- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- P-858-53-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Audriaus Bakavecko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. prašymą atnaujinti procesą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1688/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 d. nutarimu (b. l. 69-73) pripažino V. S. (toliau – ir apeliantas) kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51³ straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 2 300 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad V. S., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2010 m. kovo 29 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 2 ir 48 punktų reikalavimus, teritorijoje, esančioje Kupiškio rajone, Pyragių kaime, aplink V. S. priklausančią fermą, į aplinką šalino statybines atliekas, stiklo duženas, dažų pakuotes ir kitas atliekas, netinkamas naudoti, dėl ko 2010 m. kovo 29 d. patikrinimo metu nustatyta, jog į aplinką pažeidžiant taisykles pašalinta 3,8 m³ nepavojingų atliekų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 78-80) V. S. prašė panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą. Manė, jog yra nubaustas nepagrįstai, kadangi jis aplinkos neteršia, o tik tvarko, puoselėja, puošia. Tą gali paliudyti liudytojai. Atkreipė dėmesį, kad jam priklauso tik pastatas, tačiau jis tvarko ir aplink pastatą esančią teritoriją. Nurodė, jog medžio pelenai nėra teršalas. Taip pat teigė, jog už tą pačią veiką ir remiantis tomis pačiomis nuotraukomis anksčiau buvo nubaustas A. G. 150 litų bauda. Apelianto nuomone, byloje remiamasi melagingais suinteresuoto inspektoriaus surašytais dokumentais. Taip pat nurodė, jog nuotraukose matyti buvusio savininko palikti dažų kibirai ir padangos, tačiau tai nėra teršalai, o palei sieną sudėtos jam reikalingos lentos yra kiemo viduje ir taip pat nėra teršalai. Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė ir nepatvirtino, kad jis būtų kada nors išpylęs ar išmetęs kokią nors šiukšlę. Manė, kad jam paskirta neproporcinga ir protingumo kriterijų neatitinkanti nuobauda, kas patvirtina sukčiavimą. Taip pat nurodė, kad prieš jį ir jo šeimą yra vykdomas nusikaltimas. Prašė apie bylą nagrinėjusio apylinkės teismo teisėjo neteisėtus veiksmus, dokumentų klastojimą informuoti Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Seimą.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 124-126) V. S. apeliacinio skundo netenkino, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Papildomai pabrėžė, kad kaltinimą dėl padangų laikymo V. S. apylinkės teismas iš kaltinimo pašalino (b. l. 72), todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pats V. S. paaiškinime pareigūnui nurodė, jog buvo vykdomi vidaus remonto darbai ir kokios nors atliekos galėjo patekti į aplinką atsitiktinai (b. l. 16). Šį jo paaiškinimą vertinant kartu su byloje pateiktomis nuotraukomis (b. l. 38-49) teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu už aplinkos teršimą, kadangi aplink jam priklausantį pastatą buvo daug įvairių dažų kibirų, šiferio šukių, kitų šiukšlių. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad už tą pačią veiką buvo nubaustas kitas asmuo, nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, kaip matyti iš paties A. G. paaiškinimo (b. l. 66), jis buvo nubaustas už tai, kad išpylė pelenus, tuo tarpu V. S. inkriminuojamas kaltinimas apima platesnę veiką. Tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos neatspindi pareigūnų tikrinimų metu buvusios situacijos, todėl jos nepaneigia padaryto pažeidimo fakto.
Pabrėžė, jog apelianto teiginiai dėl liudytojų suinteresuotumo atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nepateikta jokių objektyvių patikrinimuose dalyvavusių asmenų, t. y. inspektoriaus R. A. bei liudytojais apklaustų Kupiškio seniūno J. V. S., Kupiškio policijos komisariato tyrėjo V. S., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos aplinkos ir urbanistikos skyriaus specialisto I. P. suinteresuotumą pagrindžiančių įrodymų. Be to, pažeidimo padarymo faktas yra grindžiamas ne tik šių liudytojų parodymais, bet ir nuotraukomis, nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos A. Ž. parodymais (b. l. 66), G. J. paaiškinimu (b. l. 23). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo požymių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. nušalinimo teisėjui nepareiškė (b. l. 62), o vien tai, kad buvo priimtas nepalankus atsakomybėn traukiamam asmeniui procesinis sprendimas, nerodo teismo suinteresuotumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog V. S. paskirta nuobauda atitinka sankcijos vidurkį.
III.
V. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo (b. l. 132-134, 136-137, 140-143, 145-146, 148-150) prašo atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje ir pakartotinai nagrinėjant bylą sudaryti jam sąlygas dalyvauti teisme kartu su pakviestais liudytojais.
V. S. nurodo, jog jam nebuvo pranešta apie Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme įvykusį apeliacinio skundo nagrinėjimą, iš jo buvo atimta teisė gintis, pareikšti savo nuomonę. Be to, pirmosios instancijos teismo teisėjas V. S. buvo šališkas, vykdė neteisėtus veiksmus , jį apkaltindamas neteisėtų veiksmų padarymu. Pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti teismo posėdžio protokole nurodytus faktus, kad aplinka buvo sutvarkyta. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas suklastojo liudytojų parodymus, o apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė. V. S. nuomone, nebuvo išnagrinėtos visos bylos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi trijų mėnesių senumo nuotraukomis, iš kurių negalima teigti, kad V. S. šiukšlino teritoriją. Pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu jis būtų kaltas dėl šiukšlinimo, dėl šios veikos padarymo įstatymai numato tik baudą iki 300 litų. Nurodo, kad šiferio atliekos susikaupė po gaisro ir jis jas sunaikino iki teismo. Be to, apeliacinės instancijos teisme teisės aktų pažeidimo faktas nebuvo konkrečiai nustatytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje konstatavo, kad J. S., R. A. yra suinteresuoti asmenys jį nubausti, tačiau jau 2011 m. lapkričio 25 d. teismo nutartyje pažymėjo, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kad J. S., R. A. yra nusiteikę prieš jį. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra jokių lengvinančių aplinkybių. Jo nuomone lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis sutvarkė aplinką.
V. S. prašo, esant abejonėms dėl jo nekaltumo, pakviesti jį į teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, jog į teismo posėdį jis atvyks su liudininkais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas išimtine procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. Tikslūs proceso atnaujinimo pagrindai yra išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose ir šių pagrindų sąrašas yra baigtinis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog V. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra tiksliai įvardinta, kokiu pagrindu jis siekia, kad administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N62-1688/2011 būtų atnaujinta. Įvertinus prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį darytina išvada, jog V. S. nesutinka su priimta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, joje pateiktu įrodymu vertinimu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas spręsdamas dėl bylos atnaujinimo negali nagrinėti bylos iš esmės, nes ABTĮ nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo peržiūrėti įrodymų ir juos vertinti. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010). Pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai yra tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje yra pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu (ABTĮ 57 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančią medžiagą, taip pat pabrėžia, jog apeliacinės instancijos teismas įvertino V. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo, jam inkriminuojamos veikos padarymo, dėl byloje esančių sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir ištyręs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsniu, priėmė nutarimą (b. l. 124-126).
V. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad J. V. S., R. A. yra nusiteikę prieš jį ir pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje konstatavo, kad šie asmenys yra suinteresuoti asmenys jį nubausti. Teisėjų kolegija nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas apie tikrąjį pažeidimo padarymo faktą sprendė ne tik pasirėmęs liudytojų J. V. S., R. A. parodymais, bet ir nuotraukomis, nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos A. Ž. parodymais (b. l. 66), G. J. paaiškinimu (b. l. 23). Taigi, net jeigu ir būtų buvę nustatyta, kad J. V. S., R. A. buvo suinteresuoti nubausti V. S., jų parodymai nebuvo vieninteliai ir pagrindiniai įrodymai bylai tinkamai išspręsti.
V. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo pažymi, jog jam nebuvo pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, iš jo buvo atimta teisė gintis, pareikšti savo nuomonę ir taip buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo. Pažymėtina, jog bendrojoje teisės teorijoje teisės normos yra skirstomos pagal turinį į materialines, t. y. nustatančias subjektų teisinę padėtį (teises ir pareigas), bei procesines, nustatančias tvarką, pagal kurią įgyvendinamos materialinės teisės normos. Šiuo atveju ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas nenumato proceso atnaujinimo dėl procesinės teisės normų pažeidimo (bendrąja prasme), kaip savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo. Įstatymų leidėjas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodė konkrečius procesinės teisės normų pažeidimo atvejus, kurie gali būti pagrindas atnaujinti procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 6, 7, 8, 9 p.). V. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo šiais proceso atnaujinimo pagrindais nesiremia. Todėl darytina išvada, kad ši V. S. nurodoma aplinkybė nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą byloje. Be to, pažymėtina, jog 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų, pradėtų ir nebaigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 2 dalis numatė bendrą taisyklę, jog rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose. Atsižvelgiant į tai, tokiose bylose teismo pranešimai apie posėdžio datą ir laiką nesiunčiami, o siunčiamas tik apeliacinio skundo atžvilgiu priimtas galutinis apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 137 str. 3 d.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylą Nr. N62-1688/2011 buvo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 123-126), o nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka šalys nėra kviečiamos, todėl negalima teigti, jog buvo pažeista V. S. teisė į teisminę gynybą, nes jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti teismo posėdyje.
Teisėjų kolegija nurodo, jog V. S. prašymas dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, atmestinas. ABTĮ 158 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1688/2011 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1688/2011 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.