Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu, dalyvaujant pareiškėjui T. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. lapkričio 6 d. skundu (t. 1, b. l. 1–2) (skundas teismui išsiųstas 2015 m. lapkričio 9 d. (t. 1, b. l. 5)), kurį papildė 2016 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 106, 107) (toliau skundo ir skundo papildymų prasme vartojama skundo sąvoka), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 24 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K 27 kamerose, kurios neatitiko higienos normų, teisės aktų reikalavimų, kalinimo sąlygos vertė jaustis kankiniu. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai, aiškinantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, neišversti į lietuvių kalbą, o pareiškėjas nemoka prancūzų kalbos, o sužinojęs apie savo teises, jomis ir naudojasi.

2.2. Kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo pažeistas minimalaus asmeniui tenkančio ploto reikalavimas (3,6 m²). Daugumos kamerų plotas – iki 8 m², jose pareiškėjas laikytas su 2–3 asmenimis, tokiose kamerose įrengtos 2 dviaukštės lovos. Kameros Nr. 253 ir Nr. 399 – didesnės, atitinkamai jose įrengta 12 ir 8 vietos, didesnėse kamerose pareiškėjas laikytas su dar 7–9 asmenimis. Dėl vietos stokos tarp kalinamųjų kildavo trintis, vietos stoka sukėlė diskomfortą, nepatogumus, nebuvo galima pasimankštinti, pavaikščioti, tekdavo pastoviai gulėti lovoje. Dėl per mažo tekusio ploto pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.3. Pasak pareiškėjo kamerose įrengtas sanitarinis mazgas buvo dalinai atitvertas sienele, naudojantis tualetu kiti nuteistieji viską užuodžia ir girdi, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, buvo pažemintas jo orumas. Be to, tekdavo susilaikyti, kentėti, kol kiti kalinamieji užmigs ir tik tada naudotis tualetu. Dėl sanitarinio mazgo ir naudojimosi tualetu sąlygų pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Be to, naudojantis tualetu, kuris yra prie durų, pareigūnai pradarę langelį matydavo pareiškėją besinaudojantį tualetu, o tarp pareigūnų buvo ir moterų, taigi, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, dėl to pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.4. Kameros nebuvo dezinfekuojamos, valomos, jose nebūdavo šluotos ir semtuvo, kad galima būtų patiems susitvarkyti kamerą. Ankštose kamerose pastoviai tvyrojo baisi smarvė dėl neefektyvaus vėdinimo.

2.5. Pareiškėjas kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame nebuvo vietos pasimankštinti, pavaikščioti, tekdavo visą valandą stovėti, taigi, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka savo paskirties, jie turi būti pakankamai didesni. Pareiškėjas dėl nesudarytų tinkamų pasivaikščiojimo sąlygų prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.6. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 ir 24 punktais, nurodo, kad kamerose nebuvo kėdžių, veidrodžio, nebuvo galimybės atidaryti lango ir išvėdinti kamerą dėl lango vidinėje pusėje esančių grotų. Dėl HN 76:2010 21 ir 24 punktų pažeidimo pareiškėjas prašo atlyginti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.7. Pasak pareiškėjo, nežmoniškos, žeminančios žmogaus orumą kalinimo sąlygos sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala.

2.8. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, EŽTT praktika (be kita ko, bylomis Canali prieš Prancūziją, Varga ir kiti prieš Vengriją, Glotov prieš Rusiją, Aleksandr Makarov prieš Rusiją, Kalashnikov prieš Rusiją, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A525-1181/2010, Nr. A858-977/2013).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(t. 1, b. l. 8–15, t. 1, 112–115).

1. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

3. Pažymėtina, kad 2012 m. rugsėjo 27 d., 2013 m. kovo 30 d. – 2013 m. balandžio 1 d., 2013 m. balandžio 10 d. ryte, 2013 m. balandžio 11 d. ryte, 2013 m. balandžio 20 d. – 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2014 m. vasario 7 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 19 d. – 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. rugpjūčio 24 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 23 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiški atitiko nustatytus reikalavimus; be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K.

