Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2009-11-30 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi, pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentu, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, minėto straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, minėto straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, 20 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų dingimo ir paėmimo įforminimas“, 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto ir atsargų apyvartos suvestinės ataskaitos bei apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių), kasos knygų, įsakymų už laikotarpį nuo 2008-06-04 iki 2009-11-30, grynųjų pinigų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2008-06-04 iki 2008-10-31 bei nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31, inventorizacijos dokumentų už 2008 metus, pirkimo skolon žurnalo už 2009 metus, dėl ko aplaidžiai tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-11-30.

Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis buvo nuo 2009 m. vasario 19 d. iki lapkričio mėn., įmonė praktiškai veikos nevykdė nuo 2009 m. birželio mėn. Pagal pareigybines instrukcijas už buhalteriją ir dokumentus buvo atsakinga pavaduotoja ekonomikai, ja visiškai pasitikėjo, ji buvusi direktorė, akcininkė. Tapdamas direktoriumi L. K. apskaitos neperėmė. Dokumentų saugojimo tvarka buvo ta pati, sena, jie turėjo būti saugomi buhalterijoje, buvo atsakingi žmonės, buvo atsakinga E. K., tai L. K. nustatė įsakymu. Dokumentai saugojami įmonės patalpose, (duomenys neskelbtini), ten įmonė nuomojosi patalpas. Buhalterės buvo atleistos, buvo padarytas dokumentų aprašas ir paliktas buhalterijoje. L. K. neperėmė dokumentų, aprašas buvo padarytas ir toliau už tai buvo atsakinga E. K., tai buvo numatyta jos pareiginėse instrukcijose. Patalpos buvo areštuotos antstolio. L. K. nežino, kas ir kada išsivežė dokumentus. Nuo birželio iki gruodžio mėn. dokumentai buvo E. K. žinioje. Kol įmonė veikė, dokumentai buvo saugomi įmonės patalpose, kas paskui su jais atsitiko, L. K. nežino, paaiškėjo, kad dalis dokumentų yra pas E. K.. Gruodžio 3 d. L. K. nebuvo direktoriumi, dokumentai, kai buvo antspauduotos patalpos, matyt, buvo išvežti, L. K. kilo mintis paklausti pas E. K., ką ji turi. Tapdamas direktoriumi L. K. nepatikrino, ar yra visi dokumentai, perdavimo-priėmimo aktas nebuvo rašomas. Atsakydamas į klausimą, kaip dokumentus jis perdavė E. K., jeigu jų nepriėmė, L. K. parodė, kad įsakymas buvo surašytas, kur jis yra, nežino. L. K. bendrovės sąskaita nedisponavo, buvo priimtas kitai veiklai, kaip direktorius. Kai išėjo buhalterės, buhalterija buvo perduota įmonei, kokiai, nurodyti negali, buvo seniai. Nuo 2009 metų L. K. buhalterija nesirūpino, nes buvo atsakingas žmogus, E. K.. Popierius „pasikėlė“ gruodžio 3 d., pas E. K.. L. K. jai paskambino, kai pas ją buvo, matė dokumentus, buvo sudėti aplankuose. L. K. mano, kad yra matęs dokumentus, nurodytus kaltinime. Visi dokumentai buvo buhalterijoje, buhalterės juos pildė, L. K. nežino, ar matė tuos dokumentus, bet mano, kad buvo. Tiesiogine prasme L. K. iš E. K. dokumentų neperėmė, aprašas buvo padarytas atleidus buhalterę. Buhalteriją perdavė E. K., tai buvo L. K. nurodymas – perduoti dokumentus atleidus iš darbo buhalteres, atsakingam žmogui. Įmonės patalpos buvo rakinamos, su buhaltere L. K. kalbėjosi, nebuvo pasakyta, kad ko nors trūksta. Nurodymo