Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, pagal kaltinamojo paaiškinimus, ūkininkaujantis, nuteistas 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. viešaisiais darbais šešiems mėnesiams – teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) .), kaltinamas pagal LR BK 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. kaltinamas vairavęs motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas daugiau negu 1,51 promilė, – 2019 m. balandžio 27 apie 10.10 val. Švenčionių r. sav. Švenčionėlių sen. Platumų k. prie Žeimenos upės esančioje poilsiavietėje vairavęs automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,63 promilės, tuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Liudytojas G. U. paaiškino, kad 2019 m. balandžio viduryje, tikslios dienos neprisimena, kartu su Lietuvos karių asociacijos keliautojų klubu vykdė akciją ,,Mes valom 2019“. Švenčionių r. sav., šalia Žeimenos upės esančioje aikštelėje buvo jis ir 8-12 žmonių grupė. Į aikštelę jis atvyko 9.30 val. Laukdamas baidares jiems nuomojančių asmenų, kelyje pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį, kuris įvažiavo į aikštelę, joje manevravo, suko ratus, važiavo pro stovinčius žmones nesaugiu atstumu. Automobilio važiavimo greitis buvo per didelis važinėti po aikštelę, nes tai net nebuvo ženklais pažymėta stovėjimo aikštelė. Po to automobilis sustojo prie baidarininko, vairuotojas iškišo ranką pro langą link jo, kažką sakė. Jam ir bendražygiams kilo įtarimų dėl vairuotojo veiksmų, bet iniciatyvą kažką daryti parodė tik jis su D. Š.. Jiems kilo mintis prieiti ir išsiaiškinti situaciją. Automobilio langas vairuotojo pusėje buvo atidarytas, jie, priėję prie automobilio iš vairuotojo pusės, iš karto pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus. Jie vairuotojui pasakė „jūs esate neblaivus“, į tai vairuotojas atsakė „gal ir neblaivus“. Iš balso ir nerišlios kalbos buvo aišku, kad vairuotojas neblaivus. Tuomet jie paprašė vairuotoją išlipti iš automobilio, išjungti variklį. Jis bandė pasiekti automobilio raktelius ir juos ištraukti iš variklio užvedimo spynelės, bet raktelius ištraukė keleivio vietoje sėdėjęs asmuo. Jie su D. Š. atidarė vairuotojo pusės dureles, patraukė vairuotoją už rankos ir jis išlipo. Vairuotoją į lauką ištraukė D. Š., o jis, paėjėjęs tolėliau, paskambino skubios pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policiją. Kaltinamąjį traukė iš automobilio, nes, sėdėdamas automobilyje, jis bet kuriuo metu būtų galėjęs užvesti variklį ir išvažiuoti. Prieš tai jie prašė vairuotoją išlipti iš automobilio, bet jis nelipo. Traukiant vairuotoją iš automobilio, buvo tam tikros grumtynės, bet fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Transporto priemonėje buvo trys asmenys – buvo vairuotojas, keleivis ir gale miegojo dar vienas asmuo. Keleivis, sėdėjęs priekyje, priėjo prie vairuotojo ir jie abu išėjo iš įvykio vietos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, jiems nurodė kryptį, kuria nuėjo vairuotojas ir keleivis, ir pareigūnai nuvažiavo jų ieškoti, o jie išvažiavo į vietą, iš kurios turėjome pradėti akciją. Policijos pareigūnai, suradę automobilio vairuotoją ir keleivį, susisiekė su jais ir jį su D. Š. baidarių savininkas vežė atgal į aikštelę. Pusiaukelėje susitiko su policijos pareigūnais, kurie vežė vairuotoją ir keleivį. Jis ir D. Š. patvirtino, kad tai ties patys asmenys. Po to policijos pareigūnų automobiliu nuvyko į įvykio vietą, vėliau buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas. Jis ir D. Š. buvo apklausiami įvykio vietoje, apklausiami buvo po vieną. Jis, duodamas parodymus, nenurodė tik esmines aplinkybes, nekilo minčių, kad reikia pasakoti visas detales, be to, skubėjo, nes dalyvavo akcijoje. Automobilio užvedimo raktelius išėmė priekyje sėdėjęs keleivis, o pas ką jie buvo vėliau, jam nežinoma, rakteliai nebuvo pas jį. Vairuotojas ir keleivis eidami svirduliavo, bet negriuvinėjo. Atkreipė dėmesį į automobilį dėl jo važiavimo dideliu greičiu ir pavojingo manevravimo, jei automobilis į aikštelę būtų įvažiavęs normaliu greičiu, nebūtų į jį atkreipęs dėmesio.