4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

5. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

7. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

8. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutartį sudarė su UAB „Dezinfa“, kuri toliau vykdė vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

12. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, veidrodžio, privatumo užtikrinimo, pareigūnų elgesio

12.1. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Be to, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus. Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikyta projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikyti tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

12.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. 06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ dalyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti, tačiau nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis.

12.3. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

12.4. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys; duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti, langelio durys turi atsidaryti tikt į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti įtvirtinti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

12.5. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

13. Dėl pasivaikščiojimų organizavimo, pasivaikščiojimų kiemelių

13.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, jie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje Lukiškių TI-K teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų, bet ne pareiga.

13.2. TI taisyklių V skyriuje nurodyta, kad tam, jog suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu, pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

13.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargis. Vadovaujantis BVK 134 straipsnio 1 dalimi, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius).

13.4. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m² iki 23,14 m²; II korpuse yra 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,16 m² iki 37,40 m²; III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m² iki 31,05 m².

14. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

15. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

16.1. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, pagal šio straipsnio 4 dalį, priėmus sprendimą atsakovo naudai, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti, be kita ko, išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Remiantis LVAT praktika, priteistinos būtinos, pagristos ir realiai turėtos administracinio proceso šalies išlaidos, kurios turi akivaizdžią materialinę piniginę išraišką, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (administracinės bylos Nr. AS146-460/2009, Nr. AS525-34/2011, Nr. AS63-49/2012, Nr. AS575-233/2009, Nr. AS442-292/2009).

16.2. Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Rengiant dokumentinę medžiagą ir formuojant administracinę byla pagal pareiškėjo gautą skundą, Lukiškių TI-K turėjo padaryti tam tikras kopijas iš dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nekaupiami skaitmenine forma, todėl Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Nurodytą medžiagą sudaro 67 A4 formato lapai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimui nustatytinas 0,06 Eur (0,22 Lt). Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė išraiška yra 4,02 Eur (67 x 0,06 Eur).

Teismo posėdyje pareiškėjas T. L., remdamasis skundu, prašė jo reikalavimą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėjas T. L. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 8–15), asmens įskaitos kortelių kopijas t. 1, (b. l. 16–19)):

– atvykęs į Lukiškių TI-K, 2012 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,44 m²); vakare kameroje buvo 5 asmenys;

– 2012 m. rugsėjo 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

– 2012 m. rugsėjo 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. rugsėjo 29 d. – 2012 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 131 ryte buvo 4, vakare – asmenys;

– 2012 m. spalio 2 d. išvyko į Alytaus areštinę;

– 2012 m. spalio 9 d. atvykęs iš Alytaus areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²); vakare kameroje buvo 6 asmenys;

– 2012 m. spalio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2012 m. spalio 11 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2012 m. lapkričio 20 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), vakare kameroje buvo 4 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 272 (plotas – 7,75 m²); vakare kameroje buvo 4 asmenys;

– 2012 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 272 ryte buvo 3, vakare – asmenys;

– 2012 m. lapkričio 22 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2013 m. vasario 5 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m²), vakare kameroje buvo 6 asmenys;

– 2013 m. vasario 6 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

– 2013 m. kovo 7 d. atvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), vakare kameroje buvo 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 8 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, Rasų g. 8 (toliau – ir Vilniaus PN);

– 2013 m. kovo 29 d. atvyko iš Vilniaus PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), vakare kameroje buvo 5 asmenys;

– 2013 m. kovo 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas – 34,43 m²); kameroje ryte buvo 4, vakare – 9 asmenys;

– 2013 m. kovo 31 d. – 2013 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 253 ryte buvo 9, vakare – 9 asmenys;

– 2013 m. balandžio 2 d. išvyko į Alytaus areštinę;

– 2013 m. balandžio 9 d. atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²), vakare kameroje buvo 4 asmenys;

– 2013 m. balandžio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 316 (plotas – 7,18 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 316 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. balandžio 12 d. išvyko į Vilniaus PN;

– 2013 m. balandžio 19 d. atvyko iš Vilniaus PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), vakare kameroje buvo 4 asmenys;

