- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- A-39-771-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- L. O., S. O.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. O. , L. O. (L. O. ) ir S. O. (S. O. ) skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. O. , L. O. ir S. O. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami: 1) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti jiems nuosavybės teises į suprojektuotus bei Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 418V patvirtintus žemės sklypus, kaip nurodyta šiuo sprendimu patvirtintame plane: L. O. – 20 arų, L. O. – 20 arų, S. O. – 20 arų; 2) įpareigoti atsakovus Vilniaus apskritės viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti L. O. , L. O. ir S. O. žemės sklypus po 71 arą kiekvienam jų senelio A. O. turėtoje vietoje ir atkurti nuosavybės teises nurodant įvykdymo terminą. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 1992 m. sausio 13 d. teismo sprendimu jiems buvo pripažinta teisė atkurti nuosavybės teises į jų senelio A. O. turėtą žemę – po 0,9100 ha kiekvienam. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA)Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2000 m. balandžio 3 d. pažymomis Nr. 14, 15, 16 patvirtino, kad visi dokumentai, reikalingi nuosavybės teisių atkūrimui, yra pateikti, ir pavedė Vilniaus miesto plėtros departamentui parengti grąžintinų žemės sklypų projektą. Toks projektas (dėl žemės grąžinimo po 0,2 ha) buvo parengtas ir patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 418V. Tačiau VAVA iki šiol sprendimo pagal patvirtintą detalųjį planą nepriima ir nesprendžia klausimo dėl nuosavybės teisų atkūrimo į likusią žemės dalį. Pareiškėjai daug kartų kreipėsi dėl nuosavybės atkūrimo į žemę į įvairias institucijas, tačiau nuosavybės teisės neatkuriamos. VAVA teigimu, žemė negrąžinama, nes nėra patvirtinto grąžintinos žemės projekto, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad pareiškėjams grąžintinos žemės sklypus suprojektavo.
Atsiliepimas
Atsakovas VAVA prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime suformuluotą prašymą atsakovas grindė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatomis ir žemės ūkio ministro 2003 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ nuostatomis.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimą atsakovas grindė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatomis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: 1) atmetė pareiškėjų reikalavimą atkurti jiems nuosavybės teises į suprojektuotus ir Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 418V patvirtintus žemės sklypus (po 20 arų kiekvienam) bei likusią žemės dalį (po 71 arą kiekvienam); 2) įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius suformuoti pareiškėjams žemės sklypus buvusio Viežby Polskie kaimo teritorijoje; 3) priteisė pareiškėjams iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 293,75 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimas suprojektuoti po 20 bei po 71 arą žemės sklypą kiekvienam turėtoje vietoje yra nepagrįstas. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad pagal minėtos Tvarkos 106 punktą, žemėtvarkos skyrius, kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, piliečiams tenkančias proporcingai turėtajam žemės plotui žemės dalis, su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Vadovaujantis šiuo punktu, savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Teritorijose, kuriose buvo rėžių sistema, minėtieji darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Iš bylos medžiagos matyti, kad VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius iki 2005 m. birželio 6 d. nebuvo tinkamai atlikęs Tvarkos 106 punkte nurodytų funkcijų. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi reikiamą dokumentaciją, per nustatytą 6 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo 2005 m. birželio 6 d. (patikslintos informacijos ir kartografinės medžiagos apie buvusį rėžinį kaimą pateikimo dienos) iki 2005 m. gruodžio 6 d. jai priskirtų funkcijų taip pat neatliko. Sklypų formavimo procesas buvusio Viežby Polskie kaimo teritorijoje iki šiol nėra baigtas. Teismas sprendime nurodė, kad pagal Tvarkos 111 punktą, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę buvusio Viežby Polskie kaimo teritorijoje, nustatyta tvarka grąžinant laisvą (neužstatytą) ir valstybės išperkamai nepriskirtą žemę, turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų šio kaimo teritorijoje patvirtinimo.