- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2YT-1304-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00225-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas R. L. priėmė V. L. palikimą, po jos mirties pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nurodė, kad pareiškėja yra R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. L., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė. Po tėvo R. L. mirties ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą išdavimo, tačiau buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. L. sutuoktinei V. L. paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirus V. L., į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. R. L. vardu VĮ Registrų centras nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas butas adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinių įgytas santuokos metu. Sutuoktinei V. L. (duomenys neskelbtini) mirus, R. L. nesikreipė į vietos notarą su pareiškimu priimti palikimą dėl sutuoktinei priklausančios 1/2 turto dalies. Gyvenant santuokoje ir po sutuoktinės mirties R. L. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo nuolatinė ir deklaruota jo gyvenamoji vieta. R. L. visuomet nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, mokesčius už elektrą, šildymą, vandenį ir kitas paslaugas, gaudavo korespondenciją nurodytu adresu. Tokiu būdu jis priėmė sutuoktinės V. L. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Dukra O. K. ir sūnus S. L. taip pat nesikreipė į vietos notarą po motinos V. L. mirties dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu pareiškimui neprieštarauja, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas išrašytas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), R. L. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja O. K. (ikisantuokinė pavardė L.), gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. L., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė, o suinteresuotas asmuo S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jų sūnus. R. L. vardu VĮ Registrų centras nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo sutuoktinių įgytas santuokos metu pagal 1992-03-04 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-1374. R. L. po sutuoktinės V. L. mirties faktiškai valdė po jos mirties likusią dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto. R. L. sutuoktinei V. L., kurios paskutinė nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nei jos sutuoktinis R. L., nei kiti asmenys mirus V. L. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo, palikėjos V. L. palikimas priimtas nebuvo. Testamentų registro 2021-02-31 duomenimis nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja O. K. po tėvo R. L. mirties kreipėsi į notarą 2021-02-10 su pareiškimu išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, užvesta paveldėjimo byla Nr. 17/2021. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biurui pateikto suinteresuoto asmens S. L. 2021-02-21 pareiškimo duomenimis, jis atsisakė nuo tėvo palikimo, nurodė, kad palikimo nevaldo ir jokių pretenzijų į jį nereiškia bei ateityje nereikš. Pareiškėja tvirtina, kad po mamos palikėjos V. L. mirties jos tėvas R. L. valdė jai priklausiusią turto dalį, gyveno tame pačiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius, jį valdė ir naudojo kaip savo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
R. L. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo sutuoktinės V. L. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. R. L. po sutuoktinės mirties faktiškai valdė jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, rūpinosi butu, mokėjo visus mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad jos tėvas po sutuoktinės mirties gyveno jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį valdė ir prižiūrėjo, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad R. L., faktiškai pradėdamas valdyti turtą po sutuoktinės V. L., priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. po sutuoktinės V. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.