- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1340-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno, Kauno apskrities viršininko administraciją
- Trečiasis asmuo
- N. M., P. Ž., G. V., I. R.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Sonata Žukauskienė
Procesinio dokumento kategorija 30.2, 30.5, 45.6, 121.15, 121.21
2010 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Čeičytei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, trečiajam asmeniui N. M., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, trečiajam asmeniui P. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos (jos teisių perėmėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei trečiojo asmens N. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-989-475/2010 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims G. V., P. Ž., I. R., N. M. dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir įsakymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Ieškovė D. P. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.166-167) prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove žemės 3 836 kv. m dalies - 0,1441 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo - pardavimo sutartį; panaikinti 2007-10-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3536, kuriuo patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas tikslu spręsti žemės grąžinimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-04-16 sprendimu (t.2, b.l.129-135) ieškovės patikslintą ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove D. P. žemės 3 836 kv. m dalies - naudojamo 0,1441 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo - pardavimo sutartį; taip pat panaikino 2007-10-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3536, kuriuo patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas tikslu spręsti žemės grąžinimo klausimą.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir tretieji asmenys G. V., I. R., P. Ž. yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai (t.1, b.l.20-23). Ieškovė gyvenamąjį namą 2A2p su priklausiniais paveldėjo 2002-11-12 po J. R. B. mirties, o pastarasis namų valdą paveldėjo po O. B. mirties. Teismas nustatė, jog prie statinių yra inventorizuotas daugelį metų ieškovės ir trečiųjų asmenų naudojamas 3836 kv. m žemės sklypas, pažymėtas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (t.1, b.l.8, 32, 36). Faktą, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra teisėti šio sklypo naudotojai, teismas nustatė vadovaudamasis ieškovės, trečiųjų asmenų bei liudytojų parodymais, taip pat iš pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos (t.1, b.l.28) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus 2009-01-21 pažymos (t.1, b.l.176-177), iš kurios matyti, jog už valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas šiems sklypo naudotojams: D. P. - už 0,1441 ha ploto žemės sklypą, G. V. - už 0,0414 ha ploto žemės sklypą, I. R. - už 0,1098 ha ploto žemės sklypą, P. Ž. - už 0,0883 ha ploto žemės sklypą. Susumavus bendrą bendraturčių naudojamą žemės sklypą, bendras sklypo plotas yra lygus 3836 kv. m. Teismas nustatė, jog dar 1992 m. O. B. Kauno miesto valdybai buvo pateikusi prašymą išsipirkti jos naudojamą žemės sklypo dalį (prijungta namų valdos išpirkimo byla, b.l.34-36). Ieškovė taip pat ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo (t.1, b.l.7, 9, 11, 18-19, 24). Tačiau žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove sudaryta nebuvo, kadangi nebuvo parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemės sklypo planas (t.1, b.l.16-17, 27, 29). Teismas nustatė, jog 2007-10-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-3536 (t.1, b.l.138-140) patvirtino 604 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą tikslu spręsti žemės grąžinimo klausimą, o Kauno miesto savivaldybės administracija ginčijamu detaliuoju planu šią sklypo dalį – 604 kv. m išėmė iš namų valdos 3 836 kv. m sklypo ir suformulavo kaip atskirą žemės sklypą (t.1, b.l.121, taip pat prijungta namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune išpirkimo byla, Detaliojo plano prie (duomenys neskelbtini) rengimo medžiaga). Kauno apskrities viršininko sudarytos komisijos posėdžio 2008-01-28 protokolu šis 604 kv. m žemės sklypas buvo pasiūlytas skirti trečiajam asmeniui N. M. (t.1, b.l.141), kuri yra pretendentė pagal Kauno apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymu Nr. 02-01-13598 patvirtintą Nepriklausomybės kovų karių savanorių, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotų asmenų, jų sutuoktinių, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), kuriems suteikiami nauji žemės sklypai, eilę.