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi analogiškoje byloje Nr. A4-1736/2006 pasisakė, kad teismo veiklos ribas apibrėžia skundo reikalavimai ir motyvai, todėl nagrinėdamas bylą, teismas privalo įsigilinti į reikalavimą, ginčo dalyką, pagrindą ir neperžengti reikalavimo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d., 23 str. 2 d. 5, 6 ir 7 p., 57 str. 1 d., 68 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 69 str., 71, 72 str., 79 str. 1 d., 82 str. 6 p., 86 str. 2 d., 87 str. 2 d. 4 p., 5 d. 1 p.). Minėtoje nutartyje taip pat teigiama, kad, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl konkrečių sklypų ir įpareigodamas atsakovą veikti viso Viršuliškių rėžinio kaimo mastu, pirmosios instancijos teismas taip pripažino pareiškėjo teisę ginti kitų suinteresuotų, neįtrauktų į bylą asmenų, teises ar teisėtus interesus, taip pat ir viešą interesą, kurių ginti jis neįgaliotas. Nagrinėjamu atveju teismas, įpareigodamas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius suformuoti pareiškėjams buvusiame Viežby Polskie kaime žemės sklypus, išėjo už skundo nagrinėjimo ribų. Be to, toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktui. Tačiau, atsakovo nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą atkurti jiems nuosavybės teises į jų senelio turėtą žemę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjai L. O. , L. O. ir S. O. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą. Savo prašymą pareiškėjai grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jų skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota per 3 mėnesius suformuoti pareiškėjams žemės sklypus buvusio Viežby Polskie kaimo teritorijoje, ir šį pareiškėjų reikalavimą atmetė, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime. Ši teritorija yra priskirta Vilniaus miestui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovui suformuoti pareiškėjams žemės sklypus buvusio Viežy Polskie kaimo teritorijoje prieštarauja minėtos Tvarkos 106 punkto nuostatoms. Pareiškėjams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę buvusio rėžinio kaimo teritorijoje aukščiau nurodyto teisės akto nustatyta tvarka. Pareiškėjai nėra įgalioti atstovauti kitų pretendentų, kurie siekia atkurti nuosavybės teises to paties buvusio rėžinio kaimo teritorijoje. Be to, apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovas pateikė atsakovo 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 30-2339 ir 2007 m. 7 d. įsakymo Nr. 30-191 nuorašus, iš kurių matyti, kad pareiškėjų nurodytoje teritorijoje jau suformuoti 6 natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai. Todėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas suformuoti per 3 mėnesius žemės sklypus pareiškėjams buvusio Viežby Polskie kaimo teritorijoje, naikintina, o šis pareiškėjų reikalavimas atmestinas. Kita sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjų reikalavimai atkurti jiems nuosavybės teises į suprojektuotus bei Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 418 V patvirtintus žemės sklypus (L. O. – 20 arų, L. O. – 20 arų, S. O. – 20 arų, kaip nurodyta plane, bei pareiškėjams po 71 arą žemės kiekvienam turėtoje vietoje) neapskųsta. Ši sprendimo dalis atitinka minėtos Tvarkos 106 punkto nuostatas, todėl paliktina nepakeista.
V.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo išaiškinti, ar pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo apmokėti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjams. Atsakovas nurodo, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties matyti, jog abu pareiškėjų reikalavimai yra atmesti. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjams neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius suformuoti pareiškėjams žemės sklypus buvusio Viežby Polskie kaimo teritorijoje, panaikinama, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad kita Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Todėl nėra aišku, ar Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjams yra panaikinta ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Atsakovas neprašo išaiškinti Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties dėl šia nutartimi išnagrinėtų reikalavimų, bet prašo išaiškinti, ar pagal šią nutartį atsakovas privalo apmokėti bylinėjimosi išlaidas priešingai šaliai. Tačiau bylinėjimosi išlaidų klausimas atsakovo nurodyta 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nebuvo nagrinėjamas. Išlaidų atlyginimo klausimo atsakovas savo apeliaciniame skunde ar atskiru prašymu iki bylos išnagrinėjimo ir po to nustatyta tvarka nekėlė. Išnagrinėjus išlaidų klausimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio tvarka būtų keičiamos teisėjų kolegijos priimtos nutarties turinys, o tai prieštarauja paminėto straipsnio nuostatoms. Teisėjų kolegijos nutartimi išnagrinėti reikalavimai yra aiškūs ir atsakovui abejonių nekelia.
Reikalavimai dėl išlaidų atlyginimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl to, kas pasakyta, atsakovo prašymas dėl teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties išaiškinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.