Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-110/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-20
Bylos Nr.
2A-110/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
K. B., notarei Aldonai Kundrotienei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, akcinei bendrovei „VST“, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų mašinos“
Ieškovas
J. B.
Trečiasis asmuo
Žemaitijos visuomenės parlamentui
Advokatai
Algis Staškūnas, Eduardas Antonenkas
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-110/2007Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.2.7, 30.12.1, 44.5.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alė Bukavinienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens atstovui J. B. ,atsakovui K. B. ,atsakovų atstovams advokatui Algiui Staškūnui ir advokatui Eduardui Antonenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-544-479/2006 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams notarei Aldonai Kundrotienei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, K. B. , akcinei bendrovei „VST“, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų mašinos“, trečiajam asmeniui Žemaitijos visuomenės parlamentui dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo bei arkinio sandėlio išreikalavimo iš neteisėto valdymo, turto teisinės registracijos panaikinimo, nuostolių dėl elektros transformatorinės sunaikinimo bei negauto nuomos mokesčio atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. B. 2005 m. kovo 4 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui K. B. dėl arkinio sandėlio teisinės registracijos panaikinimo ir ieškovo pripažinimo arkinio sandėlio savininku.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas J. B. 2005 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams K. B. , UAB „Vakarų mašinos“, AB „VST“ Gargždų skyriui, trečiajam asmeniui Žemaitijos visuomenės parlamentui dėl nuostolių atlyginimo, sunaikinus elektros transformatorinę.

Ieškovas J. B. 2005 m. spalio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams notarei A. Kundrotienei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, K. B. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, nuostolių atlyginimo ir turto registro duomenų pakeitimo.

2006 m. balandžio 27 d., 2006 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis pagal minėtus ieškovo J. B. ieškinius iškeltos civilinės bylos sujungtos į vieną civilinę bylą.

