Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant V. N. (V. N.), išnagrinėjusi V. N., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), UAB „Kalmaras“ vadovo, bausto (už kelių eismo taisyklių pažeidimą), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2013-07-01 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2013-05-30 apie 16:00 val. adresu Klaipėdos raj. Dovilų mstl., patikrinus UAB „Kalmaras“ naudotų automobilių dalių ardymo aikštelę nustatyti keturi dirbantys asmenys, t.y. P. T. (P. T.), R. N., S. V. ir D. T., kurie nurodė, kad įvairiais laikotarpiais UAB „Kalmaras“ direktoriaus V. N. nurodymu dirbo pagalbinius darbus. Nustatyta, kad UAB „Kalmaras“ direktorius V. N. teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaręs darbo sutarties su P. T., D. T. bei nepranešęs teritoriniams VSDFV skyriui, susitarė, kad jie atliktų įvairius darbus. Tokiu būdu, šiais savo veiksmais V. N. pažeidė LR Darbo kodekso 99 str. bei LR ATPK 41³str. 1 d.

Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. paaiškino, kad nesutinka su surašytu protokolu. Nurodė, kad yra UAB „Kalmaras“ vadovas. Patikrinimo metu jis nebuvo teritorijoje, atvyko tik vėliau. Tą dieną T. ir T. atvyko apsižiūrėti darbo sąlygų, kadangi jam darbo birža kas mėnesį siunčia žmones. Su T. buvo susitikęs ryte, pasiūlė jam apžiūrėti darbo vietą, sąlygas ir nuspręsti ar dirbs, ar ne. Su juo susitiko pirmą kartą gegužės 30 d. ir jis tik apžiūrėjo darbo sąlygas. T. buvo priimtas vėliau, o T. nebuvo įdarbintas. T. laukė jo kol jis atvyks į darbovietę ir viską apžiūrėjęs, pareiškė norą dirbti, tik norėjo, dėl šeimyninių reikalų, kad laikotarpis būtų kitas. V. ir N. buvo įdarbinti nuo gegužės 15 d. Tą dieną T. jis nedavė nurodymo dirbti su „turbinke“, o Vijeikis savo iniciatyva gal ir bandė kažką atsukti, pasukti.

Liudytojas Rolandas Paukštys, Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiasis tyrėjas, paaiškino, kad pareigūnu dirba 20 metų. Nurodė, kad buvo atliekamas patikrinimas su kitais pareigūnais. Patikrino Doviluose esančią naudotų automobilių ardymo aikštelę. Atvykę pamatė aptvertoje teritorijoje ardomas transporto priemones ir joje dirbant keturis asmenis, kurie ardė mašinas ir statė tvorą. Pagrindinis įėjimas buvo užrakintas, todėl jie perlipo tvorą ir praprašė nutraukti darbą. Apklausti žmonės pasakė, kad dirba įmonėje „Kalmaras“. Buvo surašytas patikrinimo aktas, apklausti darbuotojai, buvo fotografuojama. Žmonės buvo su darbiniais drabužiais, išsitepę. Dirbančių asmenų asmens tapatybės buvo nustatytos. Dėl dviejų asmenų buvo surašytas protokolas, t.y. T. ir T., kurie nebuvo įdarbinti.

Liudytojas Vytautas Lapšys, Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjas, paaiškino, kad pareigūnu dirba 7 metus. Jis gavo nurodymą atlikti patikrinimą dėl vogtų mašinų, todėl surinko grupę ir nuvažiavo į aikštelę. Privažiavę, pamatė uždarytus vartus, kitoje pusėje tvora nebuvo pastatyta, todėl ją perlipo. Jis tikrino mašinas, o kiti pareigūnai dirbo pagal savo sritį. Aikštelėje buvo netvarka, išmėtytos detalės. Su darbuotojais kalbėjo (aiškinosi) Paukštys, kuris surašė protokolus. Darbuotojais neturėjo įdarbinimo dokumentų. Darbuotojai buvo aikštelėje, iš išmėtytų įrankių ir detalių suprato, kad jie ardė automobilius.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad dabar jis niekur nedirba. Kai dirbo, pažinojo N., kuris yra UAB „Kalmaro“ vadovas. Jis yra autošaltkalvis. Tą dieną jam davė tvarkyti tvorą, tvorą tvarkė su S. V.. Dirbo toje įmonėje nuo gegužės 15 d. Jį pasiuntė darbo birža ir jis nežinojo, ar yra sutvarkyti dokumentai. Aikštelėje dar buvo kiti žmonės, jie ardė mašinas. Patikrinimo dieną jie dirbo pirmą dieną. Nežino, ar jie buvo su direktoriumi susitikę. D. ir S. buvo prie mašinų. Nuotraukoje (b.l.15) matosi D. (arčiau), S. (toliau). Liudytojas dirbo nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Patikrinimas buvo antroje dienos pusėje, kažkur per vidurį.

