Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-1049-924/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-03
Bylos Nr.
2-1049-924/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11813-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
D. P., M. E. L.
Atsakovas
R. L.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Valdemara Kuktienė
Civilinė byla Nr. 2-1049-924/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11813-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1; 99.5; 99.7;116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.kovo 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei D. P., atsakovui R. L., jo atstovei advokato padėjėjai Valdemarai Kuktienei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmantei Macijauskaitei, nedalyvaujant ieškovei M. E. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės D. P. ir nepilnametės bendraieškovės M. E. L. ieškinį atsakovui R. L., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jo dukrai M.i E. L. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės arba kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, pakeičiant 2002-06-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-7).

Ieškovė D. P. ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1993-07-24 tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta santuoka. Gyvenant santuokoje, 1996-03-04 jiems gimė dukra M. E. L.. 2002-06-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Nutraukdamas santuoką, teismas patvirtino tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje atsakovas įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo dukrai M. E. L. iki jai sueis aštuoniolika metų po 200 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas moka teismo sprendimu numatytą išlaikymą, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms — išaugus dukros poreikiams, pasikeitus ekonominei situacijai Lietuvoje bei ieškovės turtinei padėčiai, yra būtina pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą ir padidinti dukrai M. E. L. skiriamo išlaikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį. Ieškovės gaunamos pajamos yra keletą kartų sumažėjusios, ji yra motinystės atostogose, nuo 2013-07-05 jai paskirta motinystės pašalpa, kurią gaus iki 2013-04-05. Šiuo metu augina tris vaikus: 2005-07-04 ieškovei gimė sūnus V. V. P., 2013-04-05 - duktė J. M. P.. Ieškovės vyras K. P. dirba aktoriumi Nacionaliniame Kauno dramos teatre, jo gaunamos pajamos nėra didelės, apie 1000 Lt. Šiuo metu bendros šeimos mėnesinės pajamos sudaro apie 3800 Lt, atskaičius mokesčius. Nuo 2014-04-05, už antruosius metus, motinystės pašalpa sumažės ir tuomet mėnesinės šeimos pajamos sudarys tik apie 2700 Lt. Tuo tarpu 2002 metais pajamos buvo didesnės ir dėl to, kad ieškovė turėjo verslą. Šiuo metu padėtį sunkina turima paskola už įsigytą turtą, kuris yra įkeistas. Augant vaikui bei padidėjus MMA ir ypatingai brangstant pragyvenimui iš esmės padidėjo vaiko poreikiai. M. E. L. artėja abitūros egzaminai, ji rengiasi studijuoti aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, todėl nuolat lankosi pas korepetitorius. Bylos nagrinėjimo metu mergaitės mėnesio išlaidos, skirtos jos poreikiams užtikrinti, yra mažesnės nei ieškinio pateikimo metu, kadangi M. E. šiuo metu nelanko šokių būrelio. Ieškovės teigimu, vaiko poreikiams tenkinti šiuo metu reikalinga apie 1000 Lt per mėnesį suma. M. E. L. 18 metų sukaks 2014-03-04. Būdama 18 metų, ji vis dar mokysis vidurinėje mokykloje. Po mokyklos baigimo M. E. L. rengiasi studijuoti aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, todėl dirbti ir save išlaikyti studijų metu neturės galimybių. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. E. L. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose.

Ieškovė M. E. L. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, teismo šaukimu, neatvykimo priežastys nežinomos. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktos vaiko apklausos metu M. E. L. nurodė, kad palaiko mamą, nes mano, kad abu tėvai turi prisidėti prie išlaikymo. Jos šeimoje pasikeitė padėtis, neseniai atsirado mažiausia sesė, todėl mamai sunku, tėtis turėtų prisidėti daugiau. Iki dabar tėtis duoda mamai po 200 Lt. Ieškovei mama duoda mėnesiui 200 Lt kišenpinigių, už kuriuos valgo mokykloje, leidžia susitikus su draugėmis. Mokymo reikmėms, ekskursijoms, knygoms duoda mama, ji perka rūbus, batus (b.l. 144).