Ieškovas J. B. 2006 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.91 ir 6.225 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 28 d. jo su atsakovu K. B. sudarytą 0,53 ha žemės sklypo, esančio Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, pirkimo-pardavimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės ūkio departamento Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos 1995 m. birželio 27 d. išduotą pažymą Nr. 1506; 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės ūkio departamento Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos išduotą 1942 m. koordinačių atribojimo brėžinį; 4) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos K. B. išduotą 1995 m. liepos 4 d. pažymėjimą apie 0,53 ha žemės sklypo nuosavybę; 5) išreikalauti iš atsakovo K. B. svetimo neteisėto valdymo minėtą žemės sklypą; 6) pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 9 d. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Vakarų mašinos“ sudarytą sutartį Nr. NV-04-18-268 dėl elektros įrenginių pajungimo prie elektros tinklų; 7) pripažinti negaliojančiu AB „Vakarų skirstomieji tinklai sudarytą Ribos aktą pažymą Nr. 42000-1197 nuomininko UAB „Vakarų mašinos“ vardu; 8) priteisti iš atsakovų AB „VST“ ir UAB „Vakarų mašinos“ po 30 000 Lt žalos atlyginimo už transformatorinės sunaikinimą; 9) įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti duomenis apie žemės sklypo savininką, nurodant kad ieškovas J. B. yra 0,53 ha žemės sklypo, esančio Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, savininkas; 10) įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti duomenis apie žemės sklypo ir žemės ūkio padargų sandėlio, esančio Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, savininką, nurodant, kad savininkas yra J. B. ; 11) priteisti iš atsakovo K. B. 30 000 Lt žalos atlyginimo dėl išardytos transformatorinės ir 89 100 Lt nuostolių dėl nuomos sutarties pakeitimo; 12) pripažinti turinčia juridinę galią Žemaitijos visuomenės parlamento ir UAB „Vakarų mašinos“ 2003 m. gegužės 2 d. sudarytą panaudos sutartį; 13) iškeldinti atsakovą UAB ,,Vakarų mašinos“ iš nuomojamo sandėlio ir 0,53 ha žemės sklypo teritorijos per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties termino jis nepraleido, o teismui nustačius priešingai prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovas 1995 m. balandžio 12 d. nusipirko iš valstybės 0,53 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone Sudmantų kaime, ir už jį sumokėjo 41 387,62 Lt. 1995 m. gegužės 23 d. buvo įregistruotas leidimas Nr. 27, suteikiantis teisę ieškovui vykdyti statybos darbus. Šiame sklype 1995 m. rugpjūčio 30 d. jis pastatė dvigubo dydžio arkinį sandėlį, transformatorinę, sandėlyje ir kieme įrengė elektros instaliaciją su įrenginiais. Sandėlio vertė tuo metu buvo 150 857 Lt. 1995 m. birželio 28 d. su atsakovu K. B. buvo sudaryta 0,53 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra sudaryta dėl suklydimo, apgaulės ir ekonominio bei psichologinio spaudimo iš atsakovo K. B. pusės, sudaryta pažeidžiant sutarčių teisės principus, aiškiai ekonomiškai nenaudinga ieškovui, nes nekilnojamasis turtas buvo parduotas 23 kartus pigiau: žemė su pastatais buvo parduota už labai mažą 17 600 Lt kainą, šie pinigai nebuvo sumokėti. Atsakovas K. B. pasinaudojo situacija, kai ieškovui grėsė pavojus gyvybei, darė psichologinį ir ekonominį spaudimą, vertė sudaryti ieškovui nenaudingą sutartį dėl tariamos žemės apsaugos, tačiau jo iniciatyva pakeitė žemės apsaugos sąlygas, įrašant ne apsaugą, o pardavimą. Atsakovas K. B. , veikdamas nesąžiningai, savo nuosavybėn įregistravo ne tik žemės sklypą, bet ir visą ieškovo nekilnojamąjį turtą, esantį sklype. Atsakovas Klaipėdos apskrities valdytojo administracija 1995 m. birželio 27 d. išdavė pažymą Nr. 1506, 1995 m. liepos 4 d. - pažymėjimą dėl atsakovo K. B. įregistravimo žemės sklypo savininku, 1942 metų koordinačių atribojimo brėžinį, kuris neatitinka Žemės sklypo ribų planui keliamų reikalavimų. Šiuose dokumentuose yra užfiksuoti neteisingi duomenys apie ieškovo turtines teises: 1995 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 1506 nebuvo nurodytas 1995 m. gegužės 23 d. statybos leidimas J. B. ir pastatyti statiniai, 1995 m. liepos 4 d. pažymėjime vadovautasi suklastotu Atribojimo brėžiniu ir minėta pažyma. 2001 m. gruodžio 21 d. Valstybinės komisijos aktas, surašytas priimant sandėlį eksploatuoti, buvo suklastotas, vietoj ieškovo pavardės be jokio pagrindo įrašant K. B. , taip pat ištaisyta data, priimant fiktyvų pertvaros rekonstrukcijos projektą, kuriuo buvo imituotas sandėlio savininkas. 1995 m. gegužės 30 d. pastatytas arkinis sandėlis 2002 m. vasario 25 d. neteisėtai buvo įregistruotas atsakovo K. B. vardu, remiantis suklastotu sandėlio pridavimo aktu. Tokiu būdu atsakovas K. B. pasisavino ne tik žemės sklypą, bet ir sandėlį, elektros jėgos transformatorinę su kiemo statiniais. VĮ Registų centras neteisėtai be juridinio pagrindo įteisino žemės nuosavybę K. B. , remdamasis pirkimo-pardavimo sutartimi, nenurodydamas visų sklype esančių statinių, be sklypo ribų plano. 2003 m. lapkričio 25 d. atsakovas K. B. neteisėtai sudarė sutartį su UAB „Vakarų mašinų gamykla“, pagal kurią nuomoja žemės sklypą, sandėlį su priklausiniais, gauna pinigus už nuomą. Iki 2003 m. lapkričio 25 d. ieškovas pats už nuomą iš minėtos bendrovės gavo po 3 300 Lt per mėnesį, todėl nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. padarytas nuostolis dėl nuomos yra 89 100 Lt. 1995 m. kovo 22 d. ieškovas nusipirko 25 KW galingumo transformatorinę, kurią pasistatė 1995 m. gegužės 30 d., elektra sandėlyje ir kiemo teritorijoje buvo pajungta 1995 m. birželio 22 d. Transformatorinė veikė iki 2004 m. vasario 22 d. Po to ši transformatorinė buvo sunaikinta, o vietoj jos pastatyta nauja. Už ieškovui priklausiusios transformatorinės sunaikinimą solidariai atsakingi atsakovai K. B. , UAB „Vakarų mašinos“ ir AB „VST“. Pastaroji įmonė tiksliai žinojo, kas yra tikrasis savininkas. UAB „Vakarų mašinos“ labiausiai buvo suinteresuota nugriauti transformatorinę, nes skolinosi elektrą per jėgos kabelį. 2004 m. rugsėjo 4 d. sutartyje nurodyta, kad abu šie atsakovai po lygiai investuoja į transfomatorinės statybą. Todėl, remiantis realiai esama nauja bei buvusios sunaikintos transformatorinės atstatomąja verte, padaryta žala yra po 30 000 Lt iš kiekvieno atsakovo. Atsakovo K. B. pateikti dokumentai apie statybinių medžiagų pardavimą, sandėlio nuomą yra suklastoti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė iš ieškovo J. B. atsakovui K. B. priteisti 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog paskiriant sklypą ieškovo įmonei buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Ieškovas neginčijo 1995 m. sausio 27 d. potvarkio dėl žemės skyrimo ieškovo įmonei. Ieškovo nuostatą, kad atribojimo brėžinys yra neteisėtas, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad parduodamo sklypo ribos buvo atžymėtos vietovėje ir patvirtintos 1995 m. sausio 21 d. potvarkiu, ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, patvirtintos žemėtvarkos tarnybos pareigūnų parašais. Teisėta 1995 m. birželio 28 d. sutartyje sklypo pardavėja nurodyta sklypo savininkė J. B. komercinė įmonė, atstovaujama įmonės vadovo J. B. . Ginčo sklype esančio sandėlio teisinę registraciją atlikus tik 2001 metais, šis statinys negalėjo būti nurodytas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senatis prasidėjo 1995 m. birželio 29 d., ją grįsdamas aplinkybe, kad sandorį patvirtino notaras ir sandorio šalims buvo išaiškintas jo turinys. Ieškovas sandorio sudarymo metu buvo verslininkas, todėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių bendrosios pasekmės jam buvo žinomos. 