- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- e2-738-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15276-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- B. T.
- Atsakovas
- A. G., V. T.
- Advokatai
- Petras Varkalys, Gvidas Byčius
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovams A. G., V. T., dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. T. (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu prašo: panaikinti įrašą L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, kad jo biologinis tėvas yra A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti, kad tikrasis biologinis L. G. tėvas yra V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti teikiant antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos eigoje pateiktus išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė buvo sudariusi civilinę santuoką su A. G.. Nutraukus santuoką su A. G., ieškovei, nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. G.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) Kauno CMB sudarė naują santuoką su V. T.. Ieškovės sūnaus L. G. gimimo liudijime tėvu yra įrašytas atsakovas A. G.. A. G. nėra biologinis L. G. tėvas. Tikrasis L. G. tėvas yra V. T.. L. G. gimė ieškovei ir A. G. po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų dėl to įrašas apie vaiko tėvą buvo įrašytas įstatyme numatytais pagrindais. Ieškovė, siekdama užtikrinti tinkamą vaiko interesų apsaugą siekia, kad įrašas apie vaiko tėvą atitiktų realybę, o A. G. nėra tikrasis L. G. tėvas ir juo būti negali, kadangi vaiko tėvas yra V. T.. Ieškovė L. G. susilaukė 2006 m. birželio 30 d., iki sūnaus susilaukimo ieškovė su A. G. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, be to ieškovė lytinius santykius turėjo tik su V. T.. A. G. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo liudijime vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys. A. G. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio L. G. interesų, nes vaikas žinodamas apie savo biologinį tėvą (V. T.) be tėvo neliks. L. G. ir V. T. sieja faktiniai, socialiniai ir emociniai šeimos ryšiai. Dėl to L. G. ir A. G. teisinio ryšio nutraukimas yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Ieškovė mano, kad tėvystės faktą yra galima patvirtinti atsakovų parodymais.
Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad buvo susituokusi su A. G., išsiskyrė, nepraėjus pagal įstatymą pakankamai laiko, gimė vaikas. Vaikui buvo įrašyta G. pavardė. Po to susituokė su V. T., tačiau vaikas liko G. pavarde. Vaikui dabar 14 metų. Vaikas tėvu nuo pat mažų dienų pripažįsta V. T.. A. G. vaiku nesirūpino, kai išsiskyrė tuo ir baigėsi jų bendravimas. Visą laiką vaikas augo su V. T.. Ieškinį prašo tenkinti.
Ieškovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko tėvystės nėra. Kilo sunkumų susisiekiant su atsakovu V. T., todėl kilo abejonių, ar jis geranoriškai nuvyks pas notarą ir patvirtins savo tėvystę. Ieškovė atsisako patikslinto ieškinio ir prašo bylą nagrinėti pagal pradinį ieškinį. Ieškovė prašo nuginčyti A. G. tėvystę ir pripažinti V. T. tėvystę vaikui. Palaiko pirminį ieškinį ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškiniu sutinka, pripažįsta, kad nėra vaiko tėvas.
Atsakovo A. G. atstovas posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama pagal pradinį ieškinį. Atsakovas A. G. pripažįsta, kad nėra vaiko tėvas, jie kartu negyveno nutraukus santuoką. A. G. dar iki santuokos nutraukimo su ieškove negyveno, nepalaikė ryšių, jis negali būti biologiniu vaiko tėvu, nes iki santuokos nutraukimo eilę metų nepalaikė intymių santykių ir nebendravo su ieškove. Su ieškiniu sutinka ir prašo tenkinti.
Atsakovas V. T. 2020 m. kovo 2 d. posėdžio metu paaiškino, kad žino, jog byla dėl sūnaus pavardės, sūnaus tėvas jis. Pripažįsta, kad jis sūnaus tėvas. Paprastesne tvarka nebuvo galimybių išspręsti klausimo. Gal galima būtų per notarą išspręsti, kol gyveno su ieškove žadėjo, bet paskui išsiskyrė. Pripažįsta, kad yra vaiko biologinis tėvas.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą ir išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad yra tikslinga skirti DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo, tačiau žinant susidariusią situaciją bei atsakovo asmenį, mano, kad tėvystės nustatymo procedūra labai užsitęstų ir tai neatitiktų vaiko interesų. Mano, kad pakanka duomenų, jog vaikas visada gyveno su V. T., vaikas jį laikė savo tėvu, o jis vaiką sūnumi. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos ir apie A. G. dalyvavimą vaiko gyvenime nieko nėra žinoma, jie nebendravo ir negyveno kartu. Mano, kad yra pakankamai duomenų manyti, kad V. T. yra vaiko tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvais yra įrašyti A. G. ir B. G.. Iš pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad duomenų apie tėvus įrašo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas. Santuokos nutraukimo įrašas patvirtina, kad santuoka tarp A. G. ir B. G. nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas V. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš Liteko sistemos matyti, kad šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra užvesta byla Nr. e2-286-1088/2020 dėl santuokos nutraukimo tarp B. T. ir V. T., kuri yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši byla.
Šalys posėdžio metu genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir / ar nustatyti nepageidavo. Šalys nurodė, kad yra tikros dėl vaiko tėvystės. Ieškovė patvirtino, kad vaikas savo tėvu laiko V. T., kuris yra biologinis vaiko tėvas ir vaikas kartu su juo augo. Atsakovas A. G. patvirtino, kad nėra vaiko tėvas, o atsakovas V. T. pripažino, kad yra vaiko tėvas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė sutiko, kad vaikas visada gyveno su V. T., vaikas jį laikė savo tėvu, o jis vaiką sūnumi. Apie A. G. dalyvavimą vaiko gyvenime nieko nėra žinoma, jie nebendravo ir negyveno kartu. Mano, kad yra pakankamai duomenų manyti, kad V. T. yra vaiko tėvas.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis).
CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Kadangi vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, todėl vaiko gimimo įraše jo tėvu įrašytas atsakovas A. G.. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas A. G. pripažino, kad jis nėra vaiko tėvas. Vaikas savo tėvu pripažįsta V. T., su kuriuo kartu augo, A. G. vaiku nesirūpino, tarp jų socialinė tėvystė nėra susiformavusi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas A. G. nėra nepilnamečio vaiko L. G. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, L. G. gimimo įraše (duomenys neskelbtini), apie tai, kad A. G. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Dėl tėvystės nustatymo
Panaikinus A. G. tėvystę L. G. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti L. G. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.
Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Šalys byloje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimusio vaiko L. G. tėvas yra V. T.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra tuo įsitikinę. Byloje pateiktuose vaiko medicininiuose dokumentuose atsispindi tai, jog vaiko tėvu nuo jo gimimo yra įvardijamas V. T.. Atsakovas V. T. pripažįsta savo faktiniais veiksmais tėvystę, su vaiku kartu gyveno, juo rūpinosi. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad V. T. yra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė, teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3294-13197.
2020 m. birželio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 259,60 Eur.
Atsakovas A. G. taip pat yra 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 3 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-19-T-5785-125.
2020 m. birželio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad atsakovui A. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 158,28 Eur.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti iš atsakovo V. T. valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tinkamą atsakovo procesinį elgesį, finansinę padėtį, o taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje nulėmė ne tik atsakovo V. T., bet ir pačios ieškovės bei atsakovo A. G. elgesys bei veiksmai, susiję su įrašu vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu.
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tėvą – A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.