Atsiliepimas

Atsakovas R. L. su ieškiniu nesutinka (b.l. 93-95), nurodydamas, kad jis ne tik periodiškai teikia išlaikymą, tačiau jeigu leidžia finansinės galimybės, papildomai duoda grynaisiais dukrai ar buvusiai žmonai paprašius. Ieškovė nepateikė visų dokumentų, įrodančių jos turtinę padėtį, be to, jos pajamos per mėnesį sudaro 3333,15 Lt, ieškovės sutuoktinio vidutinės gaunamos pajamos sudaro 1185,28 Lt, kas bendroje sumoje sudaro 4518,43 Lt, kai tuo tarpu ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi mažesnę, t.y. 3800 Lt sumą. Tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos kintamos, priklauso nuo išdirbtų per mėnesį valandų. Vidutiniškai per mėnesį gaunamas atlyginimas yra 1156,86 Lt. Gyvena šiuo metu pas sugyventinę jai nuosavybės teise priklausančiame bute, prisideda prie buto komunalinių mokesčių, kurių dydis priklauso nuo sezono: žiemos sezonu apie 1100 Lt, vasaros sezonu apie 600 Lt. Gyvenimo draugė turi nepilnametę dukrą K. T., todėl perkant maistą privalo pasirūpinti, jog jo užtektų visiems trims šeimos nariams. Taip pat turi įsipareigojimus AB Swedbank banke ir AB DNB banke, bendra įsiskolinimo suma sudaro 25021,77 Lt, kuriuos privalo dengti kiekvieną mėnesį kas mėnesį vidutiniškai išieškoma po 600 Lt. Atsižvelgiant į finansinę padėtį, atsakovas negali tenkinti maksimalių dukters poreikių. Atsakovas sutinka, kad vaiko poreikiai padidėjo, tačiau jie galėtų būti mažesni, nei nurodė ieškovė. Pateiktame sąraše nei vienas iš nurodytų vaiko poreikių nėra pagrįstas jokiais įrodymais, neaišku kodėl nurodytos reikiamos sumos yra būtent tokios, rašytinių įrodymų apie išlaidų apskaičiavimą nėra, todėl kyla klausimas, ar nurodytos išlaidos iš tikrųjų yra patiriamos ir ar jos yra racionalios ir būtinos. Šiai dienai nepilnametei dukrai teikiamas išlaikymas yra 200 Lt, atsakovas neturi galimybės teikti didesnio materialinio išlaikymo, todėl prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovė palaikė atsakovo išdėstytus motyvus, prašė ieškinį atmesti, kadangi atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio išlaikymo, nors jis dirba, stengiasi. Taip pat pažymėjo, jog ne visi ieškovės nurodyti poreikiai yra būtini.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje bei teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai. Tokio amžiaus vaikui reikalingos didesnės išlaidos. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. P. ir R. L. yra M. E. L., gim. 1996-03-04, tėvai (b.l. 8). Kauno miesto apylinkės teismo 2002-06-13 sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas R. L. nepilnametei šalių dukrai M. E. L., gim. 1996-03-04, teikė išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (prijungtos civilinės bylos Nr. SN2-8000/2002, b.l. 15-16).