2002 m. vasario 21 d. ieškovas pasirašė raštą, kad jis jokių pretenzijų atsakovui K. B. dėl žemės sklypo pardavimo neturi ir neturės. Teismas nurodė, kad dokumentų klastojimo faktai neįrodyti, atsakovo K. B. pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose yra ieškovo parašai, yra teisėti. Ieškovas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nereiškė atsakovui K. B. jokių pretenzijų dėl žemės sklypo, rašytiniuose įrodymuose jis pripažino K. B. ginčo turto savininku. Ieškovas praleido ieškinio senatį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas atmetė ir kitus ieškovo reikalavimus, susijusius su šia ieškinio dalimi, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo, perleidžiant atsakovui K. B. nuosavybės teises į žemę. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadas, kad arkinis sandėlis pastatytas iš atsakovui K. B. priklausančių statybinių medžiagų ir kad atsakovas K. B. rūpinosi sandėliu kaip savininkas iki jo teisinės registracijos ir yra teisėtas jo savininkas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojos D. R. išduotos pažymos dėl nebaigtos statybos teismas nevertino kaip nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, taip pat nurodė, kad šis įrodymas yra paneigtas E. R. ir kitų komisijos narių pasirašytu statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Elektros energijos vartojimo sutarties sudarymo, elektros tinklų ribų nustatymo faktus teismas vertino kaip faktus, įrodančius, kad ieškovas buvo elektros įrengimų teisėtas naudotojas, bet ne savininkas (1991 m. sausio 14 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 2 patvirtintos elektros energijos vartojimo taisyklės). Ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie tai, kad jis už savo lėšas pirko elektros transformatorinės įrangą ir ją sumontavo, ši transformatorinė nebuvo įregistruota turto registre. Atsakovo K. B. vardu nuo 2002 m. vasario 25 d. yra įregistruota transformatorinė, tačiau ieškovo nurodytoji transformatorinė yra atjungta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nevertino žemės įsigijimo dokumentų, valstybinės žemės įsigijimo kainos, tariamo sandorio aplinkybių. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčijamoje sutartyje sklypo savininkas nurodytas J. B. komercinės įmonės filialas, o ne J. B. bei nesiaiškino, kaip turtas perėjo įmonės filialo nuosavybėn. Klaipėdos rajono valdyba 1995 m. balandžio 12 d. sutartimi sklypą pardavė jo įkurtam J. B. komercinės įmonės filialui, sutartį pasirašė jis pats. Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba 1995 m. balandžio 13 d. išdavė žemės nuosavybės pažymą, kuri patvirtina, kad minėta įmonė yra 0,53 ha sklypo, esančio Klaipėdos rajone, Sudmantų kaime, Sendvario seniūnijoje, savininkas. Už žemės sklypą kartu su geodeziniais darbais jis valstybei sumokėjo 41 387,62 Lt, o aplinkybė, kad sklypas be statinių buvo parduotas su 23 787,62 Lt nuostoliu atrodo absurdiška. Ieškovas nurodo, kad pagal apsimestinį sandorį už tariamai parduotą sklypą pinigų jis negavo. Teismas neišsiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Žemės sklypas buvo parduotas be žemės sklypo ribų plano (ieškovas jį patvirtino tik 2001 m. rugsėjo 26 d.), neatribojus parduodamo žemės sklypo tiksliomis ribomis, nesuderinus su gretimybių savininkais ir be jų patvirtinamųjų parašų. Notarui pateiktas Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos vyr. inžinieriaus P. R. netinkamai paruoštas bei nustatyta tvarka nepatvirtintas žemės sklypo ribų atribojimo brėžinys, kuriame nėra tikslių sklypo ploto apmatavimų, ir pateiktasis ginčo sandoriui žemės sklypo ribų planas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pats 1942 m. atribojimo brėžinys yra suklastotas, panaikinus ieškovo rekvizitus. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusias teisės normas atsakovas žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu galėjo įgyti tik žemės sklypą, o šiame sklype jo pastatyti statiniai negalėjo būti laikomi atsakovo nuosavybe, nes jie negalėjo būti laikomi kito savininko žemės sklypo priklausiniais (1964 m. Civilinio kodekso 153 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nepagrįstai nevertino Klaipėdos rajono apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-459-05/05, kurioje įrodyta, kad J. B. yra arkinio sandėlio statytojas ir savininkas. 1995 m. gegužės 30 d. jis pastatė du arkinius sandėlius, sujungdamas juos į vieną pagal UAB „Vitūna“ projektą ir jo vardu išduotą 1995 m. gegužės 23 d. statybos leidimą Nr. 27. Teismas nepagrindė išvados, kad arkinis sandėlis pastatytas iš atsakovui K. B. priklausančių statybinių medžiagų ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis būtų sandėlį statęs kaip savo nuosavybę. Iš UAB „Plumega“ jis pirko skardas sandėlių stogams dengti, Klaipėdos gelžbetonio gamykloje pirko statybines medžiagas. UAB „Burba ir Ko“ negalėjo K. B. parduoti statybinių medžiagų, nes bendrovės veikla buvo išradimai ir dėvėtos technikos komiso prekyba. 1995 m. VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad jis yra savininkas sandėlio, kurio vertė 150 857 Lt, savininkas. Jei statyba nebūtų buvusi užbaigta 1995 m. gegužės 30 d., Klaipėdos apskrities viršininko administracija nebūtų 2001 m. liepos 20 d. išdavusi pažymos Nr. 160 nuosavybės teises įregistruoti J. B. vardu. K. B. nebūtų gavęs statybos leidimo nei 1998 m., nei 2001 m., norėdamas pratęsti statybos leidimą. 2001 m. gruodžio mėnesį Valstybinei komisijai pasirašius sandėlio priėmimo-pridavimo aktą, ieškovas paliko jį D. R. , kad ši patvirtintų jį Statybos inspekcijoje. Aktą ji vengė grąžinti J. B. , o po dviejų mėnesių grąžino suklastotą, nes buvo įrašytas K. B. vardas. Teismas nevertino, kad byloje yra trys skirtingi šie aktai, kas patvirtina jo klastojimą. Be to, Valstybinės komisijos nariai patvirtino, kad sandėlį statė ir jį pridavė būtent ieškovas. VĮ Registrų centro darbuotojai negalėjo paaiškinti, kodėl įteisino suklastotą 2001 m. gruodžio 27 d. aktą, nurodė, kad nėra uždrausta įteisinti svetimą turtą be pardavimo išimties tvarka. VĮ Registrų centras nepagrįstai arkinio sandėlio nuosavybės teisę įregistravo K. B. . Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, ir ant jo pastatytų statinių teisinę padėtį. K. B. 2003 m. lapkričio 25 d. savo vardu sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Vakarų mašinos“, tad jam padaryti nuostoliai iki 2006 m. kovo 1 d. sudaro 89 100 Lt.

