- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- A-3100-525/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00703-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2026 m. kovo 11 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje (toliau – ir Teikimas).
2. Užsienietis ir jo atstovė su teikimu nesutiko, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
II.
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu patenkino Centro Teikimą ir sulaikė Užsienietį VSAT iki 2026 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.
4. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
4.1. 2025 m. spalio 2 d. policijos pareigūnams sustabdžius lengvąjį automobilį nustatyta, kad automobilį vairavo Latvijos Respublikos pilietis ir kaip keleiviai vyko 7 užsieniečiai, tarp jų buvo ir Užsienietis, kuris neturėjo jokių dokumentų, kurie patvirtintu jo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat neturėjo teisėtą būvimą ir atvykimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių dokumentų.
4.2. 2025 m. spalio 5 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.
4.3. 2025 m. spalio 9 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 2025 m. spalio 23 d. Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.
4.4. 2025 m. gruodžio 10 d. Užsienietis Priėmimo ir apgyvendinimo agentūros Pabradės skyriaus vadovui pateikė prašymą išeiti 2025 m. gruodžio 10 d. nuo 11.00 val. iki 13.00 val. iš laikinos apgyvendinimo vietos. Asmeniui buvo suteiktas leidimas, tačiau jis nustatytu laiku negrįžo, o tą pačią dieną, t. y. 2025 m. gruodžio 10 d. buvo sustabdytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos – Užsienietis kartu su kitais 3 užsieniečiais kaip keleivis vyko automobiliu į Lenkiją, kol buvo sustabdytas policijos patrulio, pagal iš anksto gautą informaciją. Keleivius vežęs Ukrainos pilietis paaiškino pareigūnams, kad už piniginį atlygi turėjo nuvežti 4 asmenis į Lenkijos Respublikos pasienį, už tai jam būtų apmokėta kelionė, nakvynė viešbutyje ir kitos išlaidos. Užsienietis pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną tinkamų dokumentų neturėjo. Užsieniečiai perduoti VSAT.
5. Teismas nurodė, kad Užsienietis išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvoje, todėl jis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio procedūra dar nėra baigta, nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, nėra išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai, todėl yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4 punktuose nustatyti jo sulaikymo pagrindai.
6. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, Lietuvos Respublikoje Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyvenimui, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai, be to, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos naudodamasis laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pažeisdamas laikinosios apgyvendinimo vietos tvarkos taisykles bei nesilaikė teismo sprendimu nustatytų sąlygų. Toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus. Užsienietis nesiekia tinkamai nustatyti prieglobsčio prašymo motyvų, nors Lietuva yra saugi šalis, jis siekia išvykti iš jos teikdamas prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų laikymuisi, tuo apsunkindamas tiek Lietuvos, tiek kitų šalių institucijų darbą dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo. Teismo vertinimu, taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės nebuvo pakankamos, ir neleis pasiekti Įstatymo nustatytų tikslų. Be to, Užsieniečiui jau buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis jos nesilaikė ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
7. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju jis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti dėl jo priimtą sprendimą.
III.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
9. Užsienietis teigia, kad, kaip nurodė teismo posėdžio metu, jis nežinojo, kad su išduota užsieniečio registracijos kortele negali važinėti po Lietuvą, nurodė neturėjęs ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio vertinimu, jam neturint tyčios išvykti iš Lietuvos ir nesant duomenų apie jo išvykimą į kitą ES šalį, Centro pažymėjimui suteikiant teisę būti Lietuvoje, nesant duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu ar apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai / valstybės saugumui, jam esant prieglobsčio prašytojui, laikoma, kad proporcinga priemonė šiuo atveju būtų ne sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Tokiu būdu būtų užtikrinta jo interesų ir įstatyme nustatytų tikslų pusiausvyra, t. y. nebūtų daugiau apribota jo judėjimo laisvė nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, nes pritaikius prašomą priemonę asmuo be Centro vadovo leidimo negalėtų išvykti iš centro teritorijos ir nejudėtų už jo ribų iki kol bus baigta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra.
Atsiliepimas
10. Centras atsiliepime prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.
11. Centras pažymi, kad Užsieniečio veiksmai patvirtina, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, pagrindinis jo tikslas yra gauti judėjimo laisvę, kad įvykdytų savo asmeninius tikslus, t. y. pasiektų norimą Europos Sąjungos valstybę. Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvo pasiekti Įstatymo tikslai. Užsienietis, būdamas informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus, sąmoningai siekė juos pažeisti, išvykdamas iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos ir siekdamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinis ar formalus nusižengimas. Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą atsakingų institucijų sprendimų priėmimą ir įvykdymą. VSAT Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, sveikatos priežiūra, socialinės bei psichologinės paslaugos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį VSAT iki 2026 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju jis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti dėl jo priimtą sprendimą.
14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
16. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų –siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.).
17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).
18. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nenustatyta, jis į Lietuvą atvyko neteisėtai (asmenų grupėje, automobiliu siekdamas pakeliui į Lenkijos Respubliką), Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsienietis pažeidė teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas – Užsieniečiui, kuris buvo apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, turėdamas tokį leidimą, laiku į apgyvendinimo vietą negrįžo. Vėliau Užsienietis buvo sustabdytas policijos pareigūnų pakeliui į Lenkijos Respubliką, automobilyje kartu su juo važiavo 4 keleiviai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie pateikė užsieniečių registracijos pažymėjimus. Sustabdyto automobilio vairuotojas paaiškino, kad paėmė keleivius iš Vilniaus ir veža į Lenkijos Respubliką, vėliau prisipažino, kad juos susirado per mobiliąją programėlę, turėjo nuvežti prie Lenkijos Respublikos pasienio. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kadangi yra siekiama įvertinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, bei, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).
19. Teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio argumentus, kad jis nesuprato, jog negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi byloje yra pateiktas 2025 m. spalio 9 d. VSAT pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad Užsienietis buvo supažindintas su jo teisine padėtimi Lietuvoje, be kita ko, ir tuo aspektu, kad kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovui teikdamas prašymą dėl laikino išvykimo, nurodė formalius išvykimo tikslus – maisto prekių įsigijimą, tačiau buvo sustabdytas pakeliui į Lenkijos Respubliką, automobilyje su kitais Užsieniečiais. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietis neturėjo ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos.
20. Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys (pirmiau šioje nutartyje nurodyti bei įvertinti Užsieniečio veiksmai, siekiant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos), nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Ši išvada darytina įvertinus ir aplinkybę, kad pirmiau Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nepasiekė jos tikslų, o su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai nesudaro kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikytas sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.
22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.