškumus ir prieštaravimus galimai galėjo pašalinti Statybos ir Techninės priežiūros vadovo V. J. paaiškinimai, tačiau šalys jo liudytoju apklausti neprašė, o teismas nepatikslino jų įrodinėjimo pareigos sutinkamai su 158 straipsnio 53 dalimi, 159 straipsnio 1 dalimi, 160 straipsnio 1 dalies 3, 3 punktų nuostatomis. Pastebėtina ir tai, kad teismas nieko nepasisakė dėl byloje esančio 2018 m. gegužės 10 d. papildomo susitarimo Nr. 1, sudaryto tarp ginčo šalių, galiojimo ir, jei jis galiojo, kokia jo įrodomoji reikšmė byloje, kiek tai įtakoja ginčo darbų atlikimą.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįsta vertino atsakovės poziciją, kad Pažymoje Nr. 5 nurodyti darbai privalėjo būti ieškovės įsivertinti sudarant sutartį, todėl nėra laikytini papildomais darbais. Tačiau bylos faktiniai duomenys rodo, kad rangos darbų vykdymo eigoje dėl įvairių priežasčių reikėjo keisti Techninio projekto sprendinius ir techninę dokumentaciją, dėl ko vėliau galimai keitėsi ir rangovų atliekamų darbų apimtys. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2018 m. birželio 6 d. pasirašė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. 2018 m. gegužės 10 d. papildomo susitarimo Nr. 1, sudaryto tarp ginčo šalių, galiojimas ir įrodomoji reikšmė nenustatyti. Sutarties vykdymo metu pati atsakovė neginčijo Techninio projekto sprendinių keitimo bei papildomų darbų atlikimo būtinybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad atsakovė papildomoms/atskiroms sąmatomis nereiškė prieštaravimų, tačiau ir vienareikšmiško pritarimo taip pat nenurodė ir kad visų Techniniame projekte nenumatytų darbų atlikimo neįmanoma iš karto įsivertinti, kadangi Techninis projektas ruošiamas tos srities specialistų ir nenumatyti darbai paaiškėja statybos proceso eigoje. Kadangi sprendžiant pagal gamybinių pasitarimų turinį ir kitus dokumentus projektiniai sprendiniai buvo keičiami tiek atliekant nežymius pakeitimus, tiek užsakovės reikalavimu pakankamai reikšminga apimti, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ir nustatyti, ar tikrai ieškovė, prieš sudarydama subrangos sutartį, galėjo įsivertinti visus būtinų papildomų darbų, kurie turės būti atlikti už tą pačią fiksuotą sutarties kainą, apimtį ir riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad reikalauti pagrįsti papildomų darbų atlikimą atsakovė pradėjo tik 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. SR-20180621-01JD, kai jau faktiškai visi darbai buvo atlikti. Taigi, visų šių faktinių aplinkybių visuma, šalių elgesys sutartinių santykių metu, derinant darbų atlikimą, kelia abejonių, ar pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, siekdama gauti pelno, sudarė šią Subrangos sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir prisiėmė su tuo susijusią tokio projekto įgyvendinimo galimą riziką, dėl ko neturi teisės reikalauti priteisti skolą pagal 2018 m. liepos 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

42. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priteisti 2 672,77 Eur iš atsakovės už statybų objekte ieškovės sumontuotą vandens apskaitos mazgą, motyvuodamas tuo, kad ieškovė šios sąskaitos nepagrindė jokiais papildomais dokumentais – aktais, pažymomis, nepateikė įrodymų, jog minėta sąskaita buvo siunčiama atsakovei apmokėjimui, be to, joje nurodyta suma neatitinka 2017 m. gruodžio 14 d. lokalinėje sąmatoje „Vidaus vandentiekis ir nuotekos“ nurodytos 1 029,39 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendime teismas niekaip nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kodėl šis vandens apskaitos mazgas neturėjo būti suderintas papildomu susitarimu tarp šalių, kodėl jis nelaikytinas papildomu darbu. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros duomenų neaišku, ar 2 672,77 Eur kainą sudaro tik prekės kaina ar ir suteiktų paslaugų kaina, nes i pačios ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta vandens apskaitos mazgo įrengimo kaina tik 1 029,39 Eur. Nuo šios aplinkybės, kuri taip pat liko iš esmės nenustatyta, priklauso, ar šalys turtėjo sudaryti darbų perdavimo priėmimo aktą. Byloje yra duomenų, kad atsakovė tam tikru bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog vandens mazgas yra realiai sumontuotas, t. y. faktiškai juo naudojamasi, o savo nesutikimą grindė tuo, kad nesurašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas. Vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje šalys pateikė elektroninio susirašinėjimo duomenis ir pačios aiškino, jog vandens apskaitos mazgą ieškovė, negavusi apmokėjimo, išmontavo. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų neišsiaiškino ir sprendime dėl to nepasisakė.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes ši pažeidė esminę sutarties sąlygą dėl jos įvykdymo termino. Subrangos sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė darbus atliks ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 20 d., tačiau vykdant darbus paaiškėjo, kad buvo būtina keisti statybos objekto projektinę dokumentaciją. Iš bylos duomenų matyti, kad pakeitimai buvo suderinti tik 2018 m. balandžio 17 d. – pakeitimai atlikti DP (darbo projekto) rengimo metu. Nors šalys oficialiai nebuvo sutarusios pratęsti darbų atlikimo termino, tačiau tiek projektinės dokumentacijos keitimas, tiek vėlesnių papildomų susitarimų sudarymas, tiek šalių susirašinėjimo turinys, kuriame nekalbama apie tai, kad ieškovė vėluoja atlikti/priduoti darbus ir dėl to nereiškiamos pretenzijos, rodo, kad galimai galutinis darbų terminas abipusių šalių sutarimu galėjo būti pratęstas, nors tai ir nebuvo įforminta rašytiniu susitarimu, tačiau teismo sprendime šios aplinkybės liko neįvertintos.

44. Abejonių kelia tai, ar tikrai sutartis turi būti nutraukta išimtinai tik dėl ieškovės kaltės šiai pažeidus esminę sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo termino. Bylos duomenys rodo, kad tik 2018 m. liepos 10 d. atsakovei buvo perduoti DP pakeitimai atsakovei. Byloje yra duomenys, kad 2018 m. sausio mėnesio gamybiniame pasitarime nurodytas svarstytas klausimas dėl projekto techninės dalies patikslinimo. 2018 m. kovo 28 d. pasitarime užfiksuota, kad dar negautas užsakovo pritarimas dėl čilerių, nors pristatymas 5-6 savaitės, svarstyti techninės dokumentacijos pateikimo iki kovo 28 d. klausimai, leista pateikti naują darbų vykdymo grafiką iki 2018 m. kovo 28 d., o iki 2018 m. balandžio 4 d. užsakovė turėjo patikslinti patalpą, kur bus įrengtas simuliatorius. 2018 m. balandžio 4 d. pasitarime rangovas prašė pateikti paskutinę DP laidą 2018 m. balandžio 4 d., nes dažnai projektas keistas pagal užsakovo 2018 m. vasario 28 d. perdavimo aktu perduotą TP versiją, iki 2018 m. balandžio 21 d. projektuotojas nebuvo visko atlikęs ruošiant DP. 2018 balandžio 11 d. gamybiniame apsitarime nurodyta, kad atsižvelgiant į TP-DP sprendinių pakeitimus projektuotojas įsipareigojo pateikti sprendinių ir darbo kiekių palyginimą, o 2018 m. balandžio 25 d. pasitarime rangovė nurodė, kad neturi techninių sprendinių, tiesiogiai įtakojančių darbų įvykdymą, įskaitanti ir šaldymo agregatų tvirtinimo sprendinius. 2018 m. gegužės 23 d. pasitarime susitarta užsakovo prašymu iš naujo nustatyti grafikus, o 2018 m. gegužės 16 d. 2018 m. balandžio 23 d. pasitarimuose fiksuota nelygios patalpos, kur bus simuliatoriai, grindys ir tik tada kalbama apie simuliatorių iškrovimo vietą nerengiant atskiro kelio. 2018 m. birželio 13 d. pasitarime nurodyta, kad užsakovui nutarus nevykdyti statinio statybos 5 simuliatoriui nutarta keisti TP sprendinius, pateikiant iki 2018 m. birželio 13 d., bei nurodyta, kad jų nesant negali baigti gerbūvio darbų. 2018 m. birželio 20 d. pasitarime užfiksuota, kad serverinės patalpose turi būti vėsinimo angos, bet dar nėra aiškus įrangos išdėstymo planas, projekte nenumatyti darbai tiksliai užduočiai su tikslaus įrangos išdėstymu parengti, iki 2018 m. liepos 11 d. buvo įpareigota parengti sekančiame susirinkime. Šios gamybiniuose pasitarimuose nurodytos aplinkybės svarbios nustatant dėl kokių priežasčių darbai nebuvo baigti sutartyje numatytu terminu, dėl kieno kaltės užsitęsė darbų atlikimo terminas ir ar tai įvyko tik dėl ieškovės kaltės, tačiau šios aplinkybės teismo sprendime liko nenustatytos ir neįvertintos.