3. Transformatorinės nuosavybės teisę ieškovui įrodo byloje esantys dokumentai: 1995 m. birželio 22 d. priėmimo eksploatuoti aktas, 1995 m. birželio 30 d. ribos aktas-pažyma Nr. 521-193, 1998 m. lapkričio 10 d. elektros tiekimo sutartis, 1998 m. lapkričio 19 d. ribos aktas-pažyma Nr. 521-325. Transformatorinė veikė devynerius metus. K. B. kartu su elektros tiekėju AB „VST“ sunaikino jo transformatorinę, kad pastatytų naują ir galingesnę K. B. vardu.

4. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią visiems jo reikalavimams nustatė 1995 m. birželio 29 d., nors jis, ieškovas, sklypą netrukdomai valdė iki 2004 m., tad nebuvo reikalo kreiptis į teismą. Savo turtą ieškovas valdė ir iš jo pajamas gavo iki 2003 m. lapkričio 25 d. Sklype veikė jo įkurta UAB „Baltijos žemės ūkio technika“, kuri prekybą baigė tik 2003 m. rudenį, o 2004 m. likvidavo ją pats. Be to, šiame žemės sklype 2001 m. vasario 20 d. jis įregistravo Žemaitijos visuomenės parlamentą. Teismas privalėjo netaikyti ieškinio senaties termino, o ginti ieškovo teisėtus interesus.

Trečiasis asmuo Žemaitijos visuomenės parlamentas prisideda prie ieškovo J. B. apeliacinio skundo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas dėl sunkios savo finansinės padėties pasiūlė pirkti ginčo sklypą, už kurį jis gavo 51 000 Lt. Prieš sutarties pasirašymą ieškovui jis sumokėjo 17 600 Lt. Klaipėdos rajono apylinkės teismas dėl to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2005 m. vasario 15 d. yra priėmęs sprendimą. Dėl arkinio sandėlio statybos sprendimą 2004 m. balandžio 29 d. yra priėmęs Plungės rajono apylinkės teismas. Į transformatorinę atsakovas niekada nepretendavo. Ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs 1998 m. birželio 28 d. ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB „VST“ prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jis įsigijo 25 kW galios elektros transformatorinę. Byloje nėra duomenų, kad šis objektas būtų buvęs J. B. komercinės įmonės filialo ir UAB „Baltijos žemės ūkio technika“ balansuose ir būtų buvęs perduotas ieškovui. Transformatorinė nėra sunaikinta, o demontuota, tad ieškovas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Naujoji sutartis ir pažyma buvo sudarytos remiantis pateiktais galiojančiais dokumentais ir norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė notarė Aldona Kundrotienė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis visų įstatymo nustatytų turinio ir formos reikalavimų. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, išreiškė tikrąją valią. Notarui pateiktoje 1995 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 1506 nurodyta, kad sklype nėra kitų nekilnojamojo turto objektų. A. Kundrotienė prašo taikyti ieškinio senatį bei jos procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą VĮ Registrų centras prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad dokumentai, kuriais remiantis atlikta K. B. daiktinių teisių į žemės sklypą registracija, nėra panaikinti ar kitokiu būdu netekę galios.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 265 straipsniu nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ar trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.