išvežti dokumentus L. K. nedavė. Pareiginėse instrukcijose buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, kad tai saugojama buhalterijoje. L. K. nematė, kai E. K. išsivežė dokumentus iš įmonės, bet tie dokumentai atsirado pas ją. Dokumentų saugojimo tvarką L. K. buvo nustatęs įmonės patalpose, raktai buvo pas buhalterę, E. K., registratores. K. ir S. išeinant iš darbo buvo sudarytas aprašas ir palikti visi dokumentai atsakingam žmogui, E. K., L. K. nežino, ar E. K. pasirašė, mano, kad buvo padaryta pagal taisykles. Papildomai, pagarsinus UAB (duomenys neskelbtini) raštą, L. K. paaiškino, kad buvo nuvykęs į šią įmonę, pasirašė sutartį, bet nebuvo finansinių galimybių tą reikalą tęsti, niekas netvarkė apskaitos nuo birželio mėn. Už programą (duomenys neskelbtini) nebuvo apmokėta, nes nebuvo pinigų. Atsakydamas į klausimus L. K. paaiškino, kad jam buvo žinoma, kad neveikė buhalterinės apskaitos programa, iki birželio mėn. ji nebuvo atnaujinta. L. K., atsakydamas į klausimus, pagarsinus t. 1, b. l. 8 - prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, paaiškino, kad nelabai atsimena, ką jis tikrino, ko gero, kasos knygą – eina kalba apie kasos orderius, jeigu rašė, tai matė materialinių vertybių likučių suvestinę. Mano, kad kalba eina ne apie kasos knygą, o tą, kuri buvo prie kasos aparato. Papildomai, atsakydamas į klausimus, L. K. nurodė, kad pripažįsta, jog nepadarė to, kad būtų išsaugota, nesukeltų tokių pasekmių, kokios yra įvykę, kaltu prisipažįsta visiškai už savo laikotarpį.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ji dirbo nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. Vyr. buhalterė buvo I. S., R. K. formaliai ėjo kasininko pareigas, visus finansus tvarkė E. K.. Realiai R. K. ėjo apskaitininkės pareigas. Kasos knyga buvo tik prie kasos aparato. Kasos knygos nebuvo, nes realiai nebuvo pinigų. Ilgalaikis turtas buvo suvestas į programą, atspausdintų ilgalaikio turto žiniaraščių nebuvo. R. K. vedė apskaitą, tvarkė registrus. Pirminiai dokumentai buvo spintoje, buhalterijoje, jie visi buvo suvesti į buhalterinę programą. Už 2008 m. popierinių žiniaraščių nebuvo, buvo didžioji knyga, pagal ją suvedė likučius į programą. Pirkimo skolon žurnalo nebuvo. Kasos knyga nebuvo pildoma, nes buvo buhalterinė programa. Direktoriai pasikeitė 2009 m. sausio ar vasario mėn. L. K. direktoriumi tapo tik „popieriuje“, jis neišleido jokių įsakymų dėl buhalterijos, neišleido pareiginių instrukcijų. R. K. mano, kad E. K. įsakymo, kur saugomi buhalteriniai dokumentai, nebuvo. Dokumentai buvo laikomi spintoje, kabinetas rakinamas. Kai R. K. išėjo iš darbo, vyr. buhalterė paprašė ateiti, padėti sunumeruoti. Kai jos išėjo, užrakinę raktus atidavė S. P.. Kasos dokumentų perdavimo akto R. K. nepasirašė. Kasos pajamų orderius ji matė, bet į kasą pinigų neįnešdavo, pinigų nebuvo. Visi pinigai, kurie išimti iš banko, buvo ne įnešami į kasą, o pas E. K., kaip atskaitingą asmenį. Iki R. K. darbo pradžios buvo Didžioji knyga, jos likučius suvedė į programą. Pirkimo skolon žurnalo nebuvo, bet buvo registrai, atstoja tokį žurnalą. Kasos knygos, kaip tokios, nebuvo, bet mėnesio gale buvo išspausdinami registrai. Kai programa buvo užblokuota, nieko nespausdino. R. K. pareiginių instrukcijų nematė, todėl teigia, kad jų nebuvo. Dokumentus R. K. tik padėjo suregistruoti, gali garantuoti, kad jie buvo palikti kabinete. Sąrašas buvo surašytas ranka, buvo apie 14 segtuvų.