– 2013 m. balandžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 389 (plotas – 26,63 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;

– 2013 m. balandžio 21 d. – 2013 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 389 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

– 2013 m. balandžio 23 d. išvyko į Alytaus areštinę;

– 2013 m. balandžio 30 d. atvyko iš Alytaus areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), vakare kameroje buvo 4 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 311 (plotas – 7,75 m²), vakare kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 311 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 3 d. išvyko į Vilniaus PN;

– 2013 m. lapkričio 22 d. atvyko iš Vilniaus PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 23 d. – 2013 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 117 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 25 d. išvyko į Kretingos areštinę;

– 2013 m. lapkričio 27 d. atvyko iš Kretingos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 323(plotas – 7,75 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 29 d. išvyko į Vilniaus PN;

– 2014 m. vasario 7 d. atvyko iš Vilniaus PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. vasario 8 d. – 2014 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 123buvo 2 asmenys;

– 2014 m. vasario 10 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

– 2014 m. vasario 19 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatorių ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,338 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 399 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. vasario 21 d. išvyko į Vilniaus PN;

– 2014 m. birželio 26 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. birželio 27 d. išvyko į Vilniaus PN;

– 2014 m. rugpjūčio 22 d. atvyko iš Vilniaus PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 115 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 24 d. kameroje Nr. 115 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugpjūčio 23 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2014 m. rugpjūčio 28 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. rugpjūčio 29 d. išvyko į Vilniaus PN;

– 2014 m. spalio 3 d. atvyko iš Vilniaus PN ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. spalio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 379 (plotas – 6,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. spalio 5 d. – 2014 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 379 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 379 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 9 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių;

– 2014 m. spalio 23 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 24 d. išvyko į Vilniaus PN.

2. 2012 m. rugsėjo 27 d., 2013 m. kovo 30 d. – 2013 m. balandžio 1 d., 2013 m. balandžio 10 d. ryte, 2013 m. balandžio 11 d. ryte, 2013 m. balandžio 20 d. – 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2014 m. vasario 7 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 19 d. – 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. rugpjūčio 24 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 23 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiškėjo nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 8 d., nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d., nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. vasario 4 d., nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. kovo 6 d., nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 28 d., nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 8 d., nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. balandžio 18 d., nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. balandžio 29 d., nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. lapkričio 26 d., nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. vasario 6 d., nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. vasario 18 d., nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. birželio 25 d., nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. spalio 2 d., nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 22 d. nebuvo Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą t. 1, (b. l. 8–15), asmens įskaitos kortelių kopijas (t. 1, b. l. 16–19)).

3. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d., persiųstą iš Departamento, 2015 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 96-2139 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 3):

3.1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. spalio 24 d. šiose kamerose: Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), Nr. 131 (plotas – 7,94 m²), Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), Nr. 272 (plotas – 7,75 m²), Nr. 121 (plotas – 7,38 m²), Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), Nr. 253 (plotas – 34,43 m²), Nr. 119 (plotas – 7,31 m²), Nr. 316 (plotas – 7,18 m²), Nr. 311 (plotas – 7,75 m²), Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), Nr. 323 (plotas – 7,75 m²), Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), Nr. 379 (plotas – 6,94 m²).

4. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

4.1. 2012 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-964, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 111 vėdinimas, santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 111 įrengtas sanitarinis mazgas su šalto vandens tiekimo sistema, kamerose lubos ir sienos nudažytos (t. 1, b. l. 24–25, t. 1, 122–123).

4.2. 2012 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1021, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 107 įrengti 2 dviaukščiai metaliniai gultai, kamera vėdinama natūraliu būdu pro atidaromą langą, visos lango dalys su stiklais; kameroje oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 107 grindys išklotos plytelėmis, sienų dažai ir tinkas vietomis atšokę; kameroje įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu šaltu vandeniu, sanitarinį mazgą sudaro unitazas ir praustuvė; kameroje Nr. 107 dirbtinio apšvietimo lempa buvo uždengta apsauginiu gaubtu; kameroje Nr. 107 dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, dirbtinė naktinė apšvieta neatitiko nustatytų reikalavimų (t. 1, b. l. 32–36, t. 1, 130–134).