Reikšdamas ieškinį, ieškovas privalo nurodyti ne tik reiškiamą materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), bet ir aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokį reikalavimą (ieškinio pagrindą) (CPK 135 str.). Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir tenkindamas arba atmesdamas ieškinį, privalo išnagrinėti visas ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia savo reikalavimą (reikalavimus), tai yra pasisakyti dėl visų ieškinyje nurodytų pagrindų.

Ieškinį dėl 1995 m. birželio 28 d. su atsakovu K. B. sudarytos 0,53 ha žemės sklypo, esančio Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovas J. B. pareiškė, remdamasis keletu grupių aplinkybių, kurios, jo teigimu, rodo šio sandorio negaliojimą, t.y. šį reikalavimą grindė keliais ieškinio pagrindais. Tai matyti iš šioje byloje ieškovo pateikto patikslinto ieškinio (t. V, b.l. 170). Grįsdamas minėtą reikalavimą, ieškovas nurodė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, yra sudaryta dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo iki sutarties sudarymo, susiklosčiusių sunkių aplinkybių, taip pat jam suklydus, sutartis neatitikusi jo valios, nes sklypas buvęs parduotas už žymiai mažesnę, negu rinkos kainą, taip pat ir už mažesnę kainą, negu jis pats įsigijo sklypą iš valstybės. Šias savo ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovas, be kita ko, grindė ir baudžiamosios bylos iškėlimo faktu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį reikalavimą, pasisakė ne dėl visų ieškinio pagrindų, išnagrinėjo ne visas ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė minėtą reikalavimą. Teismas iš esmės išnagrinėjo tik dalį ieškovo nurodytų aplinkybių dėl sutarties neatitikimo įstatymo reikalavimams bei jos sudarymo apgaulės ir ekonominio spaudimo įtakoje. Tuo tarpu kitų aplinkybių, ieškovo nurodytų šio ieškinio reikalavimo pagrindu, teismas neišnagrinėjo, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio reikalavimus.

1995 m. birželio 28 d. sudarytos 0,53 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte yra nurodyta, kad žemės sklypas parduotas už 17 600 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo. Kaip vieną iš aplinkybių, grindžiančių šios sutarties negaliojimą, ieškovas nurodė faktą, kad jis pagal šią sutartį pinigų negavęs. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, taigi ji liko neištirta. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad sutartis sudaryta jo suklydimo įtakoje. Ši ieškinio pagrindą sudaranti aplinkybė taip pat liko neišnagrinėta.

Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovo pareikštuoju pagrindu, pagal kurį ši sutartis, pasak ieškovo, buvusi sudaryta apgaulės ir ekonominio spaudimo įtakoje, teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė 1964 m. Civilinio kodekso 83 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti, t.y. pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui. Atmesdamas ieškinį šiuo pagrindu, teismas vadovavosi dokumentais, kuriuose yra ieškovo parašai, t.y. 1998 m. sausio 15 d. nuomos sutartimi, ieškovo 2002 m. vasario 21 d. raštu, 2002 m. rugsėjo 26 d. sutartimi, iš kurių turinio sektų, kad ieškovas J. B. pripažino atsakovą K. B. žemės sklypo savininku ir dėl sklypo pardavimo nereiškė jokių pretenzijų. Vertindamas šiuos rašytinius įrodymus, teismas taip pat pasisakė, jog pats ieškovas apribojo galimybę nustatyti jų suklastojimo faktus, perduodamas atsakovui tuščius lapus su parašais, bei padarė išvadą, kad suklastojimo faktai neįrodyti ir minėti rašytiniai įrodymai yra teisėti. Tačiau darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino kito byloje esančio rašytinio įrodymo – Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11 K-190, surašytos 2004 m. rugpjūčio 12 d., kopijos, pateiktos iš baudžiamosios bylos medžiagos (t. I, b.l. 191, t. II, b.l. 43-46). Šios specialisto išvados rezoliucinėje dalyje (,,išvados“) 1 punkte nurodyta, kad tyrimui pateikto 2002 m. vasario 21 d. rašto mašinraštinis tekstas buvo spausdintas rašomąja mašinėle, priklausančia K. B. . Analogiška išvada minėtame dokumente yra nurodyta ir dėl 1994 m. spalio 15 d. pakvitavimo, pasirašyto ieškovo J. B. vardu (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-21-04/2005, b.l. 34) bei 1995 m. gegužės 10 d. sutarties, pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovo K. B. . Nors minėta specialisto išvada negali būti laikoma ekspertės aktu, tačiau kaip rašytinis įrodymas, įrodantis ar paneigiantis faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylos išnagrinėjimui iš esmės, ji turi būti įvertinta (CPK 265 str) . Ši specialisto išvada kelia abejonių dėl dalies byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadą, kad ieškovas pripažino atsakovą K. B. žemės sklypo savininku, patikimumo. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumas yra svarbus dėl to, kad jos pagrindu teismas skaičiavo ieškinio senaties terminą šioje byloje pareikštam ieškiniui dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikė ieškinio senatį. Pažymėtina ir tai, kad minėtos specialisto išvados rezoliucinėje dalyje pateiktų faktų (išvadų) vertinimas gali turėti įtakos ir vertinant vieną iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, taip pat sudarančių ieškinio pagrindą, kuriuo ieškovas neigia pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį gavęs iš ieškovo pinigus (nors pačioje sutartyje nurodyta priešingai), o taip pat ir statybinių medžiagų sandėlio statybai pirkimo faktinėms aplinkybėms nustatyti, nes, kaip jau minėta, specialisto išvada buvo tiriami bei vertinami ir kiti du rašytiniai įrodymai – ieškovo vardu pasirašytas 1994 m. spalio 15 d. pakvitavimas apie 51 000 Lt sumos, skirtos žemės sklypo pirkimui, perdavimą ieškovui, bei 1995 m. gegužės 10 d. sutartis, pagal kurią ieškovas pardavęs statybines medžiagas atsakovui K. B. . Neįvertinęs minėtos specialisto išvados, kaip rašytinio įrodymo, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių ieškovo pareiškimui apie įrodymų suklastojimą išspręsti (CPK 184 str.), tarp jų ir paskiriant ekspertizę.

