- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- e2-310-241/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KIV“
- Trečiasis asmuo
- A. K., G. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Informo“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ ir trečiojo asmens A. K. (A. K.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria pagal uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ ieškinį atsisakyta iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Informo“ bankroto bylą, tretieji asmenys A. K. (A. K.) ir G. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad reikalavimų perleidimų sutarties pagrindu atsakovas skolingas ieškovui 9 267, 84 Eur (pagal preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį), 9 458, 99 Eur (pagal preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį), 9 490, 85 Eur (pagal preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį), 10 426, 32 Eur (avansu sumokėtą pagal preliminarią sutartį), 22 678, 60 Eur (pagal atliktų darbų aktą), 50 986, 86 Eur (pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą). Ieškovas nurodo, kad skolininkų sistemoje yra registruota atsakovo pradelsta 903 453 Eur skola kredito unijai „Mėnulio taupomoji kasa“, 8 241,14 Eur skola D. B. firmai „Silmeka“, 5 276, 87 Eur skola UAB „Vilniaus energija“ ir kt. Atsakovo turtui taikyto arešto suma siekia 2 982 446, 11 Eur. Antstolių vykdomose bylose iš atsakovo išieškoma suma siekia 1 414 385, 31 Eur. Atsakovui pareikšti reikalavimai trisdešimt šešiose bylose. Atsakovas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Įvertinęs 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 3 190 950,53 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 184 471, 73 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro tik 109 633, 92 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovo trumpalaikių įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad atsakovo nuotoliai sudarė 210 081,67 Eur, o 2015 m. rugpjūčio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovas nuostolius eliminavo. Įvertinęs naujausią įmonės turto balansą (2015 m. rugpjūčio 31 d.) teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 3 190 951 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 184 472 Eur, tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 109 635 Eur (iš jų 108 695 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai bei 940 Eur kiti įsiskolinimai). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovas nuosavybės teise valdo inžinerinius tinklus. Lygindamas atsakovo turimų trumpalaikių įsipareigojimų ir turimo turto vertes, teismas nustatė, kad atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro neženklią turimo turto dalį. Lygindamas 2015 gruodžio 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. balansų duomenis, teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės turtas nesumažėjo, iš esmės nekito trumpalaikiai įsipareigojamai. Lygindamas atsakovo pateiktas 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitas teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas per aštuonis mėnesius eliminavo 210 081, 67 Eur nuostolius. Nurodytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas veikė efektyviai, stabilizavo įmonės veiklą, išvengė neigiamų balanso pokyčių ir per pakankamai ne ilgą laiko tarpą panaikino nuostolius, todėl bankroto bylos iškėlimas ir šio juridinio asmens eliminavimas iš rinkos būtų neproporcinga priemonė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovui priklausantį turtą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti apie įmonės nemokumą, o įvertinęs tai, kad bankroto bylos iškėlimas yra ultima ratio priemonė, atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Trečiasis asmuo A. K. (A. K.) prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad atsisakydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, teismas neįvertino visų aplinkybių, kurių atskleisti atsakovas nebuvo suinteresuotas. Po nutartyje minimų atsakovo pateiktų jo finansinę padėtį apibūdinančių dokumentų sudarymo (2015-08-31) faktiškai visas atsakovo pateiktose finansinėse ataskaitose nurodytas turtas 2015 m. rugsėjo 9 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0033/15/00279 buvo perduotas hipotekos kreditoriui – tiek žemė, kurioje atsakovas vystė vienintelį savo projektą, tiek likę atsakovui priklausę butai, todėl atsakovui liko tik keli nežinomos rinkos vertės areštuoti inžinerinių komunikacijų fragmentai.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą, priimti su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus, kurių apeliantas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų pateikimo būtinybė iškilo po susipažinimo su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas išimtinai vadovavosi vien tik atsakovo pateiktais balansais ir pelno (nuostolio) ataskaitomis, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, kurie paneigia atsakovo pateiktus įrodymus ir leidžia abejoti atsakovo pateiktų įrodymų patikimumu.
2. Teismas nebuvo aktyvus ir nereikalavo iš atsakovo pateikti išsamius kreditorių ir turto sąrašus, pagal kuriuos būtų įmanoma tiksliai įvertinti atsakovo mokumą, o atsakovas tokių sąrašų nepateikė. Pateiktos finansinės ataskaitos yra sudarytos netiksliai ar galbūt sąmoningai klaidingai. Tokiu būdu atsakovas slepia tikrąją įmonės padėtį ir nėra įmanoma tiksliai įvertinti ir patikrinti, kokie kreditoriai yra priskirti prie nepradelstų įsipareigojimų. Nėra įmanoma tokia situacija, kad skola, kuri yra išieškoma antstolio vykdomoje byloje, būtų laikoma nepradelsta.