Ieškovės kreipėsi į teismą dėl 2002-06-13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai M. E. L. padidinimo nuo 200 Lt iki 500 Lt, priteisiant padidintą sumą iki kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Ieškovė D. P., prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai ir pablogėjo ieškovės turtinė padėtis: ji turi du vaikus, yra pagrindinė šeimos išlaikytoja. Šiuo metu gaunamas pajamas sudaro 2500 Lt, o nuo kovo mėnesio motinystės pašalpa sumažės ir gaus tik 1500 Lt, sutuoktinio pajamos apie 1000 Lt, todėl šiuo metu bendros šeimos mėnesinės pajamos sudaro apie 3800 Lt, o nuo 2014-04-05 - apie 2700 Lt. Pasibaigus vaiko auginimo atostogoms, ieškovės teigimu, ji neturės darbinių pajamų, kadangi padaugėjus komandiruočių ji nutraukė darbo santykius su ankstesne darboviete. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės D. P. pajamas iki 2014-04-05 sudaro apie 3333,15 Lt per mėnesį, nuo 2014-04-04 sudarys 1904,66 Lt per mėnesį (b.l. 12). Ieškovės sutuoktinio K. P. pajamas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-07-01 sudarė apie 1185 Lt suma (b.l. 13). Ieškovė 2008 metais yra įgijusi 2008 gamybos metų transporto priemonę Honda CR-V, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 106), jos sutuoktinis K. P. yra įgijęs 2008 gamybos metų transporto priemonę MINI COOPER S CLUBMAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 108-110). Ieškovė yra įgijusi žemės sklypą, pastatą-gyvenamą namą, pastatą-ūkinį pastatą bei kitus (inžinerinius) statinius - kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-60). Ieškovės teigimu, šiam turtui įsigyti yra paimtas 350000 Lt kreditas, kas sunkina jos turtinę padėtį, kadangi kas mėnesį tenka grąžinti apie 1500 Lt paskolą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kas mėnesį grąžina kreditą (b.l. 77-79) bei ieškovės nurodytą aplinkybę, jog dalis lėšų, gautų 2012 metais pardavus ankščiau turėtą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) , buvo panaudota turimai paskolai pagal 2011-06-28 kredito sutartį dengti (b.l. 100-101, 81). Ieškovė turi dar du išlaikytinius: Vytį V. P., gim. 2005-07-04, ir J. M. P., gim. 2013-04-05 (b.l. 10, 11).

Atsakovo teigimu, šiuo metu jo pajamas per mėnesį sudaro apie 1200 Lt suma, o priteisiant išlaikymą 2002 metais gaudavo apie 800-900 Lt per mėnesį. Bylos duomenimis, atsakovo mėnesio pajamas laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-07-31 sudarė apie 1157 Lt suma (b.l. 55). Atsakovo teigimu, jis turi įgijęs vieną transporto priemonę. Atsakovas nekilnojamojo turto įgijęs neturi (b.l. 61), jo teigimu, jis gyvena pas sugyventinę I. T. bei kartu augina jos nepilnametę dukrą K. T., gim. 1998-08-25 (b.l.56). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

Šalių nepilnametės dukters – ieškovės M. E. L. poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos išlaidos, ieškovės teigimu, sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. Teismui pateiktoje poreikių apskaičiavimo lentelėje (b.l. 76) yra nurodyta didesnė suma (1488 Lt), tačiau, ieškovės teigimu, sumažėjo poreikių lentelėje nurodyta ortodontinio gydymo kaina, be to, šiuo metu nereikalingas hormoninis gydymas. Atsakovas nurodė, kad dukters poreikiai galėtų būti mažesni: ekskursijoms galima mažiau skirti lėšų, vairavimo kursus galėjo lankyti vėliau, po metų. Teismas sutinka, kad vairavimo kursai nėra būtinieji poreikiai, tad juos galima atidėti tam laikotarpiui, kai vaikas gaus savarankiškas pajamas. Tačiau kitos ieškovės nurodytos nepilnametės dukters poreikių tenkinimo pinigų sumos, reikalingos M. E. L. išlaikymui, teismo manymu, yra realios ir pagrįstos.