Teismas, taikydamas ieškinio senatį, atmetė ieškovo teiginį, kad ieškinio senaties terminą jis praleidęs dėl svarbių priežasčių ir nurodė, kad ieškovas į Lietuvą grįžo 1997 m. gruodį, kai dar nebuvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Tačiau kitų aplinkybių, dėl kurių galėjo būti praleistas ieškinio senaties terminas, tarp jų ir laikotarpiu po ieškovo grįžimo į Lietuvą, teismas netyrė. Nors įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui, tačiau spręsti, ar senaties terminas yra praleistas ir ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, galima tik nustačius, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šio termino eiga prasidėjo 1995 m. birželio 29 d., kai sutartį patvirtino notaras. Tačiau tokios išvados pagrįstumas susijęs su aukščiau paminėtų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai neištirtų rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas pripažinęs atsakovą K. B. J. B. žemės sklypo savininku, patikimumu. Todėl tik nustačius, ar šie įrodymai nėra suklastoti, kaip tai tvirtina ieškovas, t.y. patvirtinus arba paneigus jų patikimumą, galima nustatyti ieškinio senaties termino eigos pradžią ir padaryti išvadą, ar ieškinio senaties terminą pagrįstai galima skaičiuoti nuo sutarties patvirtinimo momento. Šių aplinkybių tyrimas yra susijęs su naujų įrodymų rinkimu, kas apeliacinės instancijos teisme yra ribojama (CPK 314 str.).

Savo ieškinyje, grįsdamas reikalavimą pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, atsakovas, be kita ko, nurodė, kad notarė, tvirtindama sutartį, neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypo tikslinė paskirtis yra žemės ūkio mašinų ir aptarnavimo centro statybai, neatsižvelgė į tai, ar yra išduotas leidimas statybai vykdyti ir ar yra pastatyti statiniai (t. I, b.l. 175). Iš byloje esančios 1994 m. lapkričio 24 d. sutarties, Klaipėdos rajono valdybos 1995 m. sausio 27 d. potvarkio Nr. 70-v bei 1995 m. balandžio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (t. I, b.l. 31, 33, 34) matyti, kad žemės sklypas iš tiesų buvo skirtas J. B. komercinės įmonės filialui iš valstybinės žemės fondo žemės ūkio mašinų ir aptarnavimo centrui statyti ir parduotas J. B. , kaip šios įmonės (filialo) savininkui, minėtai paskirčiai. Statybos leidimas žemės ūkio padargų sandėliams statyti ieškovui J. B. išduotas 1995 m. gegužės 23 d. (t. I, b.l. 76). Tuo tarpu ginčijamoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 1995 m. birželio 28 d., nurodyta žemės sklypo paskirtis - ,,kitai ūkinei-komercinei veiklai“, o duomenys apie išduotą statybos leidimą bei vykdomas statybas nėra nurodyti. Dėl šių ieškovo nurodytų aplinkybių ir jų įtakos ginčijamos sutarties teisėtumui pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė. Teismas nurodė, kad sklype esančio sandėlio teisinė registracija buvo atlikta tik 2001 metais, todėl šis statinys negalėjo buvo nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovas teigia, kad sandėlis buvo pastatytas 1995 m. gegužės 30 d., iki ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pardavimo metu šis statinys nebuvo pastatytas, o jei buvo pastatytas, dėl kokių priežasčių jis nebuvo teisiškai įregistruotas. Šios aplinkybės yra betarpiškai susiję ne tik su ieškovo reikalavimu pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir su reikalavimais dėl statinio nuosavybės, todėl jos svarbios šios bylos išnagrinėjimui iš esmės ir ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo patvirtinimui arba paneigimui. Tačiau pagal byloje esančius įrodymus šių aplinkybių negalima nustatyti.

Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, susijusius su arkinio sandėlio nuosavybe, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sandėlis yra pastatytas iš atsakovui K. B. priklausančių statybinių medžiagų, ją pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 1995 m. balandžio 22 d., 1995 m. balandžio 30 d. bei 1995 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimis (t. I, b.l. 194, 195), taip pat Plungės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu (t. I, b.l. 15). Iš tiesų, šie rašytiniai įrodymai rodo, kad atsakovas K. B. 1995 m. balandžio – liepos mėnesiais pirko statybines medžiagas. Tačiau teismas nepasisakė dėl kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, rodančių, kad statybines medžiagas pirko ir ieškovas J. B. . Iš byloje esančio 1995 m. balandžio 28 d. sąskaitos važtaraščio Nr. 509, 1995 m. gegužės 19 d. sąskaitos važtaraščio bei kasos pajamų orderio kvitų seka, kad ieškovas 1995 m. balandžio 19 d. pirko metalo konstrukcijas ir skardos gaminius iš UAB ,,Plumega“ (t. I, b.l. 197, t. IV, b.l. 26, 27). Kitas byloje esantis įrodymas - 1995 m. birželio 22 d. priėmimo į eksploataciją aktas (t. V, b.l. 141) - rodo, kad energijos tiekimo įrenginius perdavė eksploatuoti ieškovas J. B. 1995 m. birželio 22 d. Iš to sektų, kad įrenginiai bei statiniai (ar dalis jų) žemės sklype buvo pastatyti dar iki sklypo pardavimo atsakovui K. B. . Šių įrodymų bei jų santykio su tais įrodymais, kuriais grindžiama išvada apie sandėlio statytoją, teismas netyrė ir neįvertino. Byloje yra ir kitų duomenų, iš kurių matyti, kad ieškovas J. B. , įsigijęs nuosavybėn žemės sklypą, organizavo sandėlio statybą šiame sklype. Tai rodo byloje esantys rašytiniai įrodymai apie atliktus statybos aikštelės parinkimo, projektavimo-tyrinėjimo darbus (t. I, b.l. 32). Byloje taip pat yra nustatyta, kad leidimas vykdyti statybos darbus buvo išduotas ieškovui J. B. (t. I, b.l. 76). Leidimas išduotas 1995 m. gegužės 23 d., t.y. iki ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šios aplinkybės šalys neginčija. 1996 m. kovo 19 d. redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 30 straipsnio antrąja dalimi buvo nustatyta, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį, pereina visos statytojo, gavusio leidimą šį statinį statyti, prievolės ir teisės tik perregistravus leidimą. Analogiška įstatymo nuostata galiojo ir 2001 m. gruodžio 12 d., kada sandėlis buvo pripažintas tinkamu naudotis ir atsirado pagrindas jį teisiškai įregistruoti kaip pastatytą statinį bei eksploatuoti. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 1995 m. gegužės 23 d. ieškovui J. B. išduotas statybos leidimas Nr. 27 žemės ūkio padargų sandėliui statyti būtų perregistruotas atsakovo K. B. vardu. Todėl liko neišaiškinta aplinkybė, kokiu pagrindu atsakovas vykdė statybas (jeigu jas vykdė) bei savo vardu perdavė statinį eksploatuoti. Ši aplinkybė yra viena iš esminių, sprendžiant ieškinio reikalavimus, susijusius su sandėlio nuosavybe, teisine registracija bei iš jo nuomos negautų pajamų (nuostolių) atlyginimu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl pastatytos transformatorinės sunaikinimo, įvertino ieškovo pateiktą elektros tinklų ribų aktą pažymą (t. V, b.l. 23) bei padarė išvadą, kad ieškovas buvo teisėtas elektros įrengimų naudotojas, bet ne savininkas, ir šiuo pagrindu reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Tačiau teismas neįvertino kito byloje esančio dokumento – aukščiau aptarto 1995 m. birželio 22 d. priėmimo į eksploataciją akto, kaip jau minėta, rodančio, kad energijos tiekimo įrenginius perdavė eksploatuoti ieškovas J. B. dar iki to, kada sklypas buvo parduotas atsakovui K. B. . Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad jis už savo lėšas pirko bei sumontavo elektros transformatorinės įrangą. Tačiau atsakovas taip pat tokių įrodymų nepateikė. Todėl lieka neišaiškinta aplinkybė, kieno lėšomis buvo pastatyta elektros transformatorinė. Teismas nurodė, kad transformatorinė yra atjungta, remdamasis byloje esančiomis fotonuotraukų kopijomis (t. V, b.l. 108, 109). Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. kovo 17 d. nutarime yra nurodyta, kad transformatorinė yra perkelta į teritorijos vidų. Todėl lieka neišaiškinta ir aplinkybė, ar transformatorinė iš tiesų yra sunaikinta, kaip tai nurodė ieškovas savo ieškinyje, ar sugadinta, ar ji tinkama eksploatuoti. Šios aplinkybės nustatymas susijęs su naujų įrodymų rinkimu. Tik nustačius šią aplinkybę, galima išspręsti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl transformatorinės išardymo, atlyginimo. Tiek šios aplinkybės, tiek ir aplinkybės už kieno lėšas transformatorinė buvo nupirkta ir pastatyta, byloje esančiais duomenimis negalima nustatyti.