45. Atsakovė UAB „Gilesta“ rėmėsi ir teismas vadovavosi tuo, kad atsakovė įgavo teisę vienašališkai nutraukti Subrangos sutartį, kadangi: ieškovė pažeidė 21.2.1 punktą – ieškovė praleido darbų atlikimo terminus daugiau nei 4 mėnesius, į raginimus užbaigti darbus nereagavo; 21.2.3 punktą, nes ieškovės turtui buvo taikomi areštai; 21.2.4 punktą ir 21.2.5 punktą, nes ieškovė neturėjo energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato, ieškovė melagingai teigė, kad kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją; 21.2.6 punktą, nes ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški; taip pat ieškovė įsipareigojo įrengti pastato šildymo sistemas, įrengė šiluminį punktą, už kurį reikalavo mokėti papildomai, o atsakovei nesutikus, be atsakovės žinios šilumos punkto įranga buvo išmontuota. Kaip esminį sutarties pažeidimą, teismas laikė rangos darbų atlikimo terminų nesilaikymą. Visų pirma, tokios išvados teisingumu abejonių kelia tai, kad, kaip minėta, dar 2018 m. birželio mėnesį buvo keisti techniniai sprendiniai, o atsakovė pretenzijų dėl esminio sutarties pažeidimo iki ginčo teisme kilimo nereiškė.

46. Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles, sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali: pirma, joje tiesiogiai numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis); antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1 – 3 dalys). Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, kurį lemia sutartį pažeidusios šalies kalti veiksmai, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu), siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, taigi būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kuo tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-703/2013).

47. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su skundo argumentu dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes, mano, jog šioje byloje svarstytina, ar tikrai atsakovė negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, kai šiuo metu ieškovės sukurti objektai yra priduoti ir naudojami (veikiantys). Kolegijos nuomone, šioje byloje svarstytinas klausimas, ar nėra pagrindo taikyti mišrios atsakomybės ir, priklausomai nuo atsakomybės laipsnio, spręsti dėl atsakovės ieškiniu prašomų priteisti netesybų. Taip pat, jei teismas prieitų išvados, kad visgi ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais (pagal 2018 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą), ir, siekiant nustatyti, ar pagal 2018 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą atlikti darbai nėra papildomi, atsižvelgiant į projektinės dokumentacijos keitimą, svarstytina dėl šalys neturi svarstyti ekspertizės skyrimo klausimo.

48. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, susijusių su byloje kilusio ginčo klausimu, teismas konstatuoja, jog negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi, byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.

49. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja, atitinkamai šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.