Teismas nustatė, jog šioje byloje ginčas kilo būtent dėl 604 kv. m žemės sklypo dalies, kuris yra suplanuotas skundžiamu 2007-10-15 įsakymu. Teismas nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-15 įsakymo Nr. A-3536 teisėtumo būtina vadovautis LR teritorijų planavimo įstatymo ir LR detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų 2004-05-03 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-239, nuostatomis. LR teritorijų planavimo įstatymo 3 str., reglamentuojančio teritorijų planavimo tikslus, 1 d. 7 p. numato, kad vienas iš teritorijos planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, kurio, teismo vertinimu, priimant ginčijamą įsakymą, nebuvo paisoma. LR teritorijų planavimo įstatymo tuo metu galiojęs 20 str. numatė, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Detaliųjų planų taisyklių 11 p. numatė, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi savivaldybės administracijos savivaldybės direktorius gali būti, organizuojant laisvos valstybinės žemės sklypų, savivaldybei patikėjimo teise perduodamų žemės sklypų, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalis. Tačiau teismas nustatė, jog šiuo atveju buvo planuojama privačios namų valdos naudojamas žemės sklypas, kurio organizatoriumi savivaldybės administracijos direktorius negalėjo būti. Teismo vertinimu, rengiant (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, buvo pažeistas LR teritorijų planavimo įstatymo 31 str. Tuo metu galiojusi šio įstatymo 31 str. redakcija numatė, kad detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip pat detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šia informacija. Tuo tarpu iš bylos duomenų teismas nustatė, jog apie ginčijamo detalaus plano rengimą visų kaimyninių sklypų savininkai ir valdytojai, tame tarpe ieškovė ir tretieji asmenys, informuoti nebuvo, joks stendas nebuvo įrengtas, viešuose skelbimuose adresas apie detaliojo plano rengimą nurodytas netiksliai, t.y. nurodyta tik gatvė, tuo tarpu detalusis planas buvo rengiamas adresu prie (duomenys neskelbtini). Todėl teismas padarė išvadą, jog visuomenė nebuvo apie plano rengimą tinkamai viešai informuota, dėl ko sprendė, jog ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktams, todėl naikintinas.
Teismas nurodė, jog valstybinės žemės pardavimą reglamentuoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Asmenys pagal šį nutarimą gali įsigyti naudojamus namų valdos žemės sklypus. Šio nutarimo 12 punktas numato, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia: prašymą parduoti žemės sklypą, dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių), fizinio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, jeigu prašoma pirkti namų valdos žemės sklypą, statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog visi nutarime išvardinti dokumentai buvo pateikti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, todėl sprendė, jog Kauno apskrities viršininko administracija nepagrįstai atsisakė parduoti žemės sklypą, motyvuodama tuo, jog nėra parengtas žemės sklypo detalusis planas. Teismas atmetė atsakovų ir trečiojo asmens N. M. argumentus, jog ginčo 604 kv. m sklypas yra atskiras, kadangi iš bylos medžiagos nustatė šio sklypo dalies priklausymą bendram sklypui. Teismas iš planų ir šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatė, jog (duomenys neskelbtini) baigiasi ties ieškovės ir trečiųjų asmenų naudojamu žemės sklypu. Kad čia nebuvo gatvės, teismas nustatė ir iš 2006-06-15 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, kur įrašyti reikalavimai nurodyti gatvės sklypo ribą, numatyti įvažiavimą, nurodant įvažiavimo kelius, jų statusą (prij. detaliojo plano rengimo medžiaga, b.l.29). Kadangi ieškovė pateikė visus dokumentus, numatytus taisyklių 12 punkte, teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko teismas įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove žemės 3836 kv. m dalies - 0,1441 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo - pardavimo sutartį.