Liudytoja Donata Venckutė, Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. inspektorė, paaiškino, kad tos aikštelės patikrinimas buvo planuotas iš anksto, V. N. buvo apie tai įspėtas, tačiau atvykę gegužės 28 d. rado užrakintus vartus. Tą patikrinimą planavo atlikti su pareigūnu iš automobilių vagysčių skyriaus. Gegužės 30 d. sulaukė skambučio, kad jie yra toje teritorijoje, todėl ji atvyko ir surašė patikrinimo aktą. Teritorijoje vienoje vietoje buvo nuardyta tvora, tai patvirtina nuotrauka (b.l.17), apie 20 metrų, per tą vietą buvo galima patekti į teritoriją. Teritorijoje dirbo keturi asmenys. Kai ji atvyko, juos jau apklausinėjo pareigūnas Paukštys. Apklausos metu jie sakė, kad čia dirba. Darbininkai buvo apsirengę darbiniais rūbais, murzini iki ausų. Ji pasirašė patikrinimo aktą, patvirtindama akte nurodytas aplinkybes. Nuotraukas darė ji. Nuotraukose užfiksuotos ardomos transporto priemonės, teritorija. Nuotrauka (b.l.15) daryta po darbuotojų apklausos, nuotraukoje esantis asmuo (arčiau) toliau tęsė darbą.

Liudytojas S. V. paaiškino, kad jis dirba firmoje „Kalmaras“ nuo gegužės 15 dienos. Jis dirbo kai pareigūnai įėjo per tvorą ir pradėjo jų klausinėti. Tuo metu dirbo jis ir dar du buvo atėję iš darbo biržos. Jis dirbo prie tvoros prie automobilių ir įleido dar du žmonės, kurie norėjo pažiūrėti sąlygas. Jis jiems aiškino, kokios darbo sąlygos, ką čia reikės daryti, rodė kaip pakeisti diskelį, tačiau jie tikrai nedirbo.

Liudytojas P. T. paaiškino, kad Nižegorodovo jis nepažįsta, tačiau aikštelėje yra buvęs, nes ieškojo darbo. Užėjęs į aikštelę ir neradęs šeimininko, jis jam paskambino ir susitarė palaukti bei apžiūrėti ar tas darbas tiks, ar netiks. Jis užėjo ir atvažiavo pareigūnai. Jis nedirbo, o tik atėjo apžiūrėti, paaiškinimo jis nerašė, jį parašė pareigūnai, o jis tik pasirašė. Kitą dieną jis neatėjo dirbti, o tą dieną jis tik padėjo dirbti, padėjo betoną nešioti. Padirbo gal porą valandų. Jis padėjo savo noru, jo niekas nevertė. Buvo keturiese - du buvo prie betonavimo, vienas apžiūrinėjo ratus.

Nepagrįsti V. N. argumentai, kad pareigūnai pateko į teritoriją per tvorą, negavę leidimo, kas griežtai draudžiama. Įvertinus liudytojų paaiškinimus, pateiktas nuotraukas, nustatyta, kad pagrindinis teritorijos įėjimas buvo užrakintas, ant tvoros nurodytu telefonu numeriu su teritorijos savininku (V. N.) susisiekti nepavyko. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir pats V. N., nurodydamas, kad pareigūnai su juo patikrinimo dieną susisiekę nebuvo. Pareigūnai apėję teritoriją pamatė, kad vienoje vietoje yra nuardyta tvora (apie 20 metrų), statoma tvora, betonuojami stulpeliai, t.y. patekimas į teritoriją buvo laisvas. Juolab, kad LR valstybinės darbo inspekcijos 9 str. 1 d. 1 p. numato, kad inspektoriai turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų.

ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. DK 98 str. 1 d. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu), dirbamas darbas nesudarius darbo sutarties, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. DK 99 str. numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą); darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad V. N. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje dėl P. T. ir D. T. nelegalaus darbo, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais: paties V. N. parodymais, pareigūnų bei apklaustų liudytojų parodymais. Asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, argumentai, neva P. T. ir D. T. tą dieną atėjo tik susipažinti su darbo sąlygomis, išbandyti save, ar yra tinkami dirbti tą darbą, atmestini ir vertintini kaip gynybos taktika.