3. Creditinfo skolininkų administravimo informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovo pradelstos skolos yra 903 453 Eur Kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“, 8 241,14 Eur D. B. firmai „SILMEKA“, 5 276,87 Eur UAB „Vilniaus energija“ ir t. t.; atsakovo turtui įregistruota aštuoniolika turto areštų, kurių bendra arešto masto suma buvo 2 982 446,11 Eur; antstolių informacinėje sistemoje fiksuotos preliminariai dvidešimt dvi vykdomosios bylos bei šeši raginimai įvykdyti teismo sprendimus. Bendra antstolių raginimuose nurodytų įsiskolinimų suma yra 1 414 385,31 Eur. Tai reiškia, kad 1 414 385,31 Eur 2015 m. rugpjūčio 6 d. jau buvo išieškoma priverstine tvarka ir buvo pradelsta. Šie oficialių registrų duomenys paneigia atsakovo pateikto balanso duomenims.
4. Bankroto bylos nagrinėjimo metu atsakovo didelės vertės turtas buvo perleistas kreditoriui Kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“, todėl sumažėjo atsakovo turimo turto vertė, nes kredito unijos reikalavimas vykdomoje byloje buvo 903 453 Eur. Po šio turto perleidimo atsakovui nuosavybės teise priklauso tik nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų kolektorius, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra 18 000 Eur, ir lietaus nuotekų kolektorius, kurio rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra 34 400 Eur. Atsakovui realiai priklauso turto, kurio vertė siekia ne daugiau kaip 52 400 Eur, todėl atsakovas negali turėti 2 370 444 Eur vertės turto.
5. Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovo turtui įregistruota 12 turto areštų, kurių bendra arešto masto suma yra 1 081 097,28 Eur, yra vykdomos dvidešimt keturios vykdomosios bylos, o bendra antstolio pateiktų raginimų suma nuo 2015 m. birželio 1 d. sudaro 528 434,63 Eur. Atsakovas taip pat dalyvauja (dalyvavo) keturiasdešimt devyniose bylose, iš kurių keturiasdešimt dviejose kaip atsakovas, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai. Visa tai rodo, kad atsakovui turtinius reikalavimus yra pareiškę daugelis kreditorių ir atsakovas jau nebegali tinkamai vykdyti įsipareigojimų, o išieškomų skolų kiekis ir sumos tik didės.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo atskiruosius skundus atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo pateikti balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, įmonė yra moki ir nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylą. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas nuostolis susidarė dėl to, kad atsakovas investavo į daugiabučio namo, esančio Mozūriškių g. 17 Vilniuje, statybas, dauguma butų nebuvo parduoti, o vieną pastatytą daugiabučio namo korpusą neteisėtai pasisavino UAB „KIV“. Neteisėtai pasisavinto antrojo daugiabučio korpuso vertė yra apie 1 000 000 Eur. Kai bus panaikinta neteisėta registracija, šis turtas atsakovo buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje bus įrašytas kaip pelnas. Taigi atsakovo balanso ir faktiniai finansiniai duomenys yra geri ir nerodo atsakovo nemokumo.
2. Visapusiškai įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas veikė efektyviai, stabilizavo įmonės veiklą, išvengė neigiamų balanso pokyčių ir panaikino nuostolius, todėl bankroto bylos iškėlimas ir šio juridinio asmens likvidavimas iš rinkos būtų neproporcinga priemonė. Įmonėje nėra bankroto situacijos, įmonė gali toliau tęsti veiklą, todėl kelti bankroto bylą nėra tikslinga.
3. UAB „KIV“ padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ne todėl, kad būtų patenkintas jo tariamas reikalavimas, o dėl to, kad sau naudinga linkme paveiktų kitus – teismuose ir prokuratūroje – vykstančius teisinius ginčus bei paslėptų savo galbūt nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01120-14 dėl neteisėtų ir nusikalstamų UAB „KTV“ veiksmų, kai jis, suklastojęs dokumentus, pasisavino didelės vertės atsakovo turtą – statomo daugiabučio namo dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Kartu su atskiraisiais skundais ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė naujus įrodymus apie atsakovo turimą turtą, jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, turto areštą. Šiuos įrodymus prašoma priimti ir pridėti prie bylos medžiagos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą bei į aplinkybę, kad pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, su atskiraisiais skundais pateikti nauji įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Įvertinęs atsakovo balanso duomenis, teismas sprendė, kad atsakovas nėra nemoki bendrovė, veikia efektyviai, todėl bankroto bylos iškėlimas tokiam juridiniam asmeniui neatitiktų šiuo institutu siekiamų tikslų. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė tik į atsakovo pateiktus duomenis, o ieškovo nurodytų argumentų, susijusių su atsakovo finansine padėtimi, neįvertino, todėl nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi nutarties priėmimo metu) numatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Atsakovui bankroto byla buvo keliama vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintu įmonės nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įvertinęs naujausią (2015 m. rugpjūčio 31 d.) balansą teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 3 190 951 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 184 472 Eur, tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 109 635 Eur. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos, o tik pradelstos įmonės skolos.