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.147-149) atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog laikantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatų, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai. Taisyklių 12 punkte išvardinti dokumentai, kuriuos turi pateikti asmenys, pageidaujantys pirkti naudojamus žemės sklypus. Taisyklių 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą parduoti žemės sklypą, kuris yra mieste, ir kitus Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus, pateikia savivaldybės administracijos direktoriui šių dokumentų kopijas su lydraščiu, kuriame prašo: parengti parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos); nurodyti parduodamam žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių; nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą. Pagal Taisyklių 15 punktą savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Tai reiškia, kad teisės norma galioja, kai yra joje nustatyta sąlyga, t. y. kai žemės sklypų ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Tik esant šiai sąlygai, savivaldybės administracijos direktorius privalo atlikti nustatytus veiksmus, tačiau jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, tai juos būtina nustatyti detaliojo plano sprendiniais ir jais vadovautis. Byloje yra duomenys, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo plotas 1979 m. ir 1984 m. buvo 6506 m² (t.1, b.l.153), 1989 m., 1992 m. - 3188 m², o 1994 m. - 3836 m². Taigi akivaizdu, kad šiuo metu namų valdos žemės sklypo plotas nėra aiškus. Taisyklių 6 punkte nurodyta, jog jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir nustatytas detaliajame plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plane, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Kaune. Taisyklių 17 punktas numato, jog Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iš savivaldybės administracijos direktoriaus, parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plano parengimo. Tačiau iki šiol Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dar nėra pateiktas parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemės sklypo planas. Todėl Kauno miesto žemėtvarkos skyrius negali rengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Atsakovas nurodo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra du gyvenamieji namai, kurie viešame registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Vadovaujantis Taisyklių 7 p., kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Tokios dalys kiekvienam bendraturčiui Kauno apskrities viršininko įsakymu nėra nustatytos. Taigi akivaizdu, kad tam, jog su ieškove būtų sudaryta valstybinio žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, turi būti atlikta eilė iki sutarties sudarymo einančių veiksmų. Todėl skundžiamo teismo sprendimo neįmanoma įgyvendinti, kol nėra atlikti visi veiksmai iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.152-155) atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau - Taisyklės) 3 p. prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 16 p. numato, jog parduodamų žemės sklypų dydžiai nustatomi įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinus detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Taigi, tokiu būdu įvertinama, ar parduodama žemės sklypo dalis yra būtina pastatui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, taip pat ar toks sklypas atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju įvertinus minėtas aplinkybes, buvo atsisakyta ieškovei parduoti jos naudojamą žemės sklypo dalį, motyvuojant tuo, jog nėra parengtas žemės sklypo detalusis planas. Ginčas byloje yra kilęs dėl 604 kv. m žemės dalies, kuri nėra būtina namų valdai eksploatuoti, neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų;
2) 604 kv. m ginčo žemės sklypo dalis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiuose planuose žymima kaip atskira (t.1, b.l. 8, 26), žemės sklypo pasidalijimo naudojimuisi projekte (t.1, b.l.96) ji visai nebuvo pažymėta. Teismas, priimdamas sprendimą, dėl šių įrodymų nepasisakė. Tačiau būtent dėl nurodytų priežasčių Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo pagrindo vadovautis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, ir šios namų valdos savininkai buvo informuoti apie būtinybę parengti naudojamo žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo būtų nustatytos aiškios naudojamo žemės sklypo ribos ir plotas, kaip tai numatė tuo metu galiojusios LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 17 str. 2 d. 2 p.;
