- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 1K-496-190-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1K-496-190/2010
2.1.16.1.2.1.2., 2.1.16.1.2.1.3., 2.1.16.1.2.2.
2010 m. gruodžio 21 d.
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo I. R. skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 25 d., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. yra įtariamas tuo, kad nuo 2010-10-09 iki 2010-10-12, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, nemažiau kaip 7 kartus sudavė kumščiu ir koja savo motinai L. S. į įvairiais kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai storosios žarnos pasaito plyšimą su daliniu plonųjų žarnų užstrigimu ir difuziniu serofibroziniu peritonitu bei daugybinius įbrėžimus kaktoje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame skruoste, kraujosruvas pakaušyje, rankose, dešiniame kelyje ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.
Šalies argumentai
Skundu I. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams.
I. R. skunde teigia, kad motinos nemušė ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė bei dėsto tai patvirtinančias aplinkybes. Taip pat vardija asmenis, galinčius patvirtinti, jog jo motina seniai vartoja alkoholį, ko pasekoje neatpažįsta žmonių ir sunkiai orientuojasi aplinkoje ir prašo juos apklausti. I. R. teigimu, jis yra II grupės invalidas, todėl jam sunku surasti darbą, ir nevartoja alkoholio, nes nedirba ir neturi jam lėšų.
Teismo posėdyje įtariamojo I. R. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
I. R. skundas atmestinas.
Apylinkės teismo nutartis, kuria įtariamajam I. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, yra pagrįsta ir teisėta, ji neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 1 punkto nuostatai, kurioje įtvirtinta, jog teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Byloje esantys faktiniai duomenys – L. S. parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada Nr. G 4157/10 (01), kurioje L. S. nustatyta storosios žarnos pasaito plyšimas su daliniu plonųjų žarnų užstrigimu ir difuziniu serofibroziniu peritonitu bei daugybiniai įbrėžimai kaktoje, kraujosruva su nubrozdinimais kairiame skruoste, kraujosruvos pakaušyje, rankose, dešiniame kelyje, ir šie sužalojimai specialisto vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga – leido ikiteisminio tyrimo teisėjai pagrįstai manyti, kad I. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, nesprendžia kaltės klausimo. Tokio pobūdžio išvados bus padarytos išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Kardomoji priemonė skiriama esant pagrįstam manymui apie asmens padarytas nusikalstamas veikas.
Priimdamas nutartį pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo vienam mėnesiui apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad I. R. gali trukdyti procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.), nes ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2010-11-25, taigi pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje. Įtariamasis gyvena kartu su nukentėjusiąja, nuolat su ja konfliktuoja, jam pareikšti įtarimai dėl sunkaus savo motinos sveikatos sutrikdymo, todėl neužtikrinus visiškos I. R. izoliacijos jis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją, naudodamas fizinį ar psihologinį smurtą.
Skundžiamoje teismo nutartyje taip pat pagrįstai konstatuota, kad I. R. gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, nes šiuo metu įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra priskirtina prie labai sunkių tyčinių nusikaltimų. Įtariamasis niekur nedirba, iš bylos medžiagos matyti, jog jis piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai konfliktuoja su motina ir naudoja jos atžvilgiu smurtą, kas sudaro teismui pagrindą pagrįstai manyti, kad I. R. yra linkęs smurtauti, tad pagrįstas teismo manymas, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus panašaus pobūdžio nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, jog 2010-08-20 baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-397-10 I. R. buvo skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tačiau, kaip matyti, įtariamasis šio teismo paskirto įpareigojimo nevykdė ir atliko nusikalstamus veiksmus savo šeimos nario atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas paskyrė I. R. kardomąją priemonę – suėmimą laikydamasis proporcingumo principo ir atsižvelgdamas į galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę bei ikiteisminio tyrimo pradinę stadiją, todėl ji nėra per griežta.
Esant aukščiau aptartam Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, o taip pat sąlygoms, t. y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d., 8 d.), skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo I. R. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.