Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal individualios veiklos pažymą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui, kuri Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo pakeista į 583,50 Eur dydžio baudą,

2) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, galutine subendrinta laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, įpareigojimus vykdant visą laisvės apribojimo laiką, ir 583,50 eurų bauda, bausmės neatlikęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi D. B. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams pakeistas į 45 parų areštą, nutartis neįsiteisėjusi, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2025 m. kovo 25 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) pastato, įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė D. J. į kaktą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino, savo elgesį vertino labai blogai, gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo. Paaiškino, kad jis buvo pasiėmęs iš draugės telefoną, klausėsi muzikos, tada ji paprašė telefono ir jis juokaudamas pasakė „ne“. Draugė jį pradėjo gaudyti, bėgiojo aplink stalą ir D. įžūliu tonu pasakė, jog atiduotų telefoną. Tai D. jam pakartojo kelis kartus, tuomet jis (D.) pasiūlė išeiti į lauką ir tada D. galės atimti iš jo telefoną. D. pasakė kažką, kad galima eiti. Jis (D.) ne taip suprato, supyko ir po to išėjo į lauką. Nenorėjo nusižeminti prieš kitus žmones, nepagalvojo apie pasekmes, tiesiog taip nutiko, kad trenkė. Trenkė su kumščiu kažkur į kaktą, smilkinį, vieną kartą. Nematė ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų. Trenkė todėl, kad buvo supykęs, jog D. kišosi kur nereikia. Viskas pasibaigė tuo, kad nukentėjusysis nuėjo į policiją, vėliau jis taip pat nuėjo į policiją. Įvykį matė daug asmenų, nežino, kokia buvo jų reakcija, nekreipė dėmesio į juos. Asmenys, kurie matė įvykį, nesikišo į jų konfliktą. Su nukentėjusiuoju nekalbėjo, nebuvo galimybės susitikti. Jis jam rašė į „Messenger“ ir atsiprašė, tačiau šios jo žinutės nukentėjusysis neperskaitė. Yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Jam įtarimas pareikštas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Jokių kitų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Jam paskirta bausmė turėtų būti laisvės apribojimo pratęsimas, jeigu bus paskirtas areštas, tai jam jokios teigiamos įtakos nedarys. Jam (duomenys neskelbtini) aplinka daro blogą įtaką. Persikraustė į (duomenys neskelbtini), nes norėjo pakeisti aplinką ir draugus. Stengiasi ir dirba, džiaugiasi savimi. (duomenys neskelbtini) gyvena du mėnesius. Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gauna atlyginimą, 600 Eur į rankas, tačiau kol kas dar atlyginimo negavo, nes dirba tik trečią savaitę. Neturėjo galimybės sumokėti paskirtos baudos. Nuo 2025 m. sausio mėnesio iki kol įsidarbino (duomenys neskelbtini) nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 25 d. kvietimo kortelės matyti, kad nukentėjusysis D. J. paaiškino, jog jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. Jis jam trenkė kumščiu į kaktą. Sąmonės nebuvo praradęs. Pacientas skundžiasi kaktos skausmu, kaktoje dešinėje pusėje yra paraudimas (b. l. 43–47).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam D. J. tyčia vieną kartą rankos kumščiu suduodant jam į kaktą, vertinami kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) pastato, matant pašaliniams asmenims, sutrikdydamas jų rimtį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. 2025 m. kovo 25 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) pastato, įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė D. J. į kaktą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

D. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad trenkė D. J. su kumščiu kažkur į kaktą, smilkinį, vieną kartą. Trenkė todėl, kad buvo supykęs, jog D. kišosi kur nereikia. Nenorėjo nusižeminti prieš kitus žmones, nepagalvojo apie pasekmes, tiesiog taip nutiko, kad trenkė. Išvadą dėl neteisėtų D. B. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 25 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10555-25, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 25 d. tarnybinis pranešimas dėl papildomos informacijos pateikimo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 25 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei jo priedas fotolentelė Nr. 1, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 26 d. papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas bei jo priedas fotolentėlė Nr. 1, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 27 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 28 d. kvietimo kortelė. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. B. savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis taip pat teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, savo poelgį vertino blogai. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. yra jauno amžiaus, nesusituokęs, Sodros duomenimis dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal individualios veiklos pažymą (b. l. 83, 101, 154), anksčiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), turtinėms teisės ir turtiniams interesams (BK 184 straipsnio 4 dalis), taip pat už nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis), teistumas neišnykęs (b. l. 67?72, 93, 125-130, 136-142, 162-167), baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, duomenų apie dalies paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 73?82, 168-187). Prokurorė teismui pateikė duomenis apie kaltinamajam 2025 m. balandžio 6 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir/ar bylos su kaltinamuoju aktu perdavimas į teismą dar nereiškia asmens kaltumo, asmuo pripažįstamas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, duomenų, jog minėtame ikiteisminiame tyrime yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis D. B. atžvilgiu, nėra (b. l. 143-153). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Skiriant bausmę ir sprendžiant dėl jos dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, dar būdamas nepilnametis, teistas už analogiško pobūdžio veiką, t. y. nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, taip pat už nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, kurios iš dalies neatlikus, buvo pakeista į baudą, kuri pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis yra vykdoma priverstinai, taip pat jam buvo skirtas laisvės apribojimas su įpareigojimais, kuris jam nevykdant įpareigojimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi pakeistas į 45 parų areštą (nuosprendžio priėmimo dienai ši nutartis dar neįsiteisėjusi). Visa tai rodo, kad paskirtos bausmės neturėjo teigiamo poveikio ir kaltinamasis nepadarė išvadų dėl savo elgesio.