3) 604 kv. m ginčo žemės sklypo dalis yra visiškai atskira, ją nuo namų valdos skiria gatvė, todėl ši teritorija nėra būtina ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog šiame žemės sklype nėra pastatyta jokių statinių, jis neaptvertas ir naudojamas tik sodui ir daržui. Taisyklių 3 p. nustatyta, jog žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nustatyta tvarka. Pagal šį teisinį reglamentavimą ne aukciono tvarka gali būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie yra užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, taigi, būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas būtų reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį. Visiškai laisvi ir neužstatyti žemės sklypai negali būti parduodami. Todėl ieškovei 604 kv. m žemės sklypą buvo atsisakyta parduoti pagrįstai, nes jis nėra susijęs su pagrindiniu namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Tuo tarpu teismas klaidingai konstatavo šios žemės sklypo dalies priklausymą bendram sklypui. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė su kitais bendraturčiais parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, prie namų valdos prijungiant atskirą 604 kv. m žemės sklypo dalį. Tačiau detalusis planas nebuvo patvirtintas, nes valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada buvo neigiama, priežastis - žemės sklypo dydžio neatitikimas Taisyklių nuostatoms. Šios išvados ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Be to, iš parengto detaliojo plano sprendinių aiškiai matyti, jog 604 kv. m žemės sklypą ir namų valdą (duomenys neskelbtini) jungia tik suprojektuotas kelio servitutas, jokių bendrų sąsajų tarp šių žemės sklypų nėra;
4) teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog ieškovė mokėjo žemės nuomos mokesčius už jos naudotą žemės sklypo dalį, kaip pagrindą šiai valstybinės žemės sklypo daliai įsigyti. Mokesčių mokėjimas nepagrindžia naudojimosi žemės sklypu teisėtumo, taip pat neįrodo aplinkybės, jog būtent tokio dydžio žemės sklypas yra būtinas namų valdos eksploatavimui. LAT 2004-03-31 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-246/2004 pažymėjo, jog vien mokestis už sklypą neįrodo jo faktinio naudojimosi: net ir esant įrodytam žemės mokesčių mokėjimo už didesnę nei priklauso namų valdos dalį faktui, vien jo nepakanka, kad nustatyti asmens teisę naudotis didesne sklypo dalimi;
5) priimdamas sprendimą, teismas nesivadovavo ir neatsižvelgė į LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, kurie reglamentuoja žemės sklypų formavimo procedūrą, nuostatas. Šių nuostatų 21 p. nustatyta, jog žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas; 22 p. teigiama, jog žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Todėl akivaizdu, jog dėl šių priežasčių ginčo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas kaip vientisas žemės sklypas, todėl pagrįstai 604 kv. m žemės sklypo dalis ginčijamu detaliuoju planu buvo suformuota kaip atskiras laisvas valstybinės žemės sklypas;
6) nors teismas konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija ginčijamu detaliuoju planu 604 kv. m sklypo dalį išėmė iš namų valdos sklypo ir suformavo kaip atskirą žemės sklypą, tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog ginčijamas detalusis planas buvo pradėtas rengti ne Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva. LR žemės įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, jog apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis yra apskrities viršininkas. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2005-05-10 raštu Nr. 02-03-977 (t.2, b.l.14) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, nurodydamas, jog pažymėta teritorija (t.y. 604 kv. m žemės sklypas) yra valstybinės žemės fondas Kauno mieste, ir prašydamas parengti nurodytos teritorijos detalųjį planą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Tuo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239, redakcijos 11.1 p. nustatė, jog detaliojo planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius, organizuojantis laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų detaliuosius planus, todėl klaidingu laikytinas teismo sprendimo argumentas, jog buvo planuojamas privačios namų valdos žemės sklypas ir savivaldybės administracijos direktorius negalėjo būti detaliojo planavimo organizatoriumi;