4.3. 2012 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1285, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 115 lubų ir sienų dažai bei tinkas vietomis nubyrėję, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 115 įrengto sanitarinio mazgo įrenginiai ir grindys buvo nešvarūs; kamera Nr. 115 yra karantino poste, remiantis Lukiškių TI-K administracijos 2012 m. spalio 12 d. raštu, už karantino postų kamerų, be kita ko, kamerose Nr. 115, valymą atsakingas paskirtas asmuo iš Ūkio aptarnavimo būrio, tačiau valymo / dezinfekcijos darbai neregistruojami; kameroje Nr. 115 buvęs miegui skirtas minkštasis inventorius buvo tinkamas naudojimui, miegui skirtas inventorius dezinfekuojamas Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekavimo kameroje, kurios žurnale registruojami dezinfekcijos darbai; Lukiškių TI-K yra atskira patalpa švarių skalbinių ir minkštojo inventoriaus laikymui (t. 1, b. l. 40–41, t. 1, 138–139).

4.4. 2013 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-179, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 114 oro temperatūra atitiko HN 76:2010 reikalavimus (t. 1, b. l. 52, t. 1, 150).

4.5. 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-523, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kamerose Nr. 115 ir Nr. 116 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 115 lubos ir sienos nudažytos, tačiau lubos vietomis pajuodusios, nuo sienų vietomis nusilupę dažai, tai neatitiko HN 76:2010 62 punkto, tačiau remontas atliekamas pagal poreikį ir remonto atlikimo dažnio HN 76:2010 nenustato; dėl dezinsekcijos, deratizacijos Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ graužikų ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį, darbai registruojami žurnale; minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) dezinfekuojamas, dezinfekcijos duomenys registruojami dezinfekcinės kameros žurnale (t. 1, b. l. 46–47, t. 1, 144–145).

4.6. 2013 m. gegužės 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-533, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 117 lubos ir sienos nudažytos, tačiau lubos vietomis pajuodę, nuo sienų nusilupę dažai, tai neatitiko HN 76:2010 62 punkto, tačiau remonto darbai atliekami pagal poreikį, o ši higienos norma remonto darbų dažnio nenustato; pirmame ir trečiame pasivaikščiojimo kiemeliuose HN 76:2010 18.4 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta, kiemeliai valomi pagal Lukiškių TI-K nustatytą tvarką; kameroje Nr. 117 vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus (t. 1, b. l. 59–60, t. 1, 157–158).

4.7. 2013 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-584, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus periodinę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 311 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; miegui skirtas minkštasis inventorius dezinfekuojamas, dezinfekcijos duomenys registruojami dezinfekcinės kameros žurnale, kiekviename Lukiškių TI-K korpuse įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus ir patalynės laikymui; pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarką laikomų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, viršutinių drabužių skalbimas apmokamas iš asmeninių Lukiškių TI-K laikomų asmenų lėšų; remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, įstaigoje rengiama nauja viršutinių drabužių skalbimo tvarka; dėl skalbimo paslaugų sudaryta sutartis su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų; dėl dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal poreikį dezinsekcija, deratizacija vykdoma kas savaitę (t. 1, b. l. 53–55, t. 1, 151–153).

4.8. 2013 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-715, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 115 atliktas paprastasis remontas (išdažytos sienos), sutvarkyti sanitariniai techniniai įrenginiai (t. 1, b. l. 50, t. 1, 148).

4.9. 2013 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-864, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kamerose Nr. 115 ir Nr. 117 atlikti remonto darbai (t. 1, b. l. 51, t. 1, 61, t. 1, 149).

4.10. 2013 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-919, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 323 vietomis atsilupę sienų dažai, todėl sienos negali būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ties langu ir ant sienos virš praustuvės buvo juodų dėmių, pelėsio vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 66–67, t. 1, 163–164).