Liudytoja S. P. paaiškino, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) ji dirbo iki 2009 m. birželio mėnesio 10 d. ar 11 d. 2009 m. gegužės mėn. jai teko pavaduoti direktorių. Apie buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą jai nieko nežinoma, dokumentų perdavimo – priėmimo akto ji nematė. Buhalterijos raktas jai perduotas nebuvo, kad būtų priėmusi raktą, to neatsimena. Birželio mėnesį S. P. matė segtuvus buhalterijoje. S. P. pasirašė ant R. K. prašymo atleisti iš darbo, kad sutinka atleisti, prieš tai paskambino E. K.. Įsakymo atleisti S. P. nerašė.

Liudytoja E. K. paaiškino, kad yra buvusi įmonės (duomenys neskelbtini) direktore nuo 2008 m. birželio iki 2009 m. vasario pabaigos. Dokumentų perdavimo–priėmimo aktas buvo pildomas, kada E. K. perdavė, jis buvo jos ir L. K. pasirašytas. E. K. vadovavimo laikotarpiu apskaita buvo vesta. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo buhalterijoje, kol buvo direktore, dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo nustačiusi. Pareiginės instrukcijos darbuotojams buvo, kai pasikeitė direktorius, kiek žino, naujos nebuvo išleistos. Buhalterinės apskaitos organizavimas, jos tvarkos nustatymas, E. K. nebuvo pavestas. Birželio mėnesio viduryje E. K. paskambino įmonės administratorė, pasakė, kad įmonė negali dirbti, nes buvo įsiskolinusi už nuomą, ji užrakinama, su L. K. susisiekti negali. E. K. atvažiavo, užrakino kliniką, visi išėjo, buhalterės jau nedirbo. Po buhalterių išėjimo buhalterinės apskaitos dokumentai buvo buhalterijoje. Buvo pasirašyta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), kad dokumentai bus sutvarkyti. Kadangi apmokėjimo nebuvo, L. K. pasiėmė su E. K. dokumentus iš tos įmonės, tie dokumentai buvo perduoti į FNTT ir bankroto administratoriui. Iki metų pabaigos šie dokumentai buvo pas E. K.. Buhalterės E. K. nieko neperdavė, E. K., perduodama dokumentus, matė kasos dokumentų perdavimo aktą, pasirašytą tarp R. K. ir V. L. K. žinojo, kad dokumentai buvo E. K. namuose, kartu nuvežė. E. K. atleido tik R. K., kad išeis kiti, jos niekas neinformavo, sužinojo tik po to. Patekę į patalpas rado segtuvus, ar buvo kartu L. K., nežino, bet kartu su juo vežė į UAB (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) dokumentus perdėjo į direktoriaus automobilį, nuvežė pas E. K. į namus. Kad paėmė dokumentus, E. K. nepasirašė. 2008 m. dokumentai ir 2009 m. kasa, E. K. nuomone, buvo pakoreguota, tai ji pastebėjo, kai teikė dokumentus į UAB (duomenys neskelbtini). Kai direktoriumi tapo L. K., fiziškai dokumentai buvo buhalterijoje, ten jie ir liko, tik buvo pasirašytas aktas, nebuvo numeruota.

Liudytoja N. S. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyr. registratore ji dirbo nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. liepos mėn. N. S. įmušdavo į kasą pinigus, pildė kasos knygą. Išeidama iš darbo N. S. viską atidavė E. K., sau pasiliko antrą egzempliorių. Kas tvarkė įmonės apskaitą, nežino. Taip pat nieko nežino dėl apskaitos dokumentų saugojimo. Išklausius specialistės paaiškinimo N. S. patikslino, kad ji kalba apie kasos aparato žurnalą.

