Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar sunaikinti, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, 2024 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi nuteistojo priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. J. mušdamas nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 24 d. apie 23.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,88 promilės girtumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė savo broliui A. J. į veido sritį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajam A. J. kraujosruvas antakių srityje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 25 d. apklaustas M. J. parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d., vakare su broliu dviese išgėrė du butelius po 0,5 l talpos degtinės. Prieš tai jis dar buvo vartojęs alkoholį su draugais. Prieš vidurnaktį su broliu nuėjo miegoti, gulėdami lovoje jie su broliu susipyko, tiksliai dėl ko, nepasakys, broliui kumščiavo į veidą. Gali būti, kad jis broliui sudavė keturis kartus kumščiu į veidą. Dešiniu kumščiu jam smūgiavo. Brolis jam alkūne irgi sudavė į veidą, kairėje pusėje ties smakru, bet smūgis nebuvo stiprus ir broliui dėl to pretenzijų neturi.

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 3 d. apklaustas M. J. parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 23.40 val. konflikto metu savo broliui A. J. du kartus kumščiu sudavė į veidą. Dėl savo elgesio jis gailisi, brolio atsiprašė. Ligonių kasai žalą atlygins.

4. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4.1. 2024 m. lapkričio 25 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas A. J. parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 23.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jo kambaryje brolis M. J., būdamas neblaivus, po apsižodžiavimo apie 4 kartus kumščiu jam sudavė į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Skubios pagalbos skyriuje jam nustatė mėlynes antakių srityje, kairio žando patinimą.

4.2. 2024 m. lapkričio 25 d. apžiūrėta įvykio vieta, nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta ir nepaimta.

4.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 25 d. apklaustas A. J. parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. vakare, apie 20 val., į svečius (duomenys neskelbtini), atvyko brolis M. J., atsivežė butelį degtinės, kurį kartu išgėrė. Apie 23.40 val. jie buvo kambaryje, gulėjo abu ant lovos. Tada brolis jį apkabino, o jis supyko, pasakė nelįsti. Brolis iš karto supyko ir pradėjo jį savo rankų kumščiais daužyti. Apie 4 kartus sudavė jam į veido sritį. Jam labai skaudėjo, išsigando ir iškvietė policiją.

4.4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 28 d. papildomai apklaustas A. J. parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. vakare į jų tėvų namus atvažiavo brolis M. J., jau išgėręs alkoholio. Jie kartu dar išgėrė vieną butelį degtinės, nusprendė, kad laikas miegoti. Tada M. J. atsigulė ant dvigulės lovos. M. J. jį apsikabino per miegus, ar kur ranką uždėjo, na esmė, kad tai, ką brolis padarė, jam nepatiko ir jis broliui kažką necenzūriško pasakė ir jie atsikėlė. Tada būdami dar lovoje, jie pasiginčijo, išlipo iš lovos ir jau stovėdami vienas priešais kitą ginčijosi, pradėjo stumdytis. Tai vienas kažkurį pastūmė, tai kitas. Kuris pirmas pradėjo stumdytis, neprisimena. Stovint vienam prieš kitą ir stumdantis, M. J. kažkuria ranka, o gal ir abejomis, kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veido sritį, po suduotų smūgių skaudėjo, pradėjo bėgti kraujas. Pretenzijų M. J. neturi, jis atsiprašė.

4.5. 2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo Vitaliaus Jatkausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 23.40 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė brolis, kraujuoja iš akies, nosies. 2024 m. lapkričio 25 d. 00.01 val. atvykus į įvykio vietą, išsiaiškino, kad M. J., kuriam nustatytas 2,88 promilių apsvaigimas nuo alkoholio, savo broliui A. J., kuriam nustatytas 3,04 promilių apsvaigimas nuo alkoholio, apie keturis kartus sudavė į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. A. J. ant veido, ties antakiais matėsi kraujosruvos.

4.6. 2024 m. lapkričio 25 d. nukentėjusysis A. J. savanoriškai pateikė medicininių dokumentų išrašą, t. y. 2024 m. lapkričio 25 d. gydytojo įrašą, kuriame nurodyta, kad pacientas A. J. nurodė, kad buvo sumuštas brolio. Stebimas kairiojo žando patinimas, mėlynės antakių srityje, palpuojant skausminga. Lūpose stebimi kraujo pėdsakai.

4.7. 2024 m. lapkričio 26 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad A. J. padarytos kraujosruvos antakių srityje paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio žando patinimas, radiologiškai nustačius žandinių ančių uždegiminius pakitimus ir kairiojo žančio ančio periapikalinę cistą ties 27 dantimi, negali būti vienareikšmiškai priskirtas trauminio poveikio požymiui.

4.8. 2024 m. lapkričio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92325748428, skambu io prad ia_ 2024-11-24 23_37_35)“, kuriame girdima, kaip A. J. prisistatęs asmuo prašo pagalbos, nurodydamas, kad primušė brolis, paaiškina, kad reikia greitosios, nes bėga kraujas.

4.9. 2024 m. lapkričio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti policijos pareigūnų BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai: vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241125-000138UTC+0200“ matoma, kaip policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju A. J., kuris parodo, kad susipyko su broliu ir šis jį primušė. M. J. nurodo, kad pirmas broliui sudavė jis. Toliau matoma, kaip alkoholio kiekio matuokliu M. J. nustatomas 2,88 promilės girtumas. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241125-000142UTC+0200“ matoma, kaip policijos pareigūnai bendrauja su M. J., kuris parodo sudavė broliui. Toliau matoma kaip alkoholio kiekio matuokliu M. J. nustatomas 2,88 promilės girtumas.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. J. yra kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tyčiniais ir smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais smūgių sudavimu, sukėlus artimam giminaičiui (broliui) fizinį skausmą.

6. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – artimam giminaičiui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

7. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku M. J. panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį, t. y. tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė savo broliui A. J. į veido sritį, tokiu būdu mušdamas padarė nukentėjusiajam A. J. kraujosruvas antakių srityje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui (broliui) sveikatą. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, jog sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, 67 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą, 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokai sumokėti nustatant 5 (penkių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. J. pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

9. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš brolį, t. y. artimąjį giminaitį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltininkui, taip pat kaltininko asmenybę: teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nevedęs, dirbantis.

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jos trukmę parenkant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

12. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu kaltinamasis įpareigotinas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat jam uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

13. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 25 d. 00.10 val. iki 2024 m. lapkričio 25 d. 10.20 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

14. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per aštuonis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

15. Siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį – 10 MGL (500 Eur).

Dėl kitų klausimų

16. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

17. Dvi duomenų laikmenas (su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir „Body“ kameros vaizdo įrašais) palikti saugoti prie bylos.

18. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas. Bylinėjimosi proceso išlaidų byloje nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. skirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 25 d. 00.10 val. iki 2024 m. lapkričio 25 d. 10.20 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per aštuonis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti kaltinamajam M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 BBND (MGL) (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti kaltinamajam M. J., kad įmoka turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Dvi duomenų laikmenas (su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir „Body“ kameros vaizdo įrašais) palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.