4.11. 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1363, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 117 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 117 buvo vizualiai švaru, joje buvo valymui skirtas inventorius; Lukiškių TI-K patalpų valymui ir sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, kuri skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie jos išdavimą registruojami; kameroje Nr. 117 buvusi patalynė buvo vizualiai švari; Lukiškių TI-K patalynė numatyta keisti 1 kartą per savaitę, minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, kurios darbo žurnale registruojami dezinfekcijos darbai; Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos ir deratizacijos atlikimo sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, atlikti dezinsekcijos ir deratizacijos darbai registruojami; kameroje Nr. 117 dezinsekcijos darbai buvo atlikti 2013 m. spalio 30 d. (t. 1, b. l. 63–64, t. 1, 160–161).

4.12. 2014 m. gegužės 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-817, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr.114 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 114 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos atlikimo yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, atlikti dezinsekcijos, deratizacijos darbai registruojami (t. 1, b. l. 80, t. 1, 177).

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (t. 1, b. l. 89)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (t. 1, b. l. 85–88). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (t. 1, b. l. 90).

6. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (t. 1, b. l. 91–93).

1. Pareiškėjas T. L. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, 5 200 Eur neturtinę žalą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas T. L. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes T. L. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. (t. 1, b. l. 1-2).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. L. į Lukiškių TI-K atvyko 2012 m. rugsėjo 26 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 8-15); asmens įskaitos kortelę (t. 1, b. l. 16-19)). Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 9 d. (žr. voką, t. 1, b. l. 5), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. spalio 10 d., išskyrus nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 8 d. bei nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d., kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, bei 2012 m. rugsėjo 27 d., kai kamerų plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas T. L. praleido ieškinio senaties terminą neturtinės žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. spalio 10 d. (išskyrus nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 8 d., kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, bei 2012 m. rugsėjo 27 d., kai kamerų plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

4. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas T. L. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. spalio 23 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 8-15); asmens įskaitos kortelę (t. 1, b. l. 16-19)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas T. L. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 21 parą. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. kovo 30 d. – 2013 m. balandžio 1 d., 2013 m. balandžio 20 d. – 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. lapkričio 22 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2014 m. vasario 7 d. – 2014 m. vasario 9 d., 2014 m. vasario 19 d. – 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. rugpjūčio 24 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 23 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiškėjo nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. vasario 4 d., nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. kovo 6 d., nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. kovo 28 d., nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 8 d., nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. balandžio 18 d., nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. balandžio 29 d., nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. lapkričio 26 d., nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. vasario 6 d., nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. vasario 18 d., nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. birželio 25 d., nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. spalio 2 d., nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 22 d. nebuvo Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 8–15), asmens įskaitos kortelių kopijas (t. 1, b. l. 16–19)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (t. 1, b. l. 89)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (t. 1, b. l. 85–88) (minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (t. 1, b. l. 90)); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (t. 1, b. l. 91–93).

Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, nurodytuose šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punkte, nustatytus Higienos normos pažeidimus bei trūkumus (t. 1, b. l. 32–36, t. 1, b. l. 130–134, t. 1, b. l. 40–41, t. 1, b. l. 138–139, t. 1, b. l. 46–47, t. 1, b. l. 144–145, t. 1, b. l. 59–60, t. 1, b. l. 157–158, t. 1, b. l. 66–67, t. 1, b. l. 163–164), įvertinęs, kad kai kuriais atvejais tų pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 24–25, t. 1, b. l. 122–123, t. 1, b. l. 52, t. 1, b. l. 150, t. 1, b. l. 53–55, t. 1, b. l. 151–153, t. 1, b. l. 50, t. 1, b. l. 148, t. 1, b. l. 51, t. 1, b. l. 61, t. 1, b. l. 149, t. 1, b. l. 63–64, t. 1, b. l. 160–161, t. 1, b. l. 80, t. 1, b. l. 177), pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo, privatumo stokos, daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus.

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (21 parą pareiškėjas T. L. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 850 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 190 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 190 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

6. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti, nustačius paminėtus pažeidimų faktus, todėl atsakovės prašymo nėra pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. spalio 23 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 21 parą).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.