7) teismo teiginys, jog visuomenė buvo netinkamai informuota apie rengiamą detalųjį planą, nepagrįstas. Ginčijamo detaliojo plano rengimo metu galiojusios Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, redakcijos 27.2 p. buvo reikalaujama apie rengiamą detalųjį planą raštu informuoti besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu (sklypais) teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus. Kadangi planuojamas sklypas nesiribojo su ieškovės naudojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė ir tretieji asmenys turėjo būti informuoti apie detaliojo plano rengimą. Minėtų nuostatų redakcijoje taip pat nebuvo reikalavimo planuojamoje teritorijoje įrengti stendą su informacija apie rengiamą teritorijos detalųjį planą. Nepagrįstas ir teismo sprendimo teiginys, jog viešuose skelbimuose apie detaliojo plano rengimą netiksliai nurodytas adresas - nurodyta tik gatvė, kurioje yra detaliai planuojamas žemės sklypas. Iš tiesų, numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395, 3.1 p. nustato, jog adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų narių žemės sklypai, neužstatyti pastatais. Taigi, tik detaliuoju planu suformavus žemės sklypą ir nustačius privalomąjį teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, žemės sklypui suteikiamas adresas;
8) CK 1.109 str. numato, jog civilinių santykių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Taigi, tam, kad ieškovė galėtų realizuoti savo teisę įsigyti pageidaujamą namų valdos žemės sklypo dalį, jis turi būti suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pagal LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. žemės sklypai formuojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas nebuvo patvirtintas, taigi, šis žemės sklypas negali būti civilinių santykių (šiuo atveju - valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties) objektu. Todėl teismas ieškovės reikalavimą sudaryti su ieškove naudojamo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį patenkino pažeisdamas CK nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.138-140) tretysis asmuo N. M. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės turėtas juridinės pagalbos išlaidas, dėl šių motyvų:
1) parduodamų žemės sklypų dydžiai yra reglamentuoti LR žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 5-6 str. Šios teisės normos nustato, kad yra parduodami namų valdų žemės sklypai, pažymėti namų valdų kadastro bylose, tačiau jie negali būti didesni Kaune negu 0,2 ha ploto. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali būti padidintas iki naudojamų namų valdos viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams arba individualiai statybai, suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Taigi, įstatymas gyvenamojo namo keliems bendrasavininkiams apriboja parduodamo žemės sklypo dydį Kauno m. 0,2 ha plotu. Apskrities viršininko įsakymu parduodamo žemės sklypo plotas gali būti padidintas kiekvienam bendrasavininkiui iki 0,2 ha su sąlyga, kad jis pagal planavimo dokumentus nenumatomas panaudoti įstatyme nurodytiems tikslams. Parduodamas žemės sklypas gali būti padidintas esant šioms sąlygoms: 1) apskrities viršininko įsakymu; 2) jeigu jis nenumatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai. Šioje byloje ieškovei apskrities viršininko įsakymu žemės sklypas nepadidintas ir jis pagal planavimo dokumentą skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir individualiai statybai. Nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės ir visuomenės prioritetinis uždavinys, todėl apskrities viršininkas pagrįstai atsisakė parduoti ieškovei ginčijamą žemės sklypą. Tuo tarp nesant įstatyme numatytų sąlygų ieškovei skirti padidintą žemės sklypą, teismas grubiai pažeidė įstatymą;
Šalies argumentai
2) LAT yra suformavęs teisminę praktiką, aiškindamas teisės normas dėl namų valdos parduodamų žemės sklypų dydžių. LAT 2007-10-15 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-402/2007 nurodė, jog teisėtas žemės sklypo naudojimas pagal Vyriausybės priimtais nutarimais patvirtintą naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką reiškia nustatyta tvarka suteikto žemės sklypo naudojimą, bet ne faktišką naudojimąsi žemės sklypu, esančiu prie nuosavybės teise priklausančių pastatų; parduodamo žemės sklypo dydis priklauso nuo to, koks žemės sklypo dydis buvo nustatytas kompetentingos valstybės institucijos sprendime dėl žemės sklypo suteikimo gyvenamajam namui statyti, ir nesiejamas su tuo, kokio dydžio žemės sklypu asmuo faktiškai naudojasi (taip pat LAT 2009-12-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-592/2009). LAT 2003-12-01 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-1145/2003 konstatavo, jog žemėnauda atsiranda specifiniu juridiniu pagrindu - administracinių aktų pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kokiu pagrindu ji naudojasi žemės sklypu, t. y. jo suteikimo aplinkybių iš viso neįrodinėjo. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.2 p. nustato, kad asmenys, pageidaujantys pirkti žemės sklypą, privalo pristatyti dokumentą, kurio pagrindu jiems buvo suteiktas naudotis sklypas. Ieškovė tokio dokumento, kurio pagrindu jai buvo suteiktas naudotis žemės sklypas, nepateikė, todėl teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos ir pažeidė įstatymą. Kadangi ieškovei įstatymo nustatyta tvarka ginčijamas žemės sklypas suteiktas naudotis nebuvo ir ji neturi teisės jo pirkti, tai negalėjo būti pažeista ir jos teisė, todėl ieškinys turėjo būti atmestas;
3) teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė tuo, jog ieškovė daugelį metų prie jai priklausančių statinių naudoja 3836 kv. m žemės sklypą. Iš ieškovės pateiktų planų matyti, jog šį plotą sudaro prie ieškovės namų valdos esantis 3188 kv. m žemės sklypas ir kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje esantis 648 kv. m žemės sklypas, iš kurio trečiajam asmeniui detaliuoju planu suformuotas 604 kv. m. žemės sklypas (3188 + 648 = 3836). Taigi 3188 kv. m žemės sklypas ir 604 kv. m žemės sklypas yra du atskiri žemės sklypai, kuriuos skiria gatvė. Todėl teismo motyvas, kad šie du sklypai sudarė vientisą žemės sklypą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, teismas visiškai nevertino trečiojo asmens P. Ž. pateikto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plano (t.1, b.l.96), patvirtinto 1992-11-19, kuriuo namų valdos bendrasavininkiai nusistatė žemės sklypo 3188 kv. m naudojimosi tvarką. Šiame plane žemės sklypo 648 kv. m neatžymėta ir jame nurodyta, kad namų valdai yra išskirta 3188 kv. m. ploto žemės sklypas. LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 str. nustato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamos žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri sklypai. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota nekilnojamojo turto kadastre (detaliojo plano rengimo byla, b.l.20), ji taip pat pažymėta visuose ieškovės ir trečiųjų asmenų pateiktuose (duomenys neskelbtini) namų valdos planuose (t.1, b.l.8, 26, 32, 96), jos užimtas žemės plotas neįeina į (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo plotą. Kadangi į ieškovės nurodytą žemės sklypo plotą - 3836 kv. m (duomenys neskelbtini) plotas neįskaičiuotas, vientisas žemės sklypas negali būti formuojamas. Prie ieškovės namų valdos yra suformuotas 3188 kv. m žemės sklypas, todėl jos pretenzijos pirkti kitą žemės sklypą (648 kv. m) yra nepagrįstos. Kauno m. savivaldybės administracija trečiajam asmeniui N. M. ginčo sklypą suformavo teisėtai ir ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti savivaldybės įsakymo teisėtumą;
4) kadangi ieškovės namų valdą nuo suformuoto detaliuoju planu 604 kv. m žemės sklypo skiria (duomenys neskelbtini), ieškovei 3836 kv. m žemės sklypas nebuvo suteiktas teisėtai, o Kauno m. savivaldybė turėjo teisę ruošti detalųjį planą ir jo ruošimo taisyklių nepažeidė;
5) teismas pažeidė CPK 178 str. ir 185 str. normas, nevertino trečiojo asmens nurodytų įrodymų ir aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, savo sprendimą grindė vien ieškovės pageidavimais suformuoti jai didesnį žemės sklypą.
Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens N. M. apeliacinius skundus (t.2, b.l.162-163) atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba su atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais sutiko ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepime į atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens N. M. apeliacinius skundus (t.2, b.l.164-165) atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais sutiko ir prašė juos tenkinti juose nurodytais motyvais.
Atsiliepime į atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos bei trečiojo asmens N. M. apeliacinius skundus (t.2, b.l.166-170) ieškovė D. P. su apeliaciniais skundais nesutiko, prašė juos atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas bei priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Tuo tarpu atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti bei prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, nustatytoms bei patvirtintoms neginčytinais įrodymais byloje. Ieškovės nuomone, apeliantai nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Todėl vertinant skundų motyvus, darytina išvada, jog iš esmės keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliantų apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Atsiliepime į atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus (t.2, b.l.161) tretysis asmuo N. M. su atsakovų apeliaciniais skundais ir jų motyvais sutiko ir juos palaikė, prašė juos patenkinti, teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui jo turėtas juridinės pagalbos išlaidas.
Apeliaciniai skundai tenkinti pilnai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė ir tretieji asmenys G. V., I. R., P. Ž. yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai (t.1, b.l.20-23). Prie statinių yra inventorizuotas daugelį metų ieškovės ir trečiųjų asmenų naudojamas žemės sklypas, kurio plotas nuolat kito-1979 m. ir 1984 m. buvo 6506 m² (t.1, b.l.153), 1989 m., 1992 m. - 3188 m² (1 t. b.l. 96), o 1994 m. - 3836 m² (t.1, b.l. 8, 32, 36, 154). Naudojamos žemės ploto pasikeitimo pagrindo byloje nėra nustatyta. 2007-10-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-3536 (t.1, b.l.138-140) patvirtino 604 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, planavimo tikslas nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Kauno miesto savivaldybės administracija detaliuoju planu šią sklypo dalį – 604 kv. m išskyrė iš namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune 3 836 kv. m sklypo ir suformulavo kaip atskirą žemės sklypą, kurio paskirtis - nuosavybės teisėms į žemę atkurti (t.1, b.l.121, 138, 139). Kauno apskrities viršininko sudarytos komisijos posėdžio 2008-01-28 protokolu šis 604 kv. m žemės sklypas buvo pasiūlytas skirti trečiajam asmeniui N. M. (t.1, b.l.141), kuri yra pretendentė pagal Kauno apskrities viršininko 2007-12-12 įsakymu Nr. 02-01-13598 patvirtintą Nepriklausomybės kovų karių savanorių, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotų asmenų, jų sutuoktinių, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), kuriems suteikiami nauji žemės sklypai, eilę.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 604 kv. m žemės sklypo dalies, kuris yra suplanuotas skundžiamu 2007-10-15 įsakymu, pardavimo ieškovei galimumo ar perdavimo trečiajam asmeniui N. M. pagrįstumo ir teisėtumo.
Ieškovė D. P. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.166-167) prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove žemės 3 836 kv. m dalies - 0,1441 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo - pardavimo sutartį; panaikinti 2007-10-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3536, kuriuo patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas kad spręsti žemės grąžinimo klausimą. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-04-16 sprendimu (t.2, b.l.129-135) ieškovės patikslintą ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove D. P. žemės 3 836 kv. m dalies - naudojamo 0,1441 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo - pardavimo sutartį; taip pat panaikino 2007-10-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3536, kuriuo patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas tikslu spręsti žemės grąžinimo klausimą.
Apeliaciniais skundais atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija (jos teisių perėmėjas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Kauno miesto savivaldybės administracija bei tretysis asmuo N. M. skundžia minėta apylinkės teismo sprendimą, apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog ginčo žemės sklypas yra neužstatytas, jis suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, šį žemės sklypą nuo kito naudojamo ieškovės žemės sklypo skiria gatvė, jis nėra reikalingas ar būtinas ieškovės statiniams eksploatuoti. Be to apeliantai nurodo, kad atskiri laisvi, neužstatyti sklypai ieškovės nurodomu būdu negali būti parduodami kitaip kaip aukcione. Kadangi ginčo žemės sklypas yra numatytas skirti nuosavybės teisėms atkurti, o nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės ir visuomenės prioritetinis uždavinys, todėl apskrities viršininkas pagrįstai atsisakė parduoti ieškovei ginčijamą žemės sklypą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimo ir pardavimo nuostatus- Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau - Taisyklės) 3 p. prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Komentuojamų Taisyklių 16 p. numato, jog parduodamų žemės sklypų dydžiai nustatomi įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinus detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą.
Byloje nustatyta, kad 604 kv. m. ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Kaune neužstatytas, kokiu teisiniu pagrindu naudojasi šiuo žemės sklypu ieškovė, duomenų teismui nepateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėta žemėnauda atsiranda specifiniu juridiniu pagrindu - administracinių aktų pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Tik esant įrodytam faktui, kad asmeniui žemės sklypas yra suteiktas teisėtai ir nustatyto dydžio, galima siekti galimybės šią žemę įgyti įstatymo leidėjo nustatyta tvarka ir procedūromis. Iš bylos duomenų matyti, kad 604 kv. m ginčo žemės sklypo dalis yra atskira, ją nuo ieškovės namų valdos dalies (duomenys neskelbtini), Kaune skiria gatvė, todėl darytina išvada, kad ši teritorija nėra būtina ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai ir šis žemės sklypas nėra įstatymo nustatyta tvarka jai suteiktas (paskirtas). Minėtų Taisyklių 3 p. nustatyta, jog žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nustatyta tvarka. Pagal šį teisinį reglamentavimą ne aukciono tvarka gali būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie yra užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, taigi, nagrinėjamu atveju būtina sąlyga ieškovei reikalauti parduoti ginčo žemės sklypą yra ta, kad valstybinės žemės sklypas būtų reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį. Visiškai laisvi ir neužstatyti žemės sklypai, kaip nagrinėjamu atveju, ieškovei jos nurodomu būdu negali būti parduodami. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu ieškovei 604 kv. m žemės sklypą buvo atsisakyta parduoti pagrįstai, nes jis nėra susijęs su pagrindiniu namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis įpareigoti sudaryti atsakovus su ieškove žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų motyvais, jog Kauno miesto apylinkės teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog ieškovė mokėjo žemės nuomos mokesčius už jos naudotą žemės sklypo dalį, ir kaip vieną iš pagrindų sprendime nurodė šią aplinkybę įpareigojant žemės sklypą parduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčių mokėjimas nepagrindžia naudojimosi žemės sklypu teisėtumo, taip pat neįrodo aplinkybės, jog būtent tokio dydžio žemės sklypas yra būtinas namų valdos eksploatavimui. LAT 2004-03-31 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-246/2004 pažymėjo, jog vien mokestis už sklypą neįrodo jo faktinio naudojimosi: net ir esant įrodytam žemės mokesčių mokėjimo už didesnę nei priklauso namų valdos dalį faktui, vien jo nepakanka, kad nustatyti asmens teisę naudotis didesne sklypo dalimi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, reglamentuoja žemės sklypų formavimo procedūras. Šių nuostatų 21 p. nustatyta, jog žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Nuostatų 22 p. įtvirtinta, jog žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Todėl akivaizdu, jog dėl šių priežasčių ginčo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ieškovei kaip vientisas 0,1441 ha ploto žemės sklypas, todėl pagrįstai 604 kv. m žemės sklypo dalis ginčijamu detaliuoju planu buvo atsakovų suformuota kaip atskiras laisvas valstybinės žemės sklypas.
Teisėjų kolegija nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog visuomenė buvo netinkamai informuota apie rengiamą detalųjį planą, nepagrįstas. Ginčijamo detaliojo plano rengimo metu galiojusios Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, redakcijos 27.2 p. buvo reikalaujama apie rengiamą detalųjį planą raštu informuoti besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu (sklypais) teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus. Kadangi planuojamas sklypas nesiribojo su ieškovės naudojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė ir tretieji asmenys turėjo būti privalomai informuoti apie detaliojo plano rengimą. Minėtų nuostatų redakcijoje taip pat nebuvo reikalavimo planuojamoje teritorijoje įrengti stendą su informacija apie rengiamą teritorijos detalųjį planą. Nepagrįstas ir teismo sprendimo teiginys, jog viešuose skelbimuose apie detaliojo plano rengimą netiksliai nurodytas adresas - nurodyta tik gatvė, kurioje yra detaliai planuojamas žemės sklypas. Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395, 3.1 p. nustato, jog adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų narių žemės sklypai, neužstatyti pastatais. Taigi, tik detaliuoju planu suformavus žemės sklypą ir nustačius privalomąjį teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, žemės sklypui suteikiamas adresas. Dėl šių motyvų skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalis dėl ginčijamo detaliojo plano pripažinimo negaliojančiu yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina.
Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir atmetus ieškinį, trečiajam asmeniui N. M. iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1 000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (t.2, b.l.117), taip pat 264 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.2, b.l.151) ir 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93, 98 str.), viso 2 264 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (b.l.181) viso 193, 78 Lt (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u sprend ž i a:
apeliacinius skundus patenkinti pilnai.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-16 sprendimą. Byloje priimti naują sprendimą.
Ieškovės D. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (jos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos), Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims G. V., P. Ž., I. R., N. M. įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (jos teisių perėmėją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos) sudaryti su ieškove žemės 3 836 kv. m dalies - 0,1441 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo - pardavimo sutartį ir panaikinti 2007-10-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3536, kuriuo patvirtintas 604 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, detalusis planas, atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 264 Lt (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 193, 78 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus ir 78 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.