Atsakovas neprieštaravo dėl padidėjusių po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikių ir pripažino, jog 200 Lt priteista išlaikymo suma yra per maža. Savo atsikirtimus į ieškinį iš esmės įrodinėjo tik tuo, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo argumentai, kad jis neturi galimybės teikti 500 Lt dydžio išlaikymą, atmestini. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jo amžius, sveikatos būklė, ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes dirbti ir gauti pajamas, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra darbingas, gali imtis priemonių ir gauti teisėtų pajamų, tačiau nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių. Pažymėtina, kad vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt. Nors pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo vaikui dydis siejamas su minimalios mėnesio algos dydžiu, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami vaiko poreikiai bei realios tėvų galimybės vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes kaip: 1) išlaikymas nepilnametei dukrai nustatytas 2002 m. birželio 13 d., t. y. daugiau kaip prieš 11 metų, 2) vaikui augant jo poreikiai neabejotinai didėja, 3) nustatytas labai mažas išlaikymas (200 Lt), kuris, negali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų, 4) šiai dienai ekonominė situacija šalyje pasikeitusi, t. y. išlaidos pragyvenimui padidėjo, taip pat atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu esančius vaiko poreikius bei realias tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, t.y. kad tėvai nepajėgūs maksimaliai užtikrinti visų savo dukters poreikių patenkinimo (ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, todėl dalį savo gaunamų pajamų turi skirti ir šio vaiko išlaikymui, atsakovas padeda išlaikyti kartu gyvenantį sugyventinės nepilnametį vaiką), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais sprendžia, kad nepilnametės M. E. L. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (iš atsakovo priteistina išlaikymo suma padidintina 200 Lt). Ši išlaikymo suma, teismo vertinimu, užtikrins minimalius būtinus vaiko poreikius bei nepažeis proporcingumo principo, dėl ko atsakovas negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.). Likusioje dalyje dėl išlaikymo sumos padidinimo ieškinys atmestinas.

Ieškovės prašo priteisti M. E. L. išlaikymą iki kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2014 m. kovo 4 d. taps pilnamete, tačiau vis dar mokosi (bei mokysis) Kauno „Saulės“ gimnazijos 11 klasėje (b. l. 75 ). Priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, išlaikymas priteisiamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196-3.201 str.). Tokiu atveju tėvų pareigos išlaikyti vaikus, besimokančius bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje yra žymiai didesnės, nevertinamos moksleivio galimybės gauti pajamas iš darbinės veiklos ar kitų šaltinių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Ieškovei M. E. L. besimokant mokymo įstaigoje, yra reikalinga atsakovo parama, o išlaikymo poreikis iš esmės yra toks pat, koks mokėtinas iki ieškovės pilnametystės. Akivaizdu, kad vaiko tapimas pilnamečiu, jam dar tebesimokant vidurinėje mokykloje, nesumažina jo poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio. Aplinkybė, jog ieškovė mokosi vidurinėje mokykloje, pamokų lankymas yra privalomas, vertintina kaip objektyviai užkertanti kelią jai gauti savų pajamų iš darbinės veiklos. Ginčo dėl to, kad ieškovei M. E. L. išlaikymas (parama) reikalingas, kol ji mokosi vidurinėje mokykloje, nėra, jai 2014 m. kovo 4 d., t.y. kita dieną po šio teismo sprendimo paskelbimo, sukanka aštuoniolika metų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaikymas ieškovei M. E. L. pritiestinas iki ji įgis vidurinį išsilavinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra žinoma, ar įgijusi vidurinį išsilavinimą M. E. L. studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, ieškovių reikalavimas priteisti išlaikymą iki kol M. E. L. mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, atmestinas kaip nepagrįstas.

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė M. E. L. pilnametystės sulauks sekančią dieną po teismo sprendimo paskelbimo – 2014 m. kovo 4 d., jai esant nepilnametei priteisto išlaikymo tvarkytojas uzufrukto teise neskirtinas (CK 3.190 str.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1200 Lt už ieškinio surašymą (b.l. 141-143). Ieškinį patenkinus 67 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 804 Lt bylinėjimosi išlaidų (1200 Lt x 67 proc.) (CPK 79 str.; 83 str. 1 d. 2 p.; 85 str. l d. 1 p., 3 p.; 96 str.). Kadangi atsakovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą sudaro 72,00 Lt (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) ir yra priteistinas iš atsakovo.

Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Teismas šioje byloje patyrė 26 Lt pašto išlaidų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 8,58 Lt, o iš atsakovo – 17,42 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iš ieškovės priteistinos išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš ieškovės nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2002-06-13 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. SN2-8000/2002, dalį dėl išlaikymo nepilnametei M. E. L., gim. 1996-03-04, priteisimo, ir priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei M. E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-07-22 iki ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. P., 804 Lt (aštuonis šimtus keturis litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 89,42 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus, 42 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas