- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-419-278/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Romualdas Januška, Birutė Valiulienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- S. T.
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- Pasvalio rajono I-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-419-278/2008
teisėjas Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija:
NUTARTIS
2008 m. spalio 7d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Pasvalio rajono I-ojo notarų biuro notarei L. J., trečiajam asmeniui S. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Birutės Valiulienės pranešimą apie bylą, trečiojo asmens ir jos atstovo paaiškinimus ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad 2007-07-11 ji atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. V. mirties ir šį pareiškimą patvirtino Pasvalio rajono I-ojo notaro biuro notarė L. J.. Nurodė, kad pareiškimas dėl palikimo atsisakymo yra neteisėtas, nes sudarytas dėl apgaulės, suklydimo įtakoje. Teigia, kad po tėvo mirties ji buvo suklaidinta senolės S. T., kuri žadėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, o paveldėtą turtą perduoti jai, nurodydama, kad gali kilti įvairių ginčų su A. V., gyvenusia kartu su V. V. iki jo mirties. Nurodė, kad S. T. įkalbėjo ją vykti pas notarą dėl palikimo atsisakymo, tačiau nuslėpė sudaromo vienašalio sandorio tikrąsias aplinkybes ir pasekmes, t.y., jog pati paveldės turtą kaip antrosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, o teisės į tėvo turtą ji kaip duktė, neteks. Nurodė, kad jos valia buvo įtakojama S. T., ji buvo apgauta, suklaidinta. Teigia, kad neteisingai suvokusi sudaromą sandorį, nes apgaulės įtakoje tikėjusi, kad S. T. tik sutvarkys visus dokumentus, o paveldimas turtas atiteks jai. Tai užgarantavo ir jos atsisakymą tvirtinusi notarė. Teigia, kad 2007-08-17 panaikino 2007-07-11 pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir tuo pat metu priėmė palikimą po tėvo mirties, pateikdama notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau 2007-07-11 pareiškimas dėl palikimo atsisakymo gali turėti įtakos jos turtinėms ir neturtinėms teisėms. Vadovaudamasi CK 1.90str., 1.91 str. 6d. prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2007-07-11 pareiškimą dėl atsisakymo priimti palikimą po tėvo V. V. mirties bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovė, atsisakydama priimti palikimą, netikrino S. T. nurodytų aplinkybių, t.y. ar dėl turto paveldėjimo kils problemų bei ginčų, nesikalbėjo su A. V., todėl atsižvelgdamas į ieškovės amžių, išsilavinimą darė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės suklydimą pripažinti esminiu suklydimu, nes suklydimas įvyko dėl pačios ieškovės nepakankamo atidumo ir rūpestingumo. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį suprato, kad atsisako paveldėti mirusio tėvo turtą, todėl sandorio sudarymo motyvai negali būti pripažinti esminiu suklydimu. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad tvirtindama ieškovės sandorį notarė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti apie ieškovės teismui nurodomą trečiojo asmens apgaulę, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91str.6d. pagrindu negalima. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė atsisakė įtraukti į bylą S. T. bendraatsakovu, byloje ji yra tik trečiasis asmuo, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl S. T. įvykdytos apgaulės nėra teisinio pagrindo, o ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl S. T. apgaulės ieškovė turi reikšti S. T., o ne notarei L. J., kuri dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu paminėtu pagrindu yra netinkamas atsakovas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog 2007-07-11 pareiškiant atsisakymą dėl palikimo po tėvo V. V. mirties ji buvo suklaidinta senolės S. T., kuri įtikino, jog dėl tėvo sugyventinės A. V. priešingos pozicijos, galimo bylinėjimosi teisme dėl paveldimo turto, sutvarkyti paveldėjimo dokumentus jai