Liudytojas G. U. nurodė, kad apklausiamas policijos pareigūno davė teisingus parodymus, pagarsinus šiuos parodymus (1 t., b. l. 65-66), papildomai paaiškino, kad prisiminė, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis aikštelėje labai arti pravažiavo pro baidarių priekabą ir pravažiavo pro juos ganėtinai dideliu greičiu labai mažu atstumu. Taip pat paaiškino, kad automobilio markę nurodė apklausiamas.

Liudytojas D. Š. paaiškino, kad vyko akcija „Darom“, laukė prie upės esančioje aikštelėje baidarių. Maždaug tuo metu, kai atvažiavo, atkreipė dėmesį į keliu važinėjantį automobilį, nes automobilis važinėjo pirmyn-atgal, pravažiavo tolyn, apsisuko, iš šalutinio kelio kirto pagrindinį ir įvažiavo į aikštelę. Važinėdamas po aikštelę vos neužvažiavo stovintiems žmonėms ant kojų, apsuko ratuką, vėl privažiavo prie stovinčių žmonių, vairuotojas bandė pro langą pasiekti ranka kažkurį stovėjusį asmenį. Su G. U. nusprendė paimti raktelius, kad vairuotojas nevažinėtų ir ant ko nors neužvažiuotų. Raktelių išimti iš užvedimo spynelės nepavyko, todėl išlaipino vairuotoją, G. U. iškvietė policijos pareigūnus. Nebuvo jokio konflikto, muštynių ar pykčių, tiesiog išlaipino vairuotoją, kad išvengtų nelaimės. Vairuotojas buvo neblaivus, tai buvo matyti iš jo nerišlios kalbos, gestų, žodžių, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Išlipęs vairuotojas su keleiviu pasiėmė alkoholio ir išėjo. Nematė, kad jie būtų vartoję alkoholį, bet akivaizdžiai buvo neblaivūs. Neprisimena, ar automobilyje, kurį vairavo kaltinamasis, grojo muzika. Policija atvyko gal po 30 min., jie nurodė, kur nuėjo vairuotojas su keleiviu, o patys išvažiavo į akcijos vietą. Po to, kai policijos pareigūnai jau buvo sulaikę vairuotoją ir keleivį, jie su G. U. buvo sugrįžę į įvykio vietą ir policijos pareigūno buvo apklausti.

Kaltinamasis nepripažino 2019 m. balandžio 27 apie 10 val. Švenčionių r. sav. Švenčionėlių sen. Platumų k. prie Žeimenos upės esančioje poilsiavietėje vairavęs automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau byloje gautais įrodymais – liudytojų G. U. ir D. Š. parodymais, byloje esančiais dokumentais, kitais įrodymais patvirtinama, kad P. S. nurodomu laiku vairavo automobilį. Iš liudytojų G. U. ir D. Š. paaiškinimų nustatyta, kad liudytojai, į aikštelę atvykę apie 9.30 val., netrukus atkreipė dėmesį į keliu važinėjantį automobilį, kuris po kurio laiko atvažiavo į aikštelę. Kaip vėliau nustatyta, tai buvo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojai atkreipė dėmesį į šį automobilį jau tuo metu, kai jis važiavo keliu, nes, pagal liudytojų paaiškinimus, automobilis keliu važinėjo į priekį ir atgal, pavažiavęs toliau apsisuko, iš šalutinio kelio kirto pagrindinį ir įvažiavo į aikštelę, įvažiavęs į aikštelę po ją manevravo, apsuko ratus, nesaugiu atstumu pravažiavo pro baidares ir žmones. Liudytojai G. U. ir D. Š. matė automobilio vairuotoją, nes šoninis automobilio langas vairuotojo pusėje buvo atidarytas. Automobiliui sustojus, liudytojai priėjo prie automobilio, bendravo su jo vairuotoju ir jį įsidėmėjo, vairuotojas nenorėjo išlipti iš automobilio, todėl jį iš automobilio ištraukė. Atvykusiems policijos pareigūnams liudytojai apibūdino vairuotoją ir pagal jų apibūdinimą pareigūnai vairuotoją surado. Apie automobilio vairavimo faktą liudytojas G. U. iš karto pranešė skubios pagalbos telefono numeriu, tai patvirtinama ataskaitų žiūryklėje esančiais duomenimis (1 t., b. l. 15-21) apie tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. 10.13 val. G. U. pranešė, kad aikštelėje, esančioje prie Žeimenos upės, sulaikė du vyrus, iš kurių vienas vairuotojas, taip pat duomenimis apie policijos pareigūnų, nuvykusių pagal pranešimą, nustatytas aplinkybes – policijos pareigūnai iš liudytojų G. U. ir D. Š. paaiškinimų nustatė, kad 2019 m. balandžio 27 apie 10.10 val. Švenčionių r. sav. Švenčionėlių sen. Platumų k. prie Žeimenos upės esančioje poilsiavietėje automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo P. S., kurį pareigūnai surado pagal liudytojų pateiktą apibūdinimą. Šios aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno A. T. 2019 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. I, b. l. 7).