Apeliantų argumentai bei nauji įrodymai sudaro pagrindą abejoti atsakovo pateiktų balanso duomenų patikimumu bei atsakovo sąžiningumu. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad dar iki skundžiamos nutarties priėmimo didelė jo turto dalis (tiek žemė, kurioje atsakovas vystė vienintelį savo projektą, tiek atsakovui priklausę butai, esantys Mozūriškių g. 17,Vilniuje) 2015 m. rugsėjo 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0033/15/00279 buvo perduota hipotekos kreditoriui kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, turinčiam 903 453 Eur reikalavimą. Atsakovui liko areštuoti inžinerinių komunikacijų tinklai (nuotekų šalinimo tinklai) – buitinių nuotekų kolektorius, kurio nekilnojamojo turto registre nurodyta vertė yra 18 000 Lt, bei lietaus nuotekų kolektorius, kurio vertė pagal to paties registro duomenis yra 34 400 Eur. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovo balanse nurodyta turto verte ir nesutikti su teismo išvada, kad atsakovo turto vertė siekia 3 190 951 Eur. Minėta, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėtų nustatyti ne balanse nurodytą, o realią atsakovo turimo turto vertę.
Nors atsakovui geriausiai yra žinoma jo finansinė padėtis ir aplinkybės, susijusios su jo įsipareigojimais kreditoriams ar vykdomomis priverstinio skolos išieškojimo procedūromis, tačiau tokių duomenų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė, todėl darytina išvada, kad aktualių duomenų apie savo tikrąją finansinę padėtį atsakovas teismui neatskleidė. Apeliantas UAB „KIV“ teisingai pastebi, kad atsakovas nepateikė savo kreditorių ir debitorių sąrašų, nenurodė, pradelstų įsipareigojimų ir jų vykdymo terminų, kurie reikšmingi sprendžiant apie atsakovo finansinę būklę ir vertinant jo mokumą.
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad spendžiant bankroto bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo klausimą svarbu nustatyti atsakovo turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Duomenų apie pradelstus atsakovo įsipareigojimus teismas neturėjo. Apie pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo santykį su turimu turtu teismas sprendė iš atsakovo balanse įrašytų 109 635 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, jų dydį lygindamas su atsakovo balanse nurodyta turto verte. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik nedidelę dalį atsakovo turimo turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad vien hipotekos kreditoriaus kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimas sudarė 903 453 Eur ir buvo patenkintas iš atsakovo įkeisto turto, todėl teigti, kad atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai siekia vos 109 635 Eur, nėra pagrindo. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų apie antstolių informacinėje sistemoje fiksuotas dvidešimt dvi vykdomąsias bylas bei šešis raginimus įvykdyti teismo sprendimus, apie bendrą antstolių raginimuose nurodytą atsakovo įsiskolinimų 1 414 385,31 Eur sumą. Šie duomenys paneigia teismo išvadą, kad atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 109 635 Eur. Iš ieškovo su atskiruoju skundu pateiktų Turto areštų aktų registro duomenų matyti, kad atsakovo turtui įregistruota dvylika turto areštų, kurių bendra arešto masto suma siekia 1 081 097,28 Eur; vykdomos dvidešimt keturios vykdomosios bylos, kuriose bendra atsakovui pateiktų raginimų suma nuo 2015 m. birželio 1 d. sudaro 528 434,63 Eur. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, atsakovas dalyvauja keturiasdešimt devyniuose teismo procesuose, iš kurių keturiasdešimt dviejuose yra atsakovas. Šie duomenys leidžia spręsti, kad atsakovas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams, todėl pradelstų įsiskolinimų suma gali didėti.
Teismas nenustatė realios atsakovo turimo turto vertės, pradelstų įsipareigojimų sumos, todėl negalėjo padaryti pagrįstos išvados apie atsakovo mokumo būklę. Minėta, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su apeliantu UAB „KIV“, kad teismas formaliai įvertino atsakovo pateiktus balanso duomenis ir jų nevertino kitų byloje esančių įrodymų ir jais grindžiamų aplinkybių kontekste. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamu atveju spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai atsakovo pateiktais balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus apie antstolio vykdomus priverstinius skolos išieškojimus iš atsakovo turto, todėl išvadas dėl atsakovo mokumo padarė neišsamiai ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamai neištyręs ir neįvertinęs įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas, neišnagrinėjęs kitų įrodymų, susijusių su atsakovo finansine būkle, ir nenustatęs reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su realia atsakovo turtine padėtimi (tarp jų atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio bei jo santykio su atsakovo turimo turto realia verte), kurios yra reikšmingos konstatuojant įmonės (ne)mokumą, t. y. nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių ir nenustatęs esminių faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės (CPK 179 str., 185 str., 327 str. 2 d.; 338 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Apeliantų su atskiraisiais skundais pateikti įrodymai apie atsakovo turto vertės sumažėjimą turi reikšmės sprendžiant dėl realios atsakovo balanse įrašytos turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismui pakartotinai vertinant atsakovo mokumą, turi būti išreikalauti papildomi įrodymai, pagrindžiantys atsakovo balanse pateiktų duomenų tikrumą, duomenys apie šiuo metu atsakovo turimo turto vertę, taip pat atsakovo debitorių ir kreditorių sąrašai, su pradelstų įsipareigojimų sumomis, reikalavimų įvykdymo terminais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.