bus sunku. Tokie S. T. žodžiai jos valiai turėjo neigiamos, klaidingos įtakos. Nurodo, kad S. T. suorganizavo ir iš anksto suderino su notare L. J. priėmimo laiką ir nuvežė ją pas notarę, tačiau nuslėpė sudaromo vienašalio sandorio tikrąsias aplinkybes ir pasekmes. Mano, jog sprendimas yra neteisėtas, nes teismas sandorio negaliojimo pagrindų kontekste nevertino liudytojų A. V., R. G. parodymų, kurios patvirtino suklaidinimo ir apgaulės aplinkybes. Nesutinka su teismo pozicija, jog suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu. Teigia, kad jos valia buvo neteisingai išreikšta, suklydimo įtakoje, buvo suklaidinta dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, o svarbiausia dėl padarinių, teisės paveldėti tėvo turtą netekimo, negalėjimo atsisakyti ar panaikinti 2007 07 11 pareiškimo dėl palikimo atsisakymo. Nurodo, jog notarė nepaaiškino esminės aplinkybės, kad panaikinti pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, ateityje ji neturės teisės, priešingai, 2007 08 17 notarė patvirtino jos pareiškimą dėl ginčijamo 2007 07 11 pareiškimo panaikinimo ir tai įrodo, jog sudarant ginčijamą sandorį, jo pasekmės nebuvo išsamiai išaiškintos. Mano, kad teismas, atmesdamas sandorio pripažinimo negaliojimo pagrindą kaip sandorį sudarytą dėl trečiojo asmens apgaulės, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie trečiojo asmens apgaulę ieškovės atžvilgiu. Teigia, kad atsakovė žinojo, jog dėl apgaulės ji neteks teisės į paveldėtiną turtą, nes prieš jai atvykstant į notarų biurą, atsakovė ne kartą yra kalbėjusi su S. T., atsakovė L. J. dar laidotuvių dieną žinojo S. T. norą ir siekį paveldėti turtą po sūnaus mirties, išaiškino, kaip ir kada S. T. galėtų paveldėti turtą. Minėtų aplinkybių ji nežinojo. Nurodo, kad tyčinius trečiojo asmens veiksmus, atsakovės tyčinių veiksmų žinojimą ir turėjimą žinoti, patvirtino liudytojai bei atsakovės duoti paaiškinimai teismui. Teigia, kad tinkamas atsakovas yra notaras, tvirtinęs sandorį, o trečiojo asmens S. T. atžvilgiu kyla ne sutartinė, tačiau deliktinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. J. nurodo, kad nesutinka su apeliantės teiginiais, jog ji kaip notarė nepaaiškino sudaromo sandorio pasekmių, iš anksto žinojo koks sandoris bus sudaromas, o pati ieškove nesuprato apie palikimo atsisakymą. Nurodo, kad ieškovei buvo išaiškintos visos atsisakymo į palikimą pasekmės ir tai, kad visą mirusiojo V. V. turtą paveldės jo motina S. T. ir tik tada buvo surašytas ir pasirašytas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo. Nurodo, jog dėl trečiojo asmens apgaulės ar suklydimo turėtų spręsti teismas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo S. T. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-208-198/2008, kurio sprendimas yra įsiteisėjęs, nustatyta, jog ieškovė nebuvo klaidinama, apgauta, nes palikimo atsisakė gera valia, sąmoningai, niekieno neverčiama, nurodė, jog tai daro todėl, kad su tėvu nebendravo, neprisidėjo prie jo laidotuvių, pati su motina gyvena pasiturinčiai. Teigia, kad ieškovė savo nuomonę dėl palikimo priėmimo pakeitė ne dėl suklydimo ar apgaulės, o įtakojama A. V., kuri žadėjo ieškovei atiduoti V. V. vardu registruotą automobilį bei R. G..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 5.60str. 1d. nustato, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Šio įstatymo norma numato, jog neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo, o minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys - jo valios išreiškimas - priimti palikimą ar jo atsisakyti. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti. Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2007 06 07 mirus V. V., ieškovė, kaip pirmos eilės įpėdinė, įgijo teisę į jos tėvui priklausiusį turtą, todėl turėjo teisę įgytą palikimą priimti arba jo atsisakyti. Iš pareiškimo dėl palikimo atsisakymo matyti, kad praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po tėvo mirties 2007 07 11 J. V. palikimo atsisakė ir šis jos atsisakymas buvo patvirtintas atsakovės L. J.. Apeliantė ginčydama sudarytą sandorį nurodo, jog sandoris buvo sudarytas suklydus, trečiajam asmeniui nuslėpus tikruosius savo ketinimus bei ją apgavus, o notarei žinant šiuos faktus. Prašydama pripažinti 2007 07 11 pareiškimą negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad ji suklydo iš esmės, t.y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Ar sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, sprendžiama pagal civilinio teisinio santykio dalyvių valią, buvusią sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t.y., šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo. Iš ieškovės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad pasirašydama ginčijamą pareiškimą J. V. suprato, jog atsisako palikimo, tačiau manė, jog savo apsisprendimą galės pakeisti vėliau (b.l. 63-72). Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo žinoma, jog ji yra pirmos eilės įpėdinė, todėl suprato ir žinojo, kad atsisako jai priklausančio palikimo, o jos tėvui priklausiusį turtą paveldės tretysis asmuo, jos senolė S. T.. Nors apeliantė nurodo, kad sudarant šį vienašalį sandorį jai nebuvo išaiškintos galimos neigiamos teisinės pasekmės, tačiau iš J. V. pasirašyto pareiškimo dėl palikimo atsisakymo turinio matyti, kad pačiame pareiškime nurodoma, jog ateityje ji praras teisę pretenduoti į mirusiojo vardu esantį bet kokį turtą. Be to, šiame pareiškime nurodoma, jog ji suprato pasirašomo dokumento esmę ir jis atitinka jos valią (b.l. 8). Ieškovė yra pilnametė, turi aukštąjį išsilavinimą, ginčijamą sandorį sudarė praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po tėvo mirties, be to, su tėvo giminėmis eilę metų nebuvo bendravusi, apie galimus ginčus dėl paveldimo turto su A. V. nesikalbėjo, todėl darytina išvada, kad kaip apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo, turėdama pakankamai laiko ieškovė turėjo kreiptis į teisininkus dėl teisinių konsultacijų paveldėjimo klausimais. Sandorio sudarymo metus kilus kokių tai abejonių dėl pasirašomo pareiškimo, turėjo teisę atsisakyti sudaryti ginčijamą sandorį ar jo sudarymą atidėti bei išsiaiškinti galimas pasekmes. Ieškovės motyvai, jog ji pasitikėjo savo senole, jog paveldėto turto dalis vėliau bus skirta ir jai bei S. T. teiginiais apie galimai kilsiančius ginčus, nesudaro pagrindo suklydimą laikyti esminiu ir sandorį pripažinti negaliojančiu CK 90str.1d. pagrindu. Ieškovės teiginiai, kad notarei buvo žinomi S. T. ketinimai paveldėti sūnaus turtą, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.91str.6d. pagrindu atmestini, nes aplinkybės jog trečiajam asmeniui atsakovė L. J. išaiškino įpėdinių eilę, be to, notarė girdėjo S. T. pažadus ieškovei apie dalies paveldimo turto perdavimą apeliantei, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog notarei buvo žinomi tikrieji trečiojo asmens ketinimai, o ieškovė buvo apgauta. Apeliantės teiginiai, jog notarė, 2007 08 17, patvirtinusi jos pareiškimą dėl 2007 07 11 sandorio panaikinimo pripažino jog ieškovei nebuvo neišaiškinusi atsisakymo nuo palikimo teisinių pasekmių, vertintinas kritiškai, nes šis teiginys prieštarauja 2007 07 11 J. V. pasirašyto pareiškimo turiniui (civilinė byla Nr. 2-208/2008, b.l.6, 9). Apeliantės J. V. nurodytos liudyt. A. V., R. G. taip pat nepatvirtino, jog neteisėtų notarės veiksmų pasekoje ieškovė sudarė ginčijamą sandorį (b.l.68-69). Kadangi J. V. nurodo, jog ją apgavo tretysis asmuo, o ne atsakovė ir ieškovė neįrodė jog L. J. buvo žinoma apie trečiojo asmens apgaulę, todėl sandorį pripažinti negaliojančiu ieškovės nurodytais motyvais, teismui nebuvo pagrindo (CPK 178str.).
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei bei trečiojo asmens turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš ieškovės (CPK 88str.1d.3p.6p., b.l. 95,96).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. V. (a.k(duomenys neskelbtini) 10Lt pašto išlaidų valstybės naudai ir 413Lt (keturis šimtus trylika Lt) atstovavimo išlaidų S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.