Gynyba teigia, kad G. U. pranešimas apie įvykį neturi esminės reikšmės nustatant vairavimo faktą, kadangi pranešime nurodoma tik apie asmenų ketinimą važiuoti. Tokia pozicija nepagrįsta, nes ataskaitų žiūryklėje užfiksuotame pranešime nurodoma, kad vienas iš vyriškių yra vairuotojas, ir tuo patvirtinamos liudytojų G. U. bei D. Š. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės ir apklausų metu duoti parodymai apie tai, kad

P. S. vairavo automobilį. Be to, iš byloje esančių Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktų 2019 m. balandžio 27 d. užregistruotų skambučių, susijusių su įvykiu, garso įrašų kopijų (1 t., b. l. 170-171) nustatyta, kad G. U., skubios pagalbos telefono numeriu pranešdamas apie įvykį, nurodė, kad du vaikinai, visiškai girti, prie vairo, privažiavo ir jie juos išlaipino iš automobilio, vairuotojas vienas. Šiais įrašais neabejotinai patvirtinama, kad liudytojas G. U. iš karto nurodė apie tai, kad vienas neblaivus vaikinas vairavo automobilį ir privažiavo prie jų.

Nesivadovauti liudytojų G. U. ir D. Š. parodymais nėra pagrindo, kadangi liudytojai visą laiką vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes – tiek pranešdami apie įvykį, tiek nurodydami jas atvykusiems pareigūnams ir tą pačią dieną apklausiami kaip liudytojai (1 t., b. l. 65-66, 68-69), tiek ir duodami parodymus teisiamajame posėdyje. Tai, kad teisiamajame posėdyje liudytojai detaliau nurodė įvykio aplinkybės, nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais, nes liudytojų nurodytos esminės aplinkybės, kaip minėta, nesiskiria nuo nurodytų įvykio dieną. Byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar kad jų santykiai su kaltinamuoju ar kitais automobilyje buvusiais asmenimis būtų priešiški, ar tarp liudytojų ir šių asmenų anksčiau būtų kilę konfliktai. Tokių aplinkybių nenurodė nei kaltinamasis, nei automobilyje buvę J. L. ir M. Z.. Iš liudytojų G. U. ir D. Š., kaip ir iš kaltinamojo, liudytojų M. Z. J. L. paaiškinimų nustatyta, kad liudytojai G. U. ir D. Š. iki įvykio nebuvo pažįstami su kaltinamuoju ir su juo buvusiais J. L. bei

M. Z.. Skambindamas skubios pagalbos telefono numeriu G. U. taip pat nurodė, kad automobiliu privažiavę du vaikinai jam nepažįstami.

Liudytojas J. L., važiavęs automobiliu kartu su kaltinamuoju, nurodė kitokias įvykio aplinkybes nei liudytojai G. U. ir D. Š.. Liudytojas paaiškino, kad P. S. neblaivus automobilio nevairavo, tuo metu, kai poilsiautojai priėjo prie automobilio, automobilis stovėjo, jie su P. S. automobilyje vartojo alkoholį, automobilio variklis neveikė, liudytojo teigimu, į aikštelę automobiliu, vairuojamu blaivaus P. S., jie atvažiavo iki 8.30 val., t. y. likus 1,5 val. iki G. U. pranešimo apie tai, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo.

