Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 4 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad pataisos namų 14 būrio, 15 būrio dušų patalpos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra įrengta persirengimo kambarių, dėl ko permirksta rūbai, nėra suoliukų, šiukšliadėžės, užuolaidų užtikrinančių privatumą, dvokia iš kanalizacijos vamzdžių, prastai dirba ventiliacija, skysto muilo dozatoriai tušti. Teigė, kad dėl gyvenimo sąlygų Alytaus pataisos namuose jis patiria visokius nepatogumus ir yra žalojamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 14 būrio ir 15 būrio dušų patalpos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra įrengta užuolaidų, kurios užtikrintų jo privatumą. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo perkeltas ir laikomas 6 lokalinio sektoriaus 14 būryje (b.l. 10, 14).

Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nenustato reikalavimų pataisos namų dušų įrengimui. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tarp dušų yra įrengtos pertvaros. Pertvarų duše buvimą įrodo ir atsakovės atstovo į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 17). Todėl teismo vertinimu, privatumas naudojantis dušu pareiškėjui buvo užtikrintas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad dušo patalpoje nėra įrengta persirengimo kambarių, nėra suoliukų, šiukšliadėžės, skysto muilo dozatoriai tušti. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punkte numatyta, jog dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) - 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės -1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; veidrodis - 1 vnt.; sieninė pakaba drabužiams - 3 kabliukai 1 asmeniui; lentynėlė higienos priemonėms - 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės); kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai - pagal poreikį.

Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad dušų patalpose yra sieninės pakabos, dozatoriai, kilimėliai (b.l. 17). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad rūbus nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose, arba savo miegamajame. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Aprūpinimo normos, nei Eksploatavimo taisyklės nenumato šiukšliadėžių ir persirengimo kambarių įrengimo, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu atmetami. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas dėl prausiklių nebuvimo pataisos namų administracijai nesiskundė, teismas atmeta deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginį apie tai, kad kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai buvo visada tušti.

Pareiškėjas skunde teigė, jog blogai veikė ventiliacija, dvokė iš kanalizacijos. atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visuose sanitariniuose mazguose ir dušinėse yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Byloje pateiktas ginčo laikotarpiu atlikto, 2018 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie SAM atlikto periodinio patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)-PA-9545 patvirtina, kad Lietuvos higienos normos HN135:2015 16 punkto reikalavimai nepažeisti. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ventiliacija dušo patalpose buvo nepakankama.

Dėl sėdimų vietų nebuvimo dušų patalpoje atsakovės atstovas duomenų nepateikė, taigi, iš esmes pripažino, kad sėdimų vietų dušo patalpoje nėra. Vis dėlto, teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teises ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis nenurodė, o teises ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl sėdimų vietų nebuvimo. Byloje tokiu duomenų nėra. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas laiko hipotetiniais samprotavimais, nukreiptais į ateitį, kurie nesudaro pagrindo neturtines žalos atsiradimo konstatavimui.

Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimus, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.