LR DK 105 str. yra nustatyta, kas yra išbandymas ir jo sąlygos. Pažymėtina, kad išbandymas gali būti sulygstamas tik sudarant darbo sutartį. Išbandymas gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (LR DK 105 str. 2 d.). Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186,187 straipsniai). Todėl nagrinėjamu atveju V. N. negali remtis argumentai, kad žmonės buvo atvykę apsižiūrėti darbo vietos bei savęs išbandyti, kadangi išbandymas sulygstamas tik sudarius darbo sutartį, t.y. legaliai asmenį įdarbinus.

Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai Rolandas Paukštys, Vytautas Lapšys, Donata Venckutė patvirtino, kad atvykę į teritoriją jie rado dirbant keturis asmenis, kurie ardė mašinas ir statė tvorą, aikštelėje buvo netvarka, išmėtytos detalės, žmonės buvo su darbiniais drabužiais, išsitepę. Šių pareigūnų parodymais nėra pagrindo netikėti, jų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad patikrinimo dieną aikštelėje dar buvo kiti žmonės, kurie ardė mašinas ir patikrinimo dieną jie dirbo pirmą dieną. Pats nelegaliai įdarbintas P. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis padėjo dirbti, padėjo nešioti betoną ir nors teigė, kad darė tai nieko neverčiamas, savo noru, tačiau aikštelės savininkas V. N. turėjo užtikrinti, kad aikštelėje nebūtų pašalinių žmonių ir kad jie neatliktų darbo funkcijų, o jeigu jie dirba, tai tik tinkamai įdarbinti.

Liudytojas D. T. paaiškinime nurodė, kad darbdavys prašė pabandyti darbuotis ir pabandžius pasakys, ar priims į darbą ar ne. Iš SODRA pažymos matyti, kad D. T. buvo priimtas į darbą UAB „Kalmaras“ nuo 2013-06-13. Pats V. N. teismo posėdžio metu teigė, kad su T. buvo susitarta, kad jis dėl šeimyninių aplinkybių pradės dirbti vėliau, tačiau darbas buvo atliekamas jau tą pačią dieną, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl dirbamo darbo. Taip pat byloje nustatyta, kad V. N. realiai leido dirbti fiziniams asmenims, t.y. P. T. ir D. T. UAB „Kalmaras“, jiems realiai vadovavo, parodė, kuriuos darbus atlikti, jie susitarė dėl darbų apimties ir darbo užmokesčio, tačiau su šiais asmenimis nesudarė jokios rašytinės darbo sutarties, nors realiai susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 93 straipsnis). Draudžiama darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau V. N. šio draudimo nepaisė. Šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad P. T. ir D. T. 2013-05-30 dirbo UAB „Kalmaras“ neteisėtai ir nelegaliai, nes su jais buvo susitarta dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo laiko, atlyginimo, dirbo realiai ir sutartu laiku, dirbo tam tikrą darbą – statė tvorą, ardė mašinas, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Darbo kodekso 99 straipsnis, tai dienai sudaryta nebuvo. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, toks darbas laikomas nelegaliu.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose – nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Administracinė byla Nr. N575-2917/2009). Byloje visi šie įrodymai yra užfiksuoti, t.y. visi dirbusieji asmenys apklausti, taip pat ir patikrinimą atlikę pareigūnai patvirtino matę visus aukščiau nurodytus darbininkus dirbančius nurodytoje darbo vietoje ir jie pirmieji apklausė dirbančius asmenis.

Nustačius, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, jie turėjo būti įforminti rašytinėmis darbo sutartimis. Tačiau byloje nustatyta, kad darbo sutartys sudarytos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad patikrinimo metu 2013-05-30 P. T. ir D. T. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o UAB „Kalmaras” direktorius V. N., leido jiems dirbti, nesudarius su jais darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jų darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. N. turi galiojančių nuobaudų, tačiau šios nuobaudos yra skirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. kito pobūdžio pažeidimą, todėl ši aplinkybė nelaikytina V. N. atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad D. T. vėliau buvo įdarbintas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta V. N. skiriant mažesnį nei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos vidurkį už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, t.y. po 3500 Lt už du nelegaliai dirbančius asmenis, iš viso 7000 Lt bauda.

LR ATPK 41 str. 5 d. nustatyta tvarka apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. N. (V. N.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. paskirti 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) baudą, t.y. po 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus, apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.