Vertinant liudytojo J. L. parodymus atsižvelgiama į tai, kad, kaip nustatyta iš kaltinamojo ir liudytojo paaiškinimų, kaltinamasis ir liudytojas draugai, jų santykiai draugiški – jie susitinka, bendrauja, įvykio dieną jie taip pat kartu vartojo alkoholį, todėl liudytojo parodymai gali būti subjektyvūs, taip pat byloje nustatyta, kad liudytojas įvykio dieną buvo neblaivus – alkoholį vartojo išvakarėse, taip pat ir iš ryto, todėl dėl nurodytų priežasčių liudytojo nurodomos aplinkybės gali ne visai atitikti faktiškai buvusias. Atsižvelgiama ir į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, liudytojas ir kaltinamasis įvykio dieną nebuvo apklausiami, liudytojas J. L. buvo apklaustas tik 2019 m. balandžio 30 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po įvykio ir po to, kai kaltinamasis, po įvykio buvęs laikinai sulaikytas, jau buvo paleistas, ir dėl to neatmetama tikimybė, kad liudytojas buvo susitaręs su kaltinamuoju dėl duodamų parodymų turinio. Be to, liudytojo

J. L. parodymai nepatvirtinami kitais byloje gautais duomenimis. Niekuo nepagrįstos

J. L. nurodytos aplinkybės, kad jam 2020 m. balandžio 27 d. ryte 8.04 val. paskambino P. S. ir jie susitarė susitikti, o prie upės nuvažiavo iki 8.30 val. J. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad skambučio laiką pasakė pagal telefone išlikusius duomenis, nurodydamas, kad jei dėl laiko neklysta, tačiau nepateikė telefono apžiūrai, be to, pagal liudytojo duotus parodymus, po P. S. skambučio susitikę netoli J. L. namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jie rūkė, kalbėjosi, jis su M. Z. vartojo alkoholį, vėliau pavažinėjo po miestą ir tik tuomet važiavo prie upės, todėl mažai tikėtina, kad prie upės buvo iki 8.30 val. Juo labiau, kad nei kaltinamasis, nei liudytojai nenurodė, kad jie būtų skubėję važiuoti prie upės, pagal jų paaiškinimus, tą jie nusprendė tik vėliau. Be to, liudytojo J. L. nurodomos aplinkybės, kad tuo metu, kai jie atvažiavo į aikštelę, aikštelėje jau buvo žmonių, mikroautobusas su priekaba ir baidarėmis, sutampa su liudytojų D. Š. ir G. U. nurodomomis aplinkybėmis, kad, į aikštelę atvažiavus P. S. vairuojamam automobiliui, aikštelėje buvo priekaba su baidarėmis, jų bendražygiai.

Liudytojo J. L. parodymai nesutampa su kartu automobilyje buvusio M. Z. ir jo sutuoktinės J. Z. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. apklausiamas kaip liudytojas M. Z. (1 t., b. l. 71-72, 74-75) teigė, kad su kaltinamuoju ir J. L. susitiko įvykio dienos išvakarėse, jam (M. Z.) priklausančiu automobiliu, kurį jis ir vairavo, nuvažiavo prie upės ir sustoję aikštelėje vartojo alkoholį, kitą dieną jį pažadino policijos pareigūnai, 2020 m. balandžio 19 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad po to, kai jį pažadino policijos pareigūnai, jis pamatė, kad automobilis stovi ne toje vietoje, kurioje jis jį paliko atvažiavęs, automobilio šonas apgadintas (perbrauktas). Pažymėtina, kad liudytojo parodymus iš dalies patvirtino jo sutuoktinė J. Z., ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodydama, kad sutuoktinis iš namų kartu su P. S. išvažiavo įvykio išvakarėse. Ir nors liudytojas M. Z. teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio aplinkybių visiškai neprisiminė, nes buvo neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tokios aplinkybės nenurodė, be to, buvo apklausiamas ne įvykio dieną ir du kartus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad J. L. parodymai negali būti laikomi objektyviais ir nėra pagrindo nustatant įvykio aplinkybes vadovautis šio liudytojo parodymais. Taip pat vertinama, kad byloje jokiais įrodymais nepaneigti liudytojų G. U. ir D. Š. parodymai apie tai, kad kaltinime nurodomu laiku P. S. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

LR BK 281¹ str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje negauta objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis vairavo automobilį esant jo kraujyje ar iškvėptame ore daugiau nei 1,50 promilių.