Liudytoja I. S. paaiškino, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere ji dirbo nuo 2008 m. gruodžio vidurio iki 2009 m. birželio. Kai I. S. pradėjo dirbti, jai sakė, kad niekas iki tol netvarkė apskaitos, gruodžio mėnesio viduryje buvo atvežti dokumentai, sakė, kad reikia nuo „nulio“ tvarkyti. Dokumentai nebuvo perduoti, jai buvo perduotos kelios sąskaitos faktūros ir banko išrašai. Tuos dokumentus, kuriuos atvežė, I. S. suvedė į Excel lenteles, paskui, atrodo 2009 m. sausį, buvo įsigyta programa (duomenys neskelbtini), R. K. vedė į programą. Balansą už 2008 m. suvedė I. S.. UŽ 2008 m. pildė apyvartos žiniaraščius. Buvo kasos knyga, sintetinį apskaitos žiniaraštį pildė, jis - kaip ir didžioji knyga, buvo pirkėjų, pardavėjų žiniaraštis. Kai buvo nupirkta kompiuterinė programa, apskaita buvo tvarkoma. Kelis kartus programa buvo užblokuota. Vieną kartą buvo atblokuota, kai paskui antrą kartą buvo užblokuota, tik segė dokumentus, galvojo, kad galės suvesti, kai atblokuos. Kiek atsimena, iki gegužės mėnesio viskas buvo sutvarkyta. Kasos knygą už 2008 metus pildė I. S., buvo atsargų žiniaraštis, ilgalaikio turto apskaita buvo tvarkoma. Dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, I. S. E. K. atvežė krūvą dokumentų, tuos, kuriuos turėjo, sakė, kad jei neįtraukti į apskaitą, reikia sutvarkyti buhalteriją. Viskas buvo pildyta programoje Excel, buvo atspausdinta. Dokumentai buvo saugojami buhalterijoje. Atrodo, kad sausio mėnesį įbuvo įsigyta programa (duomenys neskelbtini). 2009 metais pirminius dokumentus suvesdavo R. K.. Žurnalai tiekėjai, pirkėjai, bankas buvo spausdinti, spausdino ir atsargų. 2009 m. kasos knyga buvo tik elektroninė, saugoma kompiuteryje. Atsargos buvo tvarkomos. Apskaitos tvarkyme, direktoriumi tapus L. K., niekas nepasikeitė. Viską toliau tvarkė E. K. – atnešdavo dokumentus, spausdino banko išrašus. Įsakymo dėl dokumentų saugojimo tvarkos nematė nei E. K., nei L. K. darbo laikotarpiu. Dokumentai buvo saugojami buhalterijoje. Iš darbo I. S. išėjo 2009 m. birželio viduryje. Pirma iš darbo išėjo R. K.. I. S. susitiko su R. K., visas bylas, kokios buvo, suskaičiavo, sunumeravo lapus, paliko kabinete, atrodo, S. P. užrakino kabinetą, daugiau ten nebuvo. Surašė dokumentus, tačiau to niekas, išskyrus I. S., nepasirašė. Kai užblokavo programą, daugiau nieko spausdinti negalėjo. Ką turėjo, tą įtraukė į apskaitą. I. S. buvo atvykusi pažymos dėl įsiskolinimo, sutiko E. K., ji nešė iš kabineto dokumentus, L. K. tuo metu nebuvo. E. K. sakė, kad dokumentus veža į Vilnių, pažiūrės, ką jos pridirbo. Kai programa (duomenys neskelbtini) buvo užblokuota, prašė, kad sumokėtų, užblokuota buvo gal gegužės mėn. Gavosi, kad programa užblokuota, pinigų nemoka, išėjo iš darbo.

Liudytoja I. C. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo finansininke nuo įmonės veiklos pradžios iki 2008 m. rudens. Buvo įsigyta apskaitos programa (duomenys neskelbtini), tvarkoma apskaita. Visa buhalterija buvo atspausdinta ir susegta tvarkingai. Buvo keli žiniaraščiai – pirkimai, pardavimai, bankas, kasa. Ilgalaikio turto suvestinės ataskaitos nebuvo, balanse turėjo matytis. I. C. spausdino bendrąjį žurnalą. Ar buvo vedamas atsargų žurnalas, neatsimena. Kasos knyga buvo spausdinama. Išeidama iš darbo I. C. dokumentus perdavė per savo vyrą C., perdavimas raštu nebuvo įformintas. Pretenzijų iš E. K. dėl dokumentų nebuvo, net programos neprašė. Dokumentai, žinoma, buvo perduoti, ji skambino ir šaukė, kad apskaitė pinigus kaip jos skolą įmonei.

Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad buvo įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas, apie buhalterinės apskaitos tvarkymą nieko negali pasakyti, kai pardavė akcijas, buvo tik visko pradžia.

Specialistė N. D. paaiškino, kad ilgalaikio turto ir atsargų apyvartos suvestines ataskaitas turi pildyti vyriausiasis buhalteris, o už dokumentų išsaugojimą atsakingas vadovas. Gali būti paskirtas kitas asmuo, tokio įsakymo nebuvo pateikta. Buhalterės teigė, kad surašė ilgalaikio turto ir atsargų apyvartos suvestines, vedė apskaitą. Dokumentų perdavimo akto nėra, specialistė negali nustatyti, ar dokumentai buvo nesurašyti, ar neišsaugoti. Atsakomybė už buhalterinės apskaitos programos užblokavimą, kadangi buvo neapmokėta, tenka direktoriui. Specialistės išvada apima laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 209 m. gruodžio 1 d. Jeigu įmonės veikla nevykdoma, bet įmonė neišregistruota, apskaita turi būti tvarkoma. Ilgalaikio turto apskaitos dokumentų suvestinėse turi būti įrašytas visas įmonės ilgalaikis turtas, nesant ilgalaikio turto apskaitos registrų negalima sutikrinti balansuose, turto dalyje, turto teisingumo. Specialistė negalėjo visiškai nustatyti įmonės turto, nes tokio registro nebuvo. Taip pat atsargos, jų likučiai, gavimai, sunaudojimai turi būti fiksuoti apskaitos registruose, jų nesant negalima nustatyti atsargų vertės. Nesant atsargų apyvartos žurnalo negalima nustatyti įmonės turto vertės. Už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo pateikti kasos antrieji lapai ir visi pateisinamieji dokumentai. Jei nėra kasos knygos, nebuvo galima nustatyti išimtų pinigų panaudojimo, ar pinigai buvo užpajamuoti, ar pateko į apskaitą. Už 2008 m. nebuvo galima nustatyti iš dalies, nes kasos knyga kaip ir buvo, o už 2009 m. visiškai nebuvo galima nustatyti. Specialisto išvadoje visi laikotarpiai pagal vadovavimą atskirti, visos operacijos, kurios vyko nesilaikant norminių aktų, kiekvienam direktoriui atskirai surašytos. Kiekvienas direktorius atsako už bendrovės veiklą ir joje vystančias operacijas pagal savo vadovavimo laikotarpį, atskirai. Ar kasos knygos neišsaugotos, ar nepildytos, specialistė negali atsakyti. Jeigu jos buvo nepildytos, atsako kiekvienas direktorius už savo veiklos laikotarpį. Keičiantis direktoriams turi būti perduota pirminė apskaita, apskaitos registrai ir balansai, specialistė negali patvirtinti, kad šiuos dokumentus iš E. K. gavo L. K.. Įsakymai, kurie liestų buhalteriją, nebuvo pateikti. Įsakymas yra svarbus dokumentas, kiekvienas direktorius, atėjęs į darbą, gali koreguoti ilgalaikio turto apskaitymo vertės dydį. Jeigu būtų kasos knyga, specialistė būtų užskaičiusi kasos knygą kaip registrą, knygos nebuvo, todėl parašė, kad registro nėra. Grynųjų pinigų apskaitos dokumentai nebuvo pateikti. Dėl nepateiktų kasos knygų, grynųjų pinigų apskaitos dokumentų negali nustatyti 238600 Lt, kai direktoriaus pareigas ėjo E. K., 52800 Lt, kai direktoriaus pareigas ėjo L. K., panaudojimo. Dėl nepateiktų grynųjų pinigų apskaitos dokumentų specialistė iš dalies negali nustatyti grynųjų pinigų likučių E. K. vadovavimo laikotarpiu, L. K. laikotarpiu negali nustatyti grynųjų pinigų likučių, visiškai negali nustatyti bendrovės turto. Pirkimo skolon žurnalas arba atsiskaitymas su tiekėjais yra bendrovės skolos prekių ir paslaugų tiekėjams. Šitų registrų nebuvimas neleidžia nustatyti balansų įsipareigojimo dalies ir nežino, kokiems tiekėjams ir kokias sumas buvo skolinga (duomenys neskelbtini) už 2008 m., 2009 m. Įmonėje visi grynieji pinigai apskaitomi kasos knygoje. Už apskaitos organizavimą ir fiksavimą, dokumentų buvimą ir nebuvimą atsako vadovas. Taip pat specialistė paaiškino, kad įmonėje buvo elektroninis kasos aparatas ir prie jo – elektroninio kasos aparato žurnalas, dar įmonėje yra kasos knyga, kuri apima visas išlaidas ir pajamas. Specialistė, atsakydama į klausimą, taip pat paaiškino, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymą metų pabaigoje turi būti visi popieriniai žurnalai išspausdinti, sunumeruoti ir perduoti archyvui. Kasos knygai nėra išskirtinių reikalavimų. Tai įmonės apskaitos politika. Kai specialistė darė patikrinimą, tokio dokumento, kad apskaitos dokumentai saugojami tik kompiuteryje, nematė. Atsakydama į klausimą apie dokumentus, pateiktus tyrimui, specialistė nurodė, kad tarp jų nėra mačiusi jokio perdavimo akto, rašto.

