Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė yra šilumos tiekėja – pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje šalys nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Atsakovė neginčija fakto dėl šilumos energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintą Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 punktą, buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsikaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais.

Ieškovė tiekė šilumą butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise iki 2018 m. gruodžio 10 d. priklausė Kauno miesto savivaldybei, o atsakovė buvo šio buto nuomininkė. Nuo 2018 m. gruodžio 10 d. minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė teikė sąskaitas apmokėjimui, tačiau buto apyvartos žiniaraščių duomenimis, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. mokesčiai nebuvo pilnai apmokami ir susidarė 897,92 Eur įsiskolinimas. Ginčo laikotarpiu atsakovė buvo šio buto nuomininkė, o nuo 2018 m. gruodžio 10 d. ir buto savininkė. Atsakovė su skolos dydžiu sutinka, tačiau norėtų, jog skola būtų išdėstyta dalimis dėl jos finansinės padėties.

Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Kadangi pirmiau aptartais motyvais atsakovė laikoma šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimi, dalyviu bei atsakingu asmeniu už susidariusį įsiskolinimą, todėl ji laikytina pažeidusia prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 897,92 Eur įsiskolinimas už patiektą šilumą už 2016 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. sausio 1 d. laikotarpį (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis).

Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti delspinigius bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, kad delspinigiai paskaičiuoti neviršijant įstatyme nustatyto termino (180 dienų), ieškovei iš atsakovės priteistina 27,90 Eur delspinigiai už 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. vasario 1 d. laikotarpį (CK 6.71 straipsnis).

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už duomenų gavimą ir 36,30 Eur už teisines paslaugas, iš viso 59,01 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos).

Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos.

Dėl sprendimo išdėstymo.

Atsakovė atsiliepime prašė skolos sumą leisti mokėti dalimis, kadangi pajamos nedidelės, turi kitų įsiskolinimų antstoliams (e. b. kopijos b. l. 15). Prašymą bei turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, išskyrus pažymą iš Sodros apie gaunamas pajamas, nepateikė. Pažymėtina, kad vien pažyma apie gaunamas pajamas neparodo tikrosios atsakovės turtinės padėties. Šią aplinkybę galėtų patvirtinti pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas, duomenys apie registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenys iš bankų apie turimas lėšas banko sąskaitose bent už tris mėnesius iki prašymo padavimo, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko. Atsiliepime į atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis itin sunki. Be to, skola už šilumos energiją formavosi ne mažą laiko tarpą, atsakovė nepagrindžia, kad skola susiklostė ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas kai ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis, kadangi gaunamos pajamos nedidelės, taip pat turi kitų skolų. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė jokių įrodymų apie sunkią materialinę padėtį, kuri būtų ne tik itin sunki, bet ir nuolatinio bei ilgalaikio pobūdžio, nepateikė. Kaip jau minėta, vien pažyma apie gaunamas pajamas neparodo tikrosios atsakovės turtinės padėties. Nors atsakovė nurodo, kad turi kitų skolų, tačiau tokių įrodymų taip pat nepateikė. Atsakovė prašė skolą išdėstyti dalimis, tačiau net nenurodė, per kiek laiko ir kokio dydžio įmokomis ji įsiskolinimą ieškovei padengtų. Todėl esant tokiai situacijai net nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės finansinė padėtis iš tikrųjų yra itin sunki, ar ji tik siekia pavilkinti skolos išieškojimą. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, ar atsakovė turės realią galimybę sumokėti dalines įmokas, jei teismo sprendimas būtų išdėstytas dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad skola susidarė nuo 2016 m. lapkričio 1 d., byloje nėra duomenų apie atsakovės bendradarbiavimą su ieškove dėl skolos padengimo. Nors atsakovė nurodė, kad skolą pripažįsta ir sutinka ją sumokėti dalimis, tačiau iki šios dienos, t. y. 2019 m. gegužės 2 d., byloje nėra duomenų apie nors vienos tokios įmokos sumokėjimą. Todėl vertintina, kad iš esmės atsakovė nepadarė jokių realių žingsnių, kurie patvirtintų jos realius ketinimus sumokėti skolą kuo greičiau gera valia ir neįrodė, kad jos finansinė padėtis jai leistų tai padaryti.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovės elgesį, teismas mano, kad byloje nėra susiklostę išimtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindu priteistos sumos išdėstymui. Teismo vertinimu, išdėsčius priteistą sumą kelių mėnesių ar pusės metų laikotarpiui, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė būtų pajėgi tokio dydžio įmokas sumokėti, o ilgesniam laikotarpiui išdėsčius skolą būtų pažeistos ieškovo kaip kreditoriaus teisės, iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi ieškovės galimybės atgauti priteistą sumą nusitęstų neproporcingai ilgai. Teismui patenkinus atsakovės prašymą būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat pažeisti teisėti kreditoriaus interesai ir teisėtų lūkesčių principas, kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, teismas atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Atsakovei išaiškintina, jog tai neužkerta kelio jai vykdymo procese prašyti teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, taip pat kreiptis į kreditorių ir geranoriškai susitarti su kreditoriumi dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės V. K., 897,92 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 92 ct) skolą už 2016 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. sausio 1 d. laikotarpį, 27,90 Eur (dvidešimt septynių eurų 90 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (925,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 59,01 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo dalimis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.