Pagal byloje esančius objektyvius duomenis, pranešimas apie transporto priemonės vairavimą neblaivaus asmens gautas 2019 m. balandžio 27 d. 10.13 val. Iš 2019 m. balandžio 27 d. 11.25 val. surašyto neblaivumo akto (1 t., b. l. 11) nustatyta, kad, esant P. S. neblaivumo požymiams (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) ir įvertinus bendrą asmens būklę, P. S. blaivumas buvo tikrinamas prietaisu. Pirmo patikrinimo, atlikto 11.29 val., metu alkotesteris P. S. iškvėptame ore parodė 3,16 promilių etilo alkoholio, antro patikrinimo, atlikto 11.48 val., metu – 2,63 promiles. Iš šių patikrinimų rezultatų matyti, kad 2019 m. balandžio 27 d. 11.48 val. P. S. iškvėptame ore nustatytas promilių kiekis viršija BK 281¹ str. 1 d. nustatytą kiekį, kurį viršijus asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau, priešingai nei nurodoma kaltinime, nėra pagrindo vertinti, kad toks pats promilių kiekis P. S. iškvėptame ore buvo ir tos pačios dienos 10.10 val., t. y. kaltinime nurodomu transporto priemonės vairavimo laiku. Pažymėtina, kad P. S. blaivumas buvo patikrintas praėjus apie 1.45 val. nuo kaltinime nurodomo vairavimo laiko, tačiau kaltinime promilių kiekis nurodytas neatsižvelgiant į praėjusį laiką ir į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, todėl negalima teigti, kad kaltinime nurodytas promilių kiekis P. S. 11.48 val. iškvėptame ore atitinka inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvusį promilių kiekį.

Be to, pagal kaltinamojo, liudytojo J. L. paaiškinimus, jie po to, kai priėjus poilsiautojams išlipo iš automobilio ir nuėjo į miškelį, vartojo alkoholį (degtinę, alų), kurį pasiėmė su savimi. Aplinkybę, kad P. S. ir J. L. išeidami iš įvykio vietos pasiėmė alkoholio, patvirtino liudytojas D. Š.. Byloje negauta objektyvių įrodymų apie tai, kad laikotarpiu nuo G. U. pranešimo iki P. S. sulaikymo jis būtų vartojęs alkoholį, tačiau taip pat negauta ir objektyvių duomenų, kuriais būtų paneigiama ši kaltinamojo ir liudytojo J. L. nurodoma aplinkybė. Kaip minėta, liudytojas D. Š. patvirtino, kad P. S. ir J. L. išeidami į miškelį su savimi išsinešė alkoholio, neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 11) policijos pareigūnas V. M. užfiksavo, kad P. S. nurodė alkoholį vartojęs prieš 11 val., šie paaiškinimai objektyviais duomenimis nepaneigti, akte užfiksuotų duomenų apie tai, kad 11.29 val. P. S. iškvėptame ore nustatyta 3.16 promilių, o maždaug po 20 min. promilių kiekis žymiai sumažėjo (2,63 promilės) pagrindu galima daryti prielaidą, kad alkoholį asmuo vartojo neužilgo iki pirmo patikrinimo, todėl vertinama, kad galimai po įvykio suvartotas alkoholio kiekis galėjo paveikti vėliau nustatytą promilių kiekį, ir dėl to objektyviai negalima nustatyti, kad įvykio metu, t. y. transporto priemonės vairavimo metu, promilių kiekis viršijo 1,50 promilių ribą.

Byloje negauta įrodymų, kuriais objektyviai būtų patvirtinama, kad P. S. padarė nusikalstamą veiką – įvykio vietoje nebuvo patikrintas ir objektyviai užfiksuotas P. S. neblaivumas vairuojant transporto priemonę, vėliau atlikto patikrinimo rezultatai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, kadangi kaltinamasis po įvykio galimai vartojo alkoholį. Pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Byloje neįrodyta, kad kaltinamojo P. S. neblaivumas įvykio metu viršijo LR BK 281¹ str. 1 d. nustatytą 1,50 promilių ribą, todėl P. S. išteisinamas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 d. 1 p.).

P. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – baigiamos taikyti įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. S. pagal BK 281¹ str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.