Neišaiškinus visų aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios šioje byloje yra esminės, negalima išspręsti ir kitų šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų, kurie yra betarpiškai susiję su aukščiau šioje byloje aptartais reikalavimais bei aplinkybėmis.

Kolegija taip pat pažymi, kad pagal byloje esančius, taip pat ir teismų informacinėje duomenų bazės viešai skelbiamus duomenis, ieškovas be šioje byloje pareikštų ir nagrinėjamų reikalavimų yra pareiškęs ir daugiau panašių arba analogiškų reikalavimų kitose bylose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje pareikštus reikalavimus, į tai neatsižvelgė ir nesiaiškino, ar kitose bylose ieškovo J. B. pareikšti ir nagrinėjami arba išnagrinėti reikalavimai arba kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų jam pareikšti reikalavimai nėra tapatūs, ar minėtose bylose nustatytos aplinkybės negali turėti reikšmės šioje byloje pareikštų kai kurių reikalavimų išsprendimui.

Remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Todėl būtina nustatyti šioje byloje pareikštų ieškinių tapatumą ankstesnėse bylose išnagrinėtiems ieškiniams. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa visi trys jų elementai: šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek lingvistinės reikalavimų formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Tapataus reikalavimo nagrinėjimas reikštų ne ką kitą, o jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl šių priežasčių naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Kaip matyti iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-21-04/2005 (t. I, b.l. 12), kurį Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi (t. I, b.l. 13) paliko nepakeistą, ieškovas jau anksčiau buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti negaliojančia 0,53 ha žemės sklypo, esančio Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, 1995 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Vienas iš šioje nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų taip pat yra reikalavimas pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. yra analogiškas civilinėje byloje Nr. 2-21-04/2005 ieškovo pareikštam reikalavimui. Tai nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 19 d. nutartyje (t. I, b.l. 86-89). Šia nutartimi teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nagrinėjamoje (šioje) byloje minėtas sandoris yra ginčijamas ne tik tais pagrindais, kurie nurodyti ieškovo J. B. ieškinyje, pareikštame civilinėje byloje Nr. 2-21-04/2005, bet ir kitais. O tai reiškia, kad dalis ieškovo nurodytų aplinkybių, grindžiančių šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl tos pačios sutarties pripažinimo negaliojančia, sutampa su ankstesnėje byloje pareikšto tokio pat ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neanalizavo, kokia dalimi abiejose bylose ieškiniai sutampa, o kokia dalimi nesutampa.

Pažymėtina ir tai, kad minėtoje civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2005 m. vasario 15 d. sprendimu atmetus reikalavimą pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat buvo sprendžiamas ieškinio senaties taikymo klausimas. Todėl aplinkybės, nustatytos sprendžiant šį klausimą, taip pat gali būti reikšmingos ar net turėti prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.), sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą šioje byloje. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 8 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-241-625/2007, kuria paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas J. B. ieškinys dėl 49 500 Lt nesumokėto mokesčio už arkinio sandėlio ir žemės nuomą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, netyrė, ar šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl nuomos sutarties pakeitimo, atlyginimo nesutampa su minėtoje byloje pareikštu reikalavimu, ar jis sutampa iš dalies, o jei sutampa, tai kurioje byloje toks reikalavimas yra pareikštas pirmiau, nes tai yra susiję su galimybe tokį ieškinį priimti ir nagrinėti pilna apimtimi ar iš dalies (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl minėtoje byloje pareikšto ir išspręsto ieškinio bei šioje byloje pareikšto analogiško reikalavimo tapatumo padaryti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 26 d. sprendimu buvo atmestas ieškovų Žemaitijos visuomenės parlamento ir J. B. ieškinys bei patenkintas atsakovo UAB „Vakarų mašinos” priešieškinis bei pripažinta negaliojančia 2003 m. gegužės 2 d. sudaryta panaudos sutartis. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar šis sprendimas, juo nustatytos aplinkybės negali turėti įtakos šioje byloje pareikšto reikalavimo pripažinti minėtą sutartį turinčia juridinę galią išsprendimui.

Tik išaiškinus, kokie tapatūs ar analogiški su šioje byloje ieškovo J. B. pareikštais reikalavimais, ar su šiais reikalavimais susiję ieškiniai yra pareikšti ir/ar išnagrinėti kitose civilinėse bylose, galima nustatyti, kokia apimtimi gali ir turi būti nagrinėjami šioje byloje pareikšti reikalavimai, kokia apimtimi gali ir turi būti tiriamos aplinkybės, esančios šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrindu, o kokios aplinkybės yra nustatytos kitose bylose bei negali būti iš naujo nagrinėjamos šioje byloje.

Dėl nurodytų motyvų ir aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neištyrė visų esminių šios bylos išsprendimui būtinų ir ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė faktiniais duomenimis nepagrįstas išvadas, tuo pažeisdamas civilinio proceso kodekso normas. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir tai yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui (Klaipėdos apygardos teismui) nagrinėti iš naujo(CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis