Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1521-485/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
2A-1521-485/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
AB „Kauno energija“
Civilinė byla Nr. 2A-1521-485/2012
Pirmos instancijos teismo teisėjas Edmundas InokaitisProcesinio dokumento kategorija 45.5; 121.14; 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1271-191/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7) prašė nutraukti 2005 m. balandžio 13 d. servituto teisės nustatymo sutartį (notarinio registro Nr. 1-2519), priteisti iš atsakovės, kaip servituto turėtojos servituto davėjui V. M. dėl tarnaujančio daikto netinkamo išlaikymo atsiradusią 67 206 Lt žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso pagalbinės ūkio negyvenamosios patalpos nuo R-l iki R-5, nuo R-7 iki R-9, nuo R-23 iki R-26, 10-5, 10-6, nuo 13-9 iki 13-14 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-6 (1/4 nuo 5,18), R-18 (1/4 nuo 10,98), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. balandžio 13 d. ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį (notarinio registro Nr. 1-2518) (toliau – Servituto sutartis), kuria ieškovas suteikė atsakovei servituto teisę naudotis patalpomis R-7/54,44 kv.m., R-6 (1/4 nuo 5,18 kv.m.), R-18 (1/4 nuo 10,98 kv.m.), R-l/3,96 kv.m., 10-5/10,53 kv.m. 10-6/16,89 kv.m. siekiant prižiūrėti tarnaujančius daiktus – inžinerinius tinklus – termofikacinius tinklus (duomenys neskelbtini) miesto centre ir senamiestyje – 5K magistralė. Ieškovo nuomone, atsakovė nevykdė Servituto sutarties 1.2 p., t.y. tinkamai neprižiūrėjo ir neišlaikė tarnaujančiojo daikto, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Be to, ieškovo manymu, atsakovė be ieškovo žinios ir sutikimo, ieškovui nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpoje (duomenys neskelbtini), naujai įrengė šiluminį mazgą, izoliavo patekimą į patalpas. Ieškovo nuomone atsakovė šiuos darbus atliko pažeisdama projektinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu (t. 1, b. l. 185-188) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 16,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, jog ieškovui priklausančiose rūsio patalpose yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, kuriais rūpintis pareiga tenka šio turto bendrasavininkams (CK 4.82 str.) Atsakovė naudojasi konkrečiomis servituto teisėmis rūsio patalpose-bendrovei priklausančių inžinerinių tinklų tiesimui, aptarnavimui ir rekonstravimui, šias teises įgyvendina Servituto sutartyje numatytomis sąlygomis. Servituto sutartyje nėra sąlygos, kuri įpareigotų AB „Kauno energija“ atlikti rūsio patalpų kapitalinį remontą. Teismas darė išvadą, jog ieškovas turėjo kreiptis dėl sąmatoje numatytų darbų atlikimo į namą administruojančią įmonę dėl galimo bendro naudojimo patalpų tvarkymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti nuostolius, taip pat teismas pažymėjo, jog pats ieškovas nurodė, kad dar nuo 1998 metų rūsio patalpos buvo neremontuotos, avarinio stovio. Teismas laikė, jog ieškovas neįrodė, kad nuostoliai susidarė dėl atsakovės kaltės ar atsakovei vykdant savo, kaip šilumos tiekėjo funkcijas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įsigijęs rūsio patalpas jas pats tinkamai prižiūrėjo, ir elgėsi rūpestingai ir apdairiai, o prašoma priteisti nuostolių suma, susidarė būtent dėl AB „Kauno energija“ netinkamai vykdytų Servituto sutarties sąlygų. Dėl ieškovo prašymo nutraukti Servituto sutartį, teismas nurodė, jog šilumos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu ir tam tikri ieškovo nuosavybės teisės ribojimai taikytini, kadangi ieškovui priklausančiose patalpose randasi šilumos tiekimo ir skirstymo įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys atsakovei, bet naudojami kelių daugiabučių gyvenamųjų namų apšildymui ir šilumos tiekimui karštam vandeniui ruošti. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo prašymą nutraukti Servituto sutartį. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovė rūsio patalpose neteisėtai, be ieškovo žinios naujai įrengė šilumos mazgą. Teismas nustatė, jog AB „Kauno energija“ ieškovo patalpose vykdė darbus pagal UAB „Terma“ paruoštą darbo projektą 2006/ŠT-P-001 „Grupinė boilerinė gyvenamiesiems namams - (duomenys neskelbtini)“. Šis projektas buvo pateiktas ieškovui, projektas su juo suderintas, ką patvirtina ir ieškovo parašas pateikto projekto ketvirtame lape „Pastatų, (duomenys neskelbtini)parametrus mažinančio modulio montavimas“ brėžinyje (b. l. 65,118). Teismas darė išvadą, kad ieškovo parašas ant šio dokumento nėra nuginčytas teismine tvarka, todėl laikytinas galiojančiu, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, kad darbai - šilumos punkto įrenginio gyvenamiesiems namams - (duomenys neskelbtini) ir žemų parametrų trasos įrengimas bei sienos išmūrijimas, atlikti su ieškovu nesuderinus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-7) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Servituto sutarties 4.1 p. numatyta, kad servituto turėtojas atlikęs planinius arba avarinius inžinierinių tinklų remonto darbus, atlygina servituto davėjui nurodytų darbų eigoje patirtus nuostolius, pagal abiejų šalių suderintą sąmatą. Šios sutarties 4.4 p. numatyta, kad servituto turėtojas įsipareigoja tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Šių susitarimo sąlygų atsakovė nevykdė - šiluminius tinklus išvedė ne rūsio pogrindžio kanale, o vamzdynus paklojo palubinėje erdvėje, neprižiūrėjo tarnaujančias servitutui patalpas, suniokojo patalpas, išardė elektros įvadą rūsyje, o naujo neįvedė, elektrą įvedė tik savo savavališkai atsimūrytoje patalpoje, neįrengė ventiliacijos bei atskiro įėjimo į patalpas, dėl ko ardomos sienos ir lubos. Ekspertai įvertino, jog tokiais atsakovės veiksmais ieškovui buvo padaryta 67 206 Lt žala.Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad sąmatoje nurodyti nuostoliai susidarė dėl atsakovės kaltės atsakovei vykdant savo, kaip šilumos tiekėjo funkcijas. Sąmatoje nurodyti nuostoliai kaip tik yra įrodyti VĮ „Kauno Regiono Statybos konsultavimo ir audito centro“ 2011-07-18 statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 11-20A bei kitais įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, jog atsakovė tik naudojosi rūsiu, tačiau neatliko jokios tarnaujančio daikto priežiūros, neremontavo jo, nemokėjo jokių mokesčių. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovė šilumos mazgą įrengė be ieškovo žinios. Ieškovas tiek teismo posėdyje, tiek procesiniuose dokumentuose teigė, jog ant projekto nebuvo pasirašęs.Nors teismas teigė, jog butų ir patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti, tačiau UAB „Žaidas“ Kaune savo veiklą pradėjo tik 2006 metais, o AB „Kauno energija“ rūsiu naudojasi nuo senų laikų, Servituto sutartis buvo sudaryta 2005 m., įsipareigojimai taip pat buvo prisiimti iki UAB „Žaidas“ savo veiklos Kaune pradžios. Be to, jei UAB „Žaidas“ sutvarkytų patalpą, už šiuos darbus turėtų mokėti ieškovas, tuo tarpu pagal Servituto sutartį, tai turėjo padaryti atsakovė. Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų 1998 m. spalio 5 d., bei 2011-12-28 d. aktų, bei kitų rašytinių įrodymų, nurodytų ieškinyje ir dublike, taip pat neaptarė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalingų padarinių.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 15-19) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas, aiškindamas Servituto sutartį, pažeidžia CK 6.193 ir. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovas, aiškindamas Sutarties 4.4 punktą, nurodo įvairius rūsio patalpų remonto darbus, kurie Sutartyje nebuvo numatyti. Toks aiškinimas tampa ieškovui pagrindu teigti, kad atsakovė sutarties atskirų punktų ir susitarimų nevykdė ir nevykdo. Sutartyje nenumatyta atlikti rūsio patalpų kapitalinį remontą. Ieškovas pats byloje pateikia įrodymus, kad patalpos, kuriose yra nustatytas servitutas, yra avarinės būklės, neremontuotos. Tačiau tokio stovio patalpos buvo iki pasirašant servituto Sutartį, ką patvirtina ir 2011-07-18 Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktos statinio ekspertizės akte Nr. 11-20A punkte 4.2.2.2 pateikta išvada. 1998-12-08 Kauno miesto savivaldybės pastatų priežiūros ir nuomos skyriaus raštas Nr. K-630 surašytas, kai patalpos priklausė UAB „Sena daina“. Ieškovas patalpas įsigijo 2000-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RI-1351, kuriose nurodomas patalpų stovis, nežinomas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įsigydamas rūsio patalpas neturėjo pretenzijų buvusiam patalpų savininkui dėl patalpų būklės. Ieškovas nurodo nuostolių dydį, tačiau nepateikia įrodymų, kad paskaičiuotų nuostolių faktas yra siejamas su AB „Kauno energija“, kaip Sutarties šalimi.Vadovaujantis 2003-05-20 Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20 str. nuostatomis -daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų bei šilumos punktų priežiūrą vykdo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Atsakovas byloje turėtų būti pastatą administruojanti įmonė, atsakanti už namo techninę priežiūrą, inžinerinių sistemų priežiūrą, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo iš AB „Kauno energija“ reikalauti atlyginti prašomus nuostolius.Ieškovas žinojo apie atliekamus darbus ir tai įrodo 2004-03-24 V. M. raštas Nr. A-901, kuriame prašoma iškelti esamą šilumos punktą iš rūsio patalpų į ieškovui priklausančių sandėliukų patalpas; 2004-08-24 Šilumos punkto esamos būklės patikrinimo aktas Nr.2004-49, kuriame yra ieškovo V. M., kaip objekto savininko atstovo parašas; Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos anketa REN-1105, kuriame nurodyta, kad parašus rinko V. M. ir yra V. M. parašas; Šilumos punkto įrenginio remonto darbų pripažinimo tinkamu naudoti aktas 2006-09-29, kurį ieškovas pasirašo ir tvirtina aktą kaip statytojas; UAB „Terma“ darbo projekto „Grupinė boilerinė gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini)“, kuris suderintas V. M. parašu.Ieškovas nepagrįstai teigia, kad negalėjo išnuomoti ginčo patalpų, dėl to patirdavo nuostolius, kadangi Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2011-09-02 išraše 7 dalyje Juridiniai faktai, įrašas 7.2 nurodo, kad patalpos, nurodytos išrašo 2.1 punkte (tame tarpe ir patalpos kuriose nustatytas servitutas), nuo 2005-08-03 iki 2006-02-01 buvo išnuomotos UAB „Itališki patiekalai“, o įrašas 7.1 nurodo, kad patalpos, aprašytos išrašo 2.1 punkte, nuo 2006-11-10 iki 2007-01-02 buvo išnuomotos UAB „Tete-a-tete“ kazino. Aplinkybę, kad rūsio patalpomis naudojosi ir kiti juridiniai asmenys, patvirtina ir pats ieškovas 2010-11-30 prašyme (Nr.02-6557) AB „Kauno energija“, kur ieškovas nurodo, kad servitutu naudojasi visai kitos firmos (atliekančios remontą ir priežiūrą). Tą aplinkybę patvirtina ir Laikinojoje sostinėje (2012-02-11) straipsnyje „Nešildo rūsio-vargsta kaimynai“ straipsnio autoriaus cituojami V. M. žodžiai, kad „problemos dėl rūsio prasidėjo tada, kai rūsyje ėmė savivaliauti bendrovės UAB „Žaidas“ darbuotojai, kurie neatsakingai nakčiai palieka praviras lauko duris<...>.“ Straipsnyje nurodoma, kad ieškovas net kreipėsi į policiją, kad UAB „Žaidas“ neteisėtai nupjovė rūsio patalpų durų spyną ir įsibrovė į vidų. Tokia informacija taip pat patvirtina, kad patalpomis naudojosi ir kiti asmenys, bei pats savininkas.Atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu nutraukti Servituto sutartį, kadangi nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti energetikos objektų modernizavimo ar eksploatavimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2012-04-11 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei AB „ Kauno energija“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, iš jo priteista 16,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( t. 1, b. l. 185-188 ).

Ieškovas ( apeliantas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ( apeliantui ) nuosavybės teise ( 2000-01-27 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. RI – 1351) priklauso pagalbinės ūkio negyvenamosios patalpos nuo R-l iki R-5, nuo R-7 iki R-9, nuo R-23 iki R-26, 10-5, 10-6, nuo 13-9 iki 13-14 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-6 (1/4 nuo 5,18 kv. m. ), R-18 (1/4 nuo 10,98 kv. m. ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jis įsigijo rūsio patalpas su AB „ Kauno energija“ nuosavybės teise ( 2000-05-09 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-3745 )priklausančia energetikos objekto termofikacinių tinklų (duomenys neskelbtini), miesto centre ir senamiestyje dalimi ( 5 K magistralės ir jos kvartalinių tinklų, kurių ilgis 2x 30473 m. dalimi ) (t. 1, b. l. 82-86 ). 2005 m. balandžio 13 d. ieškovas su atsakove AB „Kauno energija“ sudarė servituto nustatymo sutartį ( toliau – Sutartis ) (notarinio registro Nr. 1-2519), suteikdamas atsakovei AB „Kauno energija"(duomenys neskelbtini), miesto centre ir senamiestyje 5K magistralei ir jos kvartalinių tinklų, unikalus Nr. 1998-2018-2014, savininku servituto teisę naudotis patalpomis R-7/54,44 kv.m., R-6 (1/4 nuo 5,18 kv.m.), R-18 (1/4 nuo 10,98 kv.m.), R-l/3,96 kv.m., 10-5/10,53 kv.m. 10-6/16,89 kv.m. Sudarytos sutarties 4.1 p. nustatyta, kad servituto turėtojas atlikęs planinius arba avarinius inžinerinių tinklų remonto darbus, atlygina servituto davėjui nurodytų darbų eigoje patirtus nuostolius, pagal abiejų Šalių suderintą sąmatą. Sutarties 4.4 p. numatyta, kad servituto turėtojas įsipareigoja tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą ( t. 1, b. l. 13-18 ). Ieškovas (apeliantas) nurodo, kad atsakovė šių Sutarties sąlygų nesilaikė, todėl prašo Sutartį panaikinti. Be to, jo aiškinimu, atsakovė be jo sutikimo ir žinios ieškovui nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpoje atliko darbus, pažeisdama projektinius reikalavimus. Tuo jam buvo padaryta žala, kuri sudaro 67 206,62 Lt ir prašo ją priteisti iš atsakovės. Kaip matyti, iš jau minėtos Sutarties, ją sudarant buvo nustatyta mažiausia servituto teisė servituto turėtojui, t.y. atsakovei AB „Kauno energija“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų tiesimui, aptarnavimui ir rekonstravimui, nenustatant jokių apsaugos zonų, t.y. netaikant jokių nuosavybės teisių ribojimų servituto davėjui (ieškovui), naudojantis patalpomis. Tai atsispindi Sutarties 1.1, 3.1, 3.2, 4.2. 4.3, 7.4 punktuose. Kaip nustatyta, ieškovas (apeliantas) įsigijo rūsio patalpas su atsakovės energetikos objektu, skirtu šilumai perduoti. Tinkamam šio energetikos objekto eksploatavimui užtikrinti ir buvo nustatytas servitutas. Teisėjų kolegija sutinka, kad nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai privalo leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų, kadangi šilumos tiekimas yra ypatinga visuomenės reikmė, ji grindžiama viešuoju interesu, todėl apelianto prašymas nutraukti servituto sutartį laikytinas nepagrįstu.

Be to, apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, nesprendė klausimo dėl servituto atlygintinumo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi, kaip matyti, sudarant Sutartį, šalys išreiškė savo valią ir nurodė, kad servituto teisė nustatyta neatlygintinai (Sutarties 2.1 punktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė AB „Kauno energija“ ieškovo patalpose vykdė darbus pagal UAB „Terma“ paruoštą darbo projektą 2006/ŠT-P-001 „Grupinė boilerinė gyvenamiesiems namams - (duomenys neskelbtini)". Šis projektas buvo pateiktas ieškovui, projektas su juo suderintas, ką patvirtina ir ieškovo parašas pateikto projekto ketvirtame lape „Pastatų, (duomenys neskelbtini)parametrus mažinančio modulio montavimas“ brėžinyje. Apeliantas skunde nurodo, kad su juo darbų projektas nebuvo derintas, jis jame nepasirašė, taip pat savo skunde nurodė, kad prašė skirti rašysenos ekspertizę. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 177-184) tokio prašymo ieškovas teismui nebuvo pareiškęs. Tokiu būdu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kol ieškovo parašas nėra nuginčytas, tol jis yra galiojantis. Ieškovas prašė priteisti dėl tarnaujančio daikto netinkamo išlaikymo atsiradusią 67 206 Lt žalą. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (LR CK 4.83 str.). Kaip matyt iš byloje pateikto Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-03-14d.Statinio dalinės ekspertizės akto, Kauno miesto savivaldybės pastatų priežiūros ir nuomos skyrius 1998 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. K-630 nurodė, jog r ginčo namo rūsio perdengimai yra sutrūniję, armatūra surūdijusi, tinkas atšokęs, perdengimo plokščių kraštai aptrupėję, rūsyje nėra jokios ventiliacijos, ant sienų ir lubų nuo didelės drėgmės susidaro kondensatas, šiluminės trasos vamzdynai surūdiję. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas įsigijęs ginčo patalpas, remonto nedarė. Taip pat nustatyta, kad atsakovė vykdė remonto darbus, įdiegė naują šilumos mazgą, pakeitė vamzdynus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra nustatytas priežastinis ryšys dėl atsiradusių nuostolių ir jos veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai šių aplinkybių neišnagrinėjo. Kaip jau minėta, ekspertizės akte nurodyta kokius darbus atliko atsakovė ir kokie buvo tų darbų trūkumai. Kartu pažymėtina, kad ekspertizės akte nurodyta, kad jau ieškovui įsigijus minėtą rūsio patalpas, nuo 1998 metų nebuvo atliekamas šių patalpų remontas. Antra vertus, iš jau minėto ekspertizės akto matyti, kad atsakovė, atlikdama darbus ieškovui padarė žalą. Atsižvelgiant į tai, kad rūsio patalpos jau seniai nebuvo remontuotos, ieškovas nesiėmė jokių priemonių jas remontuoti, tačiau atsakovė darydama remontą taip pat padarė žalą ieškovui (ką patvirtina jau minėtas ekspertizės aktas ), o teismas neturi galimybių smulkiai apskaičiuoti padarytos žalos dydžio. Tokiu būdu teismas vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovo patirtą žalą mažina iki 10 000 Lt ir šią sumą priteisia ieškovui iš atsakovės.

Be to, apeliantas skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad šioje byloje buvo nagrinėjamos itin svarbios faktinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepaminėjo. Ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas ( CPK 322 straipsnis ). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus dėl visų bylos aplinkybių. Apeliantas visus argumentus dėl apeliacinio skundo galėjo išdėstė savo apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tokiu būdu, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas– ieškovo V. M. ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. tenkintina ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo ir ieškovui priteistina iš atsakovės 10 000 Lt žalai atlyginti, likusi ieškinio dalis atmestina.

Priėmus byloje naują sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, t.y. ieškovui priteistina iš atsakovės 300 Lt už materialinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovo ieškinį tenkinus tik iš dalies ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas pateikiant apeliacinį skundą, iš ieškovo valstybei priteistina 1 855 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o iš atsakovės valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio dalis, t.y. 300 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo V. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės AB „Kauno energija“ (į. k. 235014830, reg. Raudondvario pl. 84, Kaune) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) patirtai žalai atlyginti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės AB „Kauno energija“ (į. k. 235014830, reg. Raudondvario pl. 84, Kaune) ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

Priteisti iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 1 855 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės AB „Kauno energija“ (į. k. 235014830, reg. Raudondvario pl. 84, Kaune) valstybei 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRamūnas MitkusAlgirdas Remeika