Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-6847 nutarta taikyti nuteistajam S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių ir 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis užsiima darbine veikla, įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, nuosekliai stengiasi laikytis įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, yra motyvuotas elgtis tinkmaia, drausmine tavrka nebaustas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį bei darbą skatintas tris kartus, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko sua artimaisiais, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvacjiją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, stebima tam tikros pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 2 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, skirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 29 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 28 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam S. S. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, ir ši rizika nėra pakitusi nuo pirminio vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka tokia pati, kai tuo tarpu vertinimai buvo atlikti viso keturis kartus. Ši aplinkybė atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vis tik nėra fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, tokiu būdu nėra fiksuota ir akivaizdi pažanga siekiant minėtą riziką valdyti ir keisti iš esmės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, dar neegzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes kaip jau minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema, o ir nestebimos realios ir akivaizdžios nuteistojo pastangos nustatytąją riziką mažinti, kadangi ji visų vertinimų metu išliko stabiliai vienoda – vidutinė. Be kita ko, po atlikto paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka gausa vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie pataisos proceso metu jį tęsiant struktūruotoje aplinkoje, ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai teigimos nusikalstamo elgesio dinamikos. Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja probleminės sritys, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl siekiant nusikalstamo elgesio pokyčio, turi būti esmingai koreguojamos.

Nors iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (tinkamos gyvenimo sąlygos; teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu; socialinių ryšių palaikymas), tačiau teismas jų nelaiko itin išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs byloje esančius duomenis, iš kuriš matyti, jog nuteistasis ir būdamas laisvėje su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, darbo ar socialinių ryšių nesusidūrė. Nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimus turėjo pastovią gyvenamąją vietą, užsiėmė darbine veikla, bei turėjo stiprius palaikančius socialinius ryšius (19 metų vedęs, turi tris vaikus), tačiau šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio, todėl ir šiuo atveju nėra laikytini itin apsaugnčiais nuo galimo pakartotinio nusikalstamumo. Be to, šios aplinkybės atskleidžia, jog nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, todėl ir laikyti juos išskirtinai saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo nėra pagrindo. Tik ilgalaikė, nuosekli nusikalstamo elgesio korekcija leistų teismui svarstyti galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo atveju, akivaizdi nuteistojo pažanga nėra nustatyta.

Nors Komisija nuatrime išskiria teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis užsiima darbine veikla, įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, nuosekliai stengiasi laikytis įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, yra motyvuotas elgtis tinkmaia, drausmine tavrka nebaustas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį bei darbą skatintas tris kartus, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko sua artimaisiais, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvacjiją pozityviems elgesio pokyčiams, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, stebima tam tikros pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir privalo elgtis taip, jog bausmės tikslai būtų pasiekti, todėl šių aplinkybių, kaip neabejotinų lygtinio paleidimo taikymui, teismas nevertina. Atkreiptinas dėmesį į tai, jog šiai dienai nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Be to, pažymėtina, jog nuteistojo vardu gauti paskatinimai nutrūko tuomet, kai nuteistasis 2023 m. balandžio 11 d., tęsti bausmės atlikimo buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Ši aplinkybė atskleidžia, jog tęstiniu ilgalaikiu, pozityviu elgesiu nuteistasis nepasižymi, todėl darytina išvada, jog akivaizdi pažanga S. S. nusikalstamo elgesio korekcijoje nėra nustatyta. Tokiu būdu, nuteistojo atveju nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris leistų neabejoti sėkminga nuteistojo resocializacija į visuomenę.

Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad S. S. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 11 mėnesių ir 7 dienos, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele, o nenustačius materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, ir neatliktos bausmės dalis turi įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad dabartinėje pataisos stadijoje dar negalima spręsti, jog jau yra pasiekti nuteistajam skirtos bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, yra natūralus ir būtinas procesas, siekiant, kad nuteistajam paskirta bausmė būtų efektyvi. Vis tik, nagrinėjamu atveju teismas negali spręsti, kad galimo lygtinio paleidimo taikymo metu, asmens atžvilgiu vykdoma probacija, jau būtų efektyvi ir užtikrinanti bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl nuteistajam S. S. lygtinis paleidimas netaikomas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis S. S., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikos, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV- 22-6847.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6847 taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.