Minėtos aplinkybės didina D. B. pavojingumą visuomenei ir rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys, kaltinamajam visgi būdingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad D. B. skirtina 48 parų arešto bausmė, kuri atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 32 parų arešto bausmė.

Kaip jau minėta, D. B. anksčiau teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi D. B. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams pakeistas į 45 parų areštą, tačiau ši nutartis nuosprendžio priėmimo dienai nėra įsiteisėjusi (b. l. 155, 157). Atsižvelgiant į tai, šiuo metu šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta arešto bausmė nebendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta viena bausme, t. y. laisvės apribojimo bausme, kuri neįsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi pakeista kita bausme – areštu. Siekiant išvengti galimų vykdymo nesklandumų ir netikslumų ateityje, šiuo metu šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta arešto bausmė nebendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta kita, t. y. baudos bausme. Tai bus galima padaryti bausmių vykdymo procese, kai bus įsiteisėjusi minėta nutartis, vienu kartu subendrinant visas pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendį paskirtas abi bausmes, iš kurių viena bausmė pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. neįsiteisėjusia nutartimi. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausmė yra vykdoma atskirai ir šiuo metu vykdoma priverstinai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo jauną amžių ir jo galimybes dirbti ir užsidirbti, tai, kad dėjo pastangas susirasti darbą ir jį susirado, prieš tai buvusius teistumus – anksčiau teistas du kartus, tai, kad pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesį vertino blogai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, gyvendamas (duomenys neskelbtini), buvo susidėjęs su bloga draugų kompanija, dabar gyvena (duomenys neskelbtini), susirado darbą, dirba, stengiasi laikytis toliau nuo blogų draugų. Nors, kaip jau minėta, neįsiteisėjusia kito teismo nutartimi kaltinamajam ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į areštą dėl įsipareigojimų nesilaikymo ir tai neapibūdina jo teigiamai, tačiau teismas, atsižvelgiant į visas aplinkybes, mano, kad toks jo elgesys yra sąlygotas galimai gyvenimiškos patirties stokos ir jauno amžiaus, lengvabūdiškumo. Iš byloje esančios medžiagos, kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad kaltinamasis yra išskirtinai neigiama asmenybė, jis deda tam tikras pastangas gyventi pagal visuomenėje priimtas normas (susirado darbą, pakeitė gyvenamąją aplinką), tačiau pripažintina, kad, kaip jau minėta, dėl gyvenimiškos patirties stokos, jauno amžiaus, socialinių įgūdžių trūkumo, jam ne visada sekasi sklandžiai laikytis teismo paskirtų bausmių ir įpareigojimų ir gyventi nepažeidžiant visuomenėje priimtų normų. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti D. B. galimybę dar kartą apgalvoti savo elgesį (net jei ir pirmiau minėta teismo nutartis dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą įsiteisės ir jis atliks arešto bausmę), keisti jį, neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų, kurie ir yra tam, kad padėtų probuojamajam savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su smurtiniu elgesiu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo ir neabejotino pagrindo teigti, jog D. B. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, taip pat dalyvavimas šviečiamosiose elgsenos keitimo programose, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios arešto bausmės. Pažymėtina ir tai, kad šios priemonės yra vienas iš būdų dar formuoti nuteistojo asmenybę teigiama linkme, parodyti tinkamus elgsenos gyvenime pavyzdžius.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir D. B. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą įstatyme nustatytam maksimaliam terminui – 1 metų terminui su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programose, mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 8 punktai). Teismo manymu, šių įpareigojimų visuma yra būtent šios priemonės, kurios dar gali padėti nuteistajam apmastyti savo elgesį, padaryti išvadas ir paveikti nuteistąjį, kuris yra dar jauna, besiformuojanti asmenybė, ne visada gyvenime turėjusi teigiamų elgsenos ir socialinio modelio pavyzdžių, taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 63–66).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 DVD-R kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį D. B., yra 118,75 Eur (b. l. 133). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p.) (b. l. 92, 96-97). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį D. B., taip pat atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 284 straipsnyje, ir skirti jam 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8 punktais, atidėti D. B. paskirtos 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu pagal nustatytą laiką (būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi) kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis ir su įpareigojimais per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programose, mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 DVD-R kompaktinį diską su vaizdo įrašu (prisegtą prie bylos tomo galinio viršelio), palikti saugoti byloje.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.