Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti inter alia prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Prokuratūros funkcijos apibrėžtos Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje. Prokuratūra, vykdydama teisingumą, inter alia gina viešąjį interesą, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p., 8 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės skundžia atsakovo atsisakymą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kuris suformuotas pareiškėjams adresuotame 2006 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 3-5543, t. y. prokuroro neveikimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 3-5543 savo esme ir turiniu yra procesinis sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomą veiksmą – kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Toks sprendimas, atsižvelgiant į Prokuratūros įstatymo 3 bei 4 straipsnių nuostatas, gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui aukštesnysis prokuroras yra Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas konstatavo, kad Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. To paties įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Apygardos prokuratūros prokurorui aukštesnysis prokuroras yra apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) (Prokuratūros įstatymo 15 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjai, nesutikdami su Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės atsakymu, kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą, aukštesnįjį prokurorą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės atžvilgiu. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras į pareiškėjų skundą atsakė 2006 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 3-5543. Šį atsakymą pareiškėjai, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą atsakovui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 3-5543 panaikinimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą dėl Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 3-5543 panaikinimo nutraukti (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnis reglamentuoja administracinių bylų kompetencijai nepriskirtinas bylas. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos prokuratūros funkcijos. Prokuratūra yra valstybinė institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose numatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą (2 str. 1 d.). Pagal šio straipsnio 2 dalį, prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka inter alia organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas; palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; gina viešąjį interesą; pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus ir kt. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis reglamentuojamas viešojo intereso gynimas, kuriame numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Viešojo intereso gynimas yra viena iš prokuratūros atliekamų funkcijų, susijusių su teisingumo vykdymu. Klaipėdos apygardos prokuratūra, tirdama pareiškėjų skundą, atliko procesinę veiklą, numatytą Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje. Klaipėdos apygardos prokuratūra, vadovaujantis 19 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, pareikalavo paaiškinimų ir dokumentų iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus bei uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“; iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro - faktinių duomenų apie tai, ar Klaipėdos LEZ vykdoma Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnyje numatyta draudžiama veikla, ar nustatyti aplinkos taršos pažeidimai. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojami prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė 2006 m. liepos 27 d. raštu Nr. 3-3783 nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl Klaipėdos LEZ įmonių veiklos sustabdymo. Šis raštas pareiškėjų buvo apskųstas aukštesniajam - Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, kuris paliko nepakeistą ankstesnį sprendimą, t. y. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2006 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 3-5543 savo esme ir turiniu yra procesinis sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta atlikti prašomą veiksmą - kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroras atsisakymas patenkinti pareiškėjų skundą, kuriuo skundžiamas prokuroro neveikimas (prokuroro procesinių veiksmų teisėtumas) vadovaujantis aukščiau aptartais argumentais gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi pažeidė Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes užkirto galimybę tolesnei bylos eigai sprendžiant ginčą dėl prokuroro veiksmų teisėtumo ginant viešąjį interesą.

4. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija, todėl teismas privalėjo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti, jeigu kilo abejonių dėl ginčo pagal pareiškėjų skundą teismingumo.