L. K. 2009 m. gruodžio 3 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, jis yra šios įmonės direktorius. Tikrindamas įmonės buhalterinę apskaitą ruošiantis metinei inventorizacijai pastebėjo, kad kasos knygoje už 2009 m. sausio mėn. dokumentų numeriai supainioti. Panagrinėjus nuodugniau, pastebėjo, kad kai kurios kasos knygoje atspindėtos operacijos neatitinka tikrovės. Patikrinus materialinių vertybių likučių suvestinę 2009 m. gegužės 12 dienai pastebėjo, kad pagal likučių suvestinę endoskopinių sistemų turi būti 2 vienetai, 4 niekaip negali būti. Nurodo, kad įmonės dokumentus ir kitus įrodymus pateiks tyrimui, kai tik to bus pareikalauta ( t. 1, b. l. 8).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos E. K. 2010-04-28 rašto Nr. 25-2/33-1525 duomenimis FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus viršininkui ji pateikia UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ( t. 1, b. l. 183).

Dokumentų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 2010 m. gruodžio 6 d. duomenimis (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo perėmė iš E. K. nurodytus akte UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ( t. 4, b. l. 119).

Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 14 d. nutarimo duomenimis ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 209 str., 220 str. 1 d. nutrauktas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių (t. 3, b. l. 177-188). Šio nutarimo duomenimis ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. K. pareiškimą apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. galimai apgaulingai tvarkoma apskaita, neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai, bendrovės akcininkai laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. galimai sąmoningai organizavo blogą įmonės valdymą, nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2009-02-27 iki 2010-10-21 buvo L. K. ( t. 4, b. l. 41).

UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. birželio 18 d. pranešimo duomenimis 2009 m. liepos 7 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 tvarkyti buhalterinę apskaitą nuo 2009 m. birželio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė nei einamųjų pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, nei bandomojo balanso sintetinių likučių darbui pradėti, todėl neturėjo galimybės vykdyti sutartį ( t. 4, b. l. 86). Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 kliento, UAB (duomenys neskelbtini), vardu pasirašyta L. K. ( t. 4, b. l. 87-95).

FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto 2011 m. sausio 21 d. išvados Nr. 5-2/09 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų” nurodyta, kad dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4, 12, 16, 19, 21 straipsnių, reikalavimų nesilaikymo, tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės, nes dėl nepateiktų 2008-06-04 - 2009-11-30 laikotarpio kasos knygų, 2008-06-04 - 2008-10-31 bei 2009-01-01 - 2009-10-31 laikotarpių grynųjų pinigų apskaitos dokumentų, tyrimo metu visiškai nebuvo galima nustatyti, ar 291400 Lt, išimti iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų buvo užpajamuoti UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiuose (pagal kiekvieną išėmimą atskirai) ir kasos knygose bei nustatyti jų panaudojimo: 238600 Lt, kai direktoriaus pareigas ėjo E. K.; 52800 Lt, kai direktoriaus pareigas ėjo L. K.. Dėl nepateiktų 2008 metų, kai direktorės pareigas ėjo E. K., apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių), ilgalaikio turto ir atsargų apyvartos suvestinių ataskaitų, grynųjų pinigų apskaitos dokumentų (išskyrus 11 ir 12 mėn.), inventorizacijos dokumentų tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2008 metų gruodžio 31 d. balanse esančių įrašų apie bendrovės turto vertę teisingumo. Dėl nepateiktų 2008-06-04 - 2009-02-19 laikotarpio, kai direktorės pareigas ėjo E. K., ir 2009-02-19 - 2009-11-30 laikotarpio, kai direktoriaus pareigas ėjo L. K., ilgalaikio turto ir atsargų apyvartos suvestinių ataskaitų bei apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių) nebuvo galima nustatyti ar endoskopinės sistemos OMOM skrandžio ir žarnyno tyrimams atlikti, buvo užpajamuotos bendrovės apskaitos dokumentuose ir kur jos panaudotos. Dėl nepateiktų direktorės E. K. bendrovės kortele Verslo VISA pirktų prekių PVM sąskaitų faktūrų, atsargų judėjimo ataskaitų, atsargų apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių) 2009 metų pirkimų skolon žurnalo, visiškai nebuvo galima nustatyti prekių bei paslaugų už 14922,03 Lt. Nebuvo galima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes dėl nepateikto 2009 metų pirkimo skolon žurnalo, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų ir kitų mokėtinų sumų 2009-04-15 (kai pasirašė laidavimo sutartį) dydžio, direktoriaus pareigas ėjo L. K.. Nebuvo galima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nes 2008-06-04 - 2009-11-30 laikotarpiu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto vertės: 2008-06-04 - 2009-02-19 direktorės pareigas ėjo E. K., 2009-02-19 - 2009-11-30 direktoriaus pareigas ėjo L. K..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 4 dalis nurodo, kad „ Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. Dėl tyrimui nepateiktų: 1) direktorės E. K. 2008-06-04 -2009-02-19 laikotarpio įsakymų nebuvo galima nustatyti, ar paskyrė ji darbuotoją atsakingą už apskaitos dokumentų saugojimą; 2) direktorės E. K. bendrovės apskaitos dokumentų perdavimo naujam direktoriui L. K. akto, nebuvo galima nustatyti kokius dokumentus (ar visus) perėmė direktorius L. K.; 3) direktoriaus L. K. 2009-02-19 - 2009-11-30 laikotarpio įsakymų nebuvo galima nustatyti, ar jis paskyrė darbuotoją atsakingą už apskaitos dokumentų saugojimą. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai 2008-06-04 - 2009-11-30 buvo surašyti, ar visi dokumentai buvo išsaugoti (t. 2, b. 1. 118-138).

Byla nagrinėjama kaltinimo ribose. Kauno apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 14 d. nutarimo duomenimis ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 209 str., 220 str. 1 d., nutrauktas, nutarimas nepanaikintas, prokuroras prašymo grąžinti bylą tyrimui papildyti nepareiškė, teismas neaptaria aplinkybių, nesusijusių su pareikštu kaltinimu.

L. K., išklausęs byloje apklaustus liudytojus, ištyrus dokumentus, parodė, kad jis pripažįsta nepadaręs to, kad apskaita būtų išsaugota, nesukeltų tokių pasekmių, kokios yra įvykę. Liudytojų R. K., I. S., paties L. K. parodymais nustatyta, kad bendrovėje apskaitos dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo pasikeitus direktoriams, buhalterėms išėjus iš darbo atlikta nebuvo. Nors L. K. teigė, kad apskaitos organizavimą jis buvo pareiginėmis instrukcijomis pavedęs E. K., ši liudytoja, liudytojomis apklaustos R. K., I. S. parodė, kad apie jokias pareigines instrukcijas jos nežino. Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, paties L. K. parodymus, kad jis visiškai nesirūpino buhalterine apskaita, buvo priimtas direktoriumi kitoms funkcijoms atlikti, atmeta tokius L. K. parodymus, jais netiki, kaip paneigtais bylos duomenų visuma. Objektyviais duomenimis – 2009 m. liepos 7 d. sutartimi su UAB (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ( t. 4, b. l. 87-95), L. K. 2009 m. gruodžio 3 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo ( t. 1, b. l. 8), nustatyta, kad L. K. buvo žinoma apie įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, jų buvimo vietą, jis lengvabūdiškai nerūpestingai nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, nesiėmė priemonių jų saugumui, dėl to tyrimui nebuvo pateikti kaltinime nurodyti registrai ir dokumentai, kilo pasekmės, nurodytos specialisto išvadoje, tai yra, iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-11-30. Teismas daro išvadą, kad L. K., tapęs įmonės direktoriumi, buvo atsakingas tiek už savo darbo laikotarpiu tvarkytos buhalterinės apskaitos dokumentų tinkamą saugojimą, tiek už perimtų iš ankstesnio direktoriaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K., veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, nesirūpino bendrovės buhalterine apskaita, jos dokumentų perėmimu ir išsaugojimu, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti pasekmes, todėl jam pagrįstai inkriminuotos pasekmės - negalėjimas iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-11-30. Jo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d. Kaltinime L. K. tarp neišsaugotų apskaitos dokumentų nurodyti grynųjų pinigų apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2008-06-04 iki 2008-10-31 bei nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31, nors iš specialisto išvados, specialisto paaiškinimų matyti, kad tyrimui buvo neišsaugoti ir nepateikti nurodyto laikotarpio grynųjų pinigų apskaitos dokumentai. Ši aplinkybė vertintina rašymo apsirikimu, ištaisytina.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto ir atsargų apyvartos suvestinės ataskaitos bei apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių), kasos knygų, įsakymų už laikotarpį nuo 2008-06-04 iki 2009-11-30, grynųjų pinigų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2008-06-04 iki 2008-10-31 bei nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31, inventorizacijos dokumentų už 2008 metus, pirkimo skolon žurnalo už 2009 metus, dėl ko aplaidžiai tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-11-30, jo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Vien formalus savo kaltės pripažinimas ištyrus byloje surinktus įrodymus neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailėtųsi dėl nusikalstamos veikos, L. K. parodymai apie tai, kad jis buvo tinkamai organizavęs apskaitos dokumentų saugojimą, paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - neatsargus nusikaltimas. L. K. neteistas ( t. 3, b. l.170 ), administracine tvarka baustas ( t. 3, b. l. 173), nėra registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 3, b. l. 168), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( t. 3, b. l. 166).

L. K. neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, yra dirbantis. Teismas vertina, kad pagrindo atleisti šį asmenį pagal laidavimą nenustatyta. L. K., įvertinus neatsargų veikos pobūdį, jo asmenybę – dirbantis, sveikatos būklę – skirtas ilgalaikis gydymas ( t. 5, b. l. 1), skirtina piniginio pobūdžio bausmė, jos dydis nustatytinas mažesnio nei įstatymo, BK 47 str. 3 d. 5 p., numatyto vidurkio.

Kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., skirti bausmę – 20 MGL ( 2600 Lt) baudą.

Nustatyti